„Aš pritariu pono Mačiulio („Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio - BNS) išsakytoms mintims, dėl to, kad visiškai neseniai, dabar negaliu pasakyti kieno, bet vienos iš Europos Sąjungos institucijų, buvo atlikti tyrimai, kad pastaruoju metu Lietuvoje gimstamumas skaičiuojant tūkstančiui gyventojų lyginant su kitomis šalimis yra teigiamas. Prognozės tokios, kad gimstamumas Lietuvoje ir toliau didės. Po mėnesio išgirstame kitas analizes, kurios rodo visiškai atvirkščią būsimą rezultatą. Aš labai skeptiškai pasižiūrėjau į tą skleidžiamą informaciją apie Lietuvą. Manau, kad pesimizmas yra visiškai ne vietoje“, - ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.
N. Mačiulis BNS trečiadienį teigė, kad EK, Lietuvai prognozuojanti spartų gyventojų skaičiaus mažėjimą, naudojasi klaidingais ir per trumpais istoriniais duomenimis.
EK antradienį paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos gyventojų skaičius mažės sparčiausiai ES ir 2060 metais šalyje gyvens mažiau nei du milijonai žmonių. Briuselio ekspertų skaičiavimais, Lietuvai prognozuojamas 38 proc. nuosmukis - jei ši prognozė pasitvirtins, šalyje po 45 metų bus 1,8 mln. gyventojų.
Statistikos departamento duomenimis, dabar Lietuvoje gyvena 2,908 mln. gyventojų.
Sprendimas dėl pabėgėlių kvotų turėtų būti priimtas birželį
Premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį sakė, kad Europos Sąjungai (ES) sprendžiant pabėgėlių klausimą, turi būti suformuota „bendra ES politika“, tačiau Lietuvos pozicijos dėl privalomų kvotų šalims nedetalizavo.
Anot A.Butkevičiaus, galutiniai sprendimai dėl kvotų turėtų būti priimti Europos Vadovų Tarybos posėdyje kitą mėnesį.
„Lietuva negali būti abejinga ir turi tikrai irgi prisidėti prie tos problemos sprendimo. Europos Vadovų Tarybos posėdyje turėtų būti priimtas aiškus sprendimas, kuris turėtų būti grįstas aiškiais kriterijais (...) dėl kvotų, aš manau, kaip tik birželį ir bus atsakyta tame posėdyje“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Butkevičius.
Europos Komisija siūlo pabėgėlių srautą paskirstyti visoms ES šalims. Pagal pasiūlymą, į Lietuvą būtų perkelti 207 dabar stovyklose esantys pabėgėliai, šalis taip pat turėtų išnagrinėti 1 proc. migrantų prieglobsčio prašymų.
Kvotos siūlomos, siekiant sumažinti Pietų Europos šalims, pirmiausia Italijai, tenkantį krūvį. Į šias šalis per Viduržemio jūrą atvyksta tūkstančiai pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos, daug jų žūva jūroje.
Pagal vadinamąją „perkėlimo programą“, numatančią iki 2020 metų paskirstyti 20 tūkst. vietų ES iš trečiųjų šalių perkeltiems asmenims, Latvijai numatoma priimti 220 perkeltųjų asmenų, Estijai - 326, Lenkijai - 962. Didžiausias skaičius numatomas Vokietijai, kuri pagal schemą priimti 3086 asmenis.
Europos Vadovų Taryboje birželį taip pat turėtų būti sprendžiama dėl sankcijų Rusijai pratęsimo.
R. Paksas: kvotos imigrantams – ne pieno kvotos ES valstybėms
Europos Parlamento narys, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, prezidentas Rolandas Paksas kategoriškai pasisako prie kvotų taikymą ES valstybėms vadinamojoje imigrantų iš Afrikos perkėlimo programoje, kurias bendrijos šalims siūlo Europos Komisija.
Politikas pabrėžė, kad ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos migracijos politika reikalauja naujo požiūrio į imigracijos bei pabėgėlių problemas dėl naujai susiklostančių aplinkybių.
„Akivaizdu, kad mūsų pasiūlytas Migracijos komisijos steigimas Seime yra pačiu laiku. Šiandien klausimas toks – ar imigracijos politiką Lietuva formuos pati, ar vykdys jai primestą iš šalies? Ypač atkreipiant dėmesį, kad Europos Komisijai buvo pavesta parengti pirmąjį savanorišką bandomąjį Afrikos šalių migrantų perkėlimo visoje ES projektą. Būtent savanorišką. Ar Lietuvos visuomenė remia tokį projektą? Jeigu taip – tai kokiu būdu ir priemonėmis bus vykdoma tų perkeltųjų asmenų integracija į šalies visuomenę? Tai klausimai, dėl kurių reikia gerokai platesnių diskusijų, o ne pionieriško nusiteikimo būti visada pasiryžus“, – sakė politikas.
R. Pakso vertinimu, kvotos pabėgėliams – tai ne pieno gamybos kvotos ES valstybėms, kurias mechaniškai gerokai lengviau sureguliuoti.
„Akivaizdu, kad didesnioji dalis pabėgėlių ieško prieglobsčio Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, lieka toje pačioje Italijoje, tad kvotų politika iš esmės bus niekinė, tik dar labiau skatinanti migraciją į Europą, nes taip netiesiogiai siunčiamas signalas – jūs čia laukiami, jumis bus pasirūpinta. Tačiau Afrikos valstybėms, jų vyriausybėms turėtų būti siunčiamas visiškai kitoks signalas: stabili taika regione ir savo sienų tinkama kontrolė nuo šiol bus vienintelė ir nediskutuojama sąlyga ES institucijų derybose dėl donorų finansinės, technologinės bei humanitarinės pagalbos ir prekybos sutarčių“, – siūlymus, kuriuos ne kartą dėstė ir Europos Parlamente, dar kartą pakartojo R. Paksas.
Europarlamentaro teigimu, dar viena būtina ir nediskutuotina sąlyga: pilietinės, politinės ir ekonominės reformos.
„Esu įsitikinęs, kad pagrindines smurto ir nepakankamo išsivystymo priežastis reikia šalinti jų kilmės šalyse, taip siekiant sumažinti pabėgėlių ir ekonominių emigrantų srautus. Dalindami kvotas, problemą mes tik pagilinsime. To daryti tikrai nereikėtų“, – kalbėjo Europos Parlamento narys R. Paksas.
Europarlamentaras sakė, kad dėl imigracijos kvotų pasikeisti nuomonėmis siūlysiąs ir valdančiosios koalicijos partneriams susirinkus į artimiausią politinės tarybos posėdį.