Europos centrinis bankas didina palūkanų normas dar 0,5 proc. punkto. Prognozuojama, kad paskolos gyventojams dar brangs, o ekonominė situacija ir toliau išliks grėsminga.
Jungtinėse Valstijose per keletą dienų žlugo du bankai. Ekspertai nesutaria, ar tai – vienetiniai atvejai, ar visgi – didelio ir užkrečiamo pavojaus ženklas.
Ciuriche įsikūrusio banko akcijos per dieną prarado daugiau nei ketvirtadalį savo vertės. Kenčia ir kiti Europos bankai. Tai keičia ir „Euribor“ prognozes.
Kas vyksta ekonomikoje? Kokią įtaką palūkanų kilimas darys lietuvių finansams? Ko laukti ateinančiais mėnesiais?
Tikslas – 2 proc. infliacija
„Žinių radijo“ kalbintas Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas L. Marcinkevičius teigė, jog Europos centrinis bankas ir toliau tęsia kovą su infliacija. Centrinis bankas, pasak jo, prognozuoja, kad infliacija mažės, bet esą ne tiek, kiek norėtųsi.
„Šveicarijos bankai nėra Euro zonos dalis, dėl to Europos centrinis bankas yra pirmiausia susiorientavęs į infliacijos valdymą. Ir jeigu Europos centrinis bankas bazines palūkanų normas būtų pakėlęs 25 baziniais punktais, kaip jie patys žadėjo ir indikavo labai aiškiai praėjusiame posėdy, o ne 50, tai būtų pasiuntę žinią, kad ne tik dėl infliacijos Centriniam bankui skauda galvą ir jis plečia savo mandatą, ir rūpinasi ne tik kainų stabilumu, bet ir ekonomikos išsaugojimu, finansų sistemos išsaugojimu.
Šiuo atveju Centrinis bankas pasiliko prie tos savo pozicijos, kurios laikėsi ir anksčiau, kad mes būsime priklausomi nuo duomenų, sprendimus priimsime posėdis po posėdžio ir [pagal tai], kokie duomenys yra Euro zonoje.
Infliacija vis dar yra 8,5 proc., ženkliai didesnė negu jų pačių išsikeltas 2 proc. metinės infliacijos tikslas. Vasarį, lyginant su sausiu, infliacija šiek tiek irgi išaugo, o paties Europos centrinio banko ką tik atnaujintose, naujausiose prognozėse matome, kad dar 2025-aisiais metais infliacija bus 2,1 proc., tai reiškia – aukščiau jų pačių išsikelto 2 proc. tikslo.
Šie duomenys rodo, kad jie visgi yra susikoncentravę į kovą su infliacija, klausimas, kiek ji bus sėkminga“, – komentavo instituto atstovas.
Europos centrinis bankas, pasak jo, nežino, kokios tos palūkanų normos iš tikrųjų turėtų būti, kad paveiktų infliaciją.
„Rinkoje kiekvienas įkainotų savo skolinimosi kainą pagal tai, kaip vertina pinigus, kaip vertina savo atidėtą vartojimą, būtų paprasta, kokias palūkanų normas nustatau aš, kaip komercinis skolintojas, kažkam kitam. Kadangi Centrinis bankas nesivadovauja rinkos logika nustatinėdamas palūkanų normas, jam ne tai svarbu, kiek uždirbs iš tų palūkanų, gaunasi taip, kad paskolų paklausai ir taip mažėjant, jie dar didina paskolų kainą. Klausimas, kiek jie bus ryžtingi ir klausimas, ar jų pratimas gali padėti tai infliacijai, kurią jie patys ir sukėlė“, – dėstė L. Marcinkevičius.
Gyventojų nepasitenkinimas
Augančios palūkanų normos tiek bendrai Euro zonos, tiek Lietuvos gyventojams, pasak jo, kelia nepasitenkinimą.
„Suprantamas tiek ekspertų, tiek verslo atstovų, tiek paties Centrinio banko atstovų nenoras sukelti kažkokius nepatogumus, vengiama sukelti kažkokius nemalonius jausmus ir taip įsitempusioje ekonomikoje, bet visgi sakyčiau problema ir yra tame, kad dešimtį metų prieš tai žmonės buvo pratinami prie itin pigių palūkanų, numažintų iki nulio, ir ką tai sukūrė – tokį efektą, kad tos palūkanos, kurios prieš gerus 15 metų 3 proc. būtų laikomos kaip itin palankios augimui dar, dabar laikomos kaip rekordiškai, neįprastai aukštos ir žmonėms kelia labai didelį nepasitenkinimą“, – kalbėjo ekspertas.
Paklaustas, kokios prognozės yra dėl „Euribor“, L. Marcinkevičius teigė, jog buvęs optimizmas šiuo klausimu gali atslūgti.
„Gali būti, kad tas momentinis iš rinkų požiūrio optimizmas, kad „Euribor“ nebeaugs taip sparčiai, dabar vėl atslūgs, nes buvo tikimasi 4,5 proc., pasirodžius žinioms dėl bankų griūties, atslūgo iki 4 proc. lūkesčiai, dabar, sakyčiau, kad gali būti, jog susibalansuos vėl“, – kalbėjo ekspertas.
Šiuo metu 6 mėnesių „Euribor“ siekia apie 3 proc., prognozuojama, kad rugsėjį pasieks apie 4 proc.
L. Marcinkevičius svarstė, kad JAV žlugus dviem bankams kils domino efektas, bet esą ne tiek dėl to, kad vienas po kito bankai sugriuvo, o dėl to, kad tiek JAV centrinis bankas FED, tiek Europos centrinis bankas darė klaidas.
„Darė tas pačias klaidas po praėjusios finansų krizės, tai yra vykdė ganėtinai ryškų kiekybinį skatinimą – supirkinėjo obligacijas, o tai sudarė paskatas patiems bankams vykdyti investicijas, kurios, pasirodė, yra klaidingos. Sukurta sėkmės iliuzija, kad tai yra patraukli terpė investuoti, ir todėl daugelis bankų, daugelis finansų rinkų dalyvių pasidavė šiai iliuzijai. Tas skatinimas įgijo patį didžiausią pagreitį būtent per pandemijos laikotarpį. To paties Europos centrinio banko supirktų obligacijų portfelis išsipūtė dvigubai“, – pasakojo ekspertas.
Sukritikavo valdžios užmojus
Dabar, pasak jo, kai yra nutrauktas tas kiekybinis skatinimas, Europos centrinis bankas tarsi atsitraukė, pasimatė, kad „bankai buvo susikoncentravę į klaidingas investicijas, į iliuzija paremtą investavimą“.
L. Marcinkevičius svarstė, kad ir Euro zonoje gali būti bankų, padariusių klaidingas investicijas.
„Lietuvos bankai pasižymi ganėtinai konservatyvia politika. Čia daug kas nuogąstavo dėl to, kad nesiūloma fiksuotos palūkanos, bet šiuo atveju Lietuvos bankai dabar turi konkurencinį pranašumą, nes tie, kas užfiksavo palūkanas gyventojams Euro zonoje žemesniame lygyje, bankai šiuo laikotarpiu nukenčia. Tai Lietuvos bankai šiuo momentu tam tikra prasme yra atsparesni, nes jie neturi užfiksavę žemame lygyje palūkanų <...>.
Kitas veiksnys, visgi Lietuvoje veikiantys tie keturi ar penki didieji bankai nepasižymėjo tokiu išpūstu, dideliu augimu per pandemiją, jie stabiliai laikėsi panašiame lygyje – jų akcijų vertė ir taip toliau, nematau akivaizdžių požymių, kad jie būtų pastatyti ant kažkokio dirbtinio burbulo“, – vertino pašnekovas.
Jis įvertino ir valdžios planus įvesti laikiną bankų solidarumo mokestį ir atsiliepė apie tai neigiamai.
„Problema, kad Lietuva pasišovė perteklinį bankų pelną, kaip jį įvardija, dabar bandyti atimti, padalinti. Problema kyla iš to, kad įsivaizduojama, jog perteklinis likvidumas yra kažkoks ilgalaikis pastovus, bet matom, kad to likvidumo, pinigų, saugumo bankams gali reikėti ateityje. Aš sakyčiau su tokiomis iniciatyvomis ir tokiom iliuzijomis, kurios per pandemiją buvo aktyvios ir prieš tai, kad visi čia sėkmingai veikia, kad visi pelningi ir toliau laimingai gyvens, nereikėtų joms pasiduoti ir šiek tiek atsargiau daryti ryžtingus apmokestinimo sprendimus aukštų mokesčių įvedimo prasme“, – kalbėjo L. Marcinkevičius.
Visą „Žinių radijo“ interviu su juo rasite čia:
