aA
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalbėjo, kad parlamentinis verslo įtakos politikams tyrimas „neprisidės prie taikos ir ramybės“. Jo teigimu, Lietuvos žmonės turi teisę žinoti apie tai, kas buvo vykdoma, todėl ir tokie tyrimai atsiranda.
Viktoras Pranckietis
© DELFI / Domantas Pipas

– Prezidentė Dalia Grybauskaitė, artėjant naujam politiniam sezonui, pareiškė, kad konfrontacija tarp valdančiųjų ir opozicijos balansuoja ties raudona linija, kurios peržengti nevalia. Politika, anot jos, užuot dirbusi ką nors produktyvaus, „pagrinde užsiėmė destruktyviu kerštavimu, politinio erzelyno kėlimu, santykių aiškinimusi“. Jei tai tęsis, Lietuva nesivystys, žmonės nesulauks dėmesio, kurio nusipelnė, ekonomika ims strigti, „gali būti visokiausių pasekmių“. Kaip jums tokia prezidentės diagnozė?

V. Pranckietis: Manau, tai buvo labai aštri diagnozė ir gal ne visiškai pagrįsta, bet kiekvienas turime savo nuomonę. Neabejoju, kad mes dirbsime neperžengdami raudonų linijų. Tiesiog tas darbas visąlaik buvo aštrus, šiuo atveju jis taip pat nežada labai švelnaus sezono. Vienas pagrindinių darbų bus biudžetas, kuris visada sukelia labai daug diskusijų.

– Gali suprasti, kad prezidentė pasakė, jog, jos nuomone, tai, kas vyko praėjusioje pavasario sesijoje, buvo tiktai apie praeitį, apie sąskaitų suvedinėjimą. Kažkas „Facebooke“ gana taikliai ironizavo, kad šio Seimo darbotvarkėje yra du nuolatiniai klausimai – tyrimai ir draudimai. Ar rudens sesijoje irgi to galima tikėtis?

V. Pranckietis: Yra daugiau klausimų Seimo sesijoje. Manau, mes pirmiausia turime kalbėti apie įstatymus. Pavasario sesijoje buvo priimta turbūt daugiau kaip 600 projektų. O girdime kalbant dažnai tiktai apie 3, 4, kokius 5 galbūt ir, žinoma, girdime apie labai skandalingus arba komisijų darbus – visada tai, kas labiausiai yra užaštrinama, kur didžiausios diskusijos, tai visada yra iškeliama ir bandoma sakyti, kad ten koks nors karas vyksta Seime, bet karo ten nebūna, ten būna apsižodžiavimų, bet darbas vyksta, ir svarbiausia, kad padarome tai, kas yra programoje, kas yra Valstiečių žaliųjų sąjungos programoje, kas yra perkelta į vyriausybės programą, ir gana nuosekliai pagal programą yra įgyvendinami visi įsipareigojimai.

– Bet tyrimų turbūt bus?

V. Pranckietis: Dabar yra užregistruotas vienas tyrimas. Komisija dar nesudaryta, nes pirmiausia yra pateikiamas tyrimui klausimas. Jeigu už jį bus balsuojama, dėl jo balsuojama, tada bus sudaroma ir komisija.

R. Karbauskis, valstiečių ir žaliųjų lyderis, baudėsi ir pačią prezidentę D. Grybauskaitę tirti. Turiu galvoje laiškų E. Masiuliui istoriją.

V. Pranckietis: Skaičiau tą užregistruotą dokumentą, kurį pasirašė turbūt per 50 Seimo narių. Ten yra klausimai dėl įtakos grupių tyrimo tęsimo, ir ten nėra minima nei apie Prezidentūrą, nei apie prezidentę – nėra nė vieno žodžio.

– Kaip manote, ar tokie tyrimai prisidės prie taikos ir ramybės Seime?

V. Pranckietis: Tikrai neprisidės prie taikos ir ramybės. Jie sukuria tam tikrą vaizdinį viduje, sukuria tam tikrą įtampą, bet, manau, Lietuvos žmonės turi teisę žinoti apie tai, kas buvo vykdoma ir kas yra vykdoma, todėl ir tokie tyrimai atsiranda. Iniciatyvos turi būti svarstomos. O šiuo atveju yra tokia iniciatyva – apie ją turime ir kalbėti.

– Jūsų minėtas išplėstinis neleistino verslo, neleistinos verslo įtakos politikams tyrimas tautos neformaliai vadinamas „konservatorių Vyriausybės veiklos tyrimu“. O kaip yra su kitu tyrimu? Ar nebus grįžtama prie idėjos tirti žemės įsigijimo aplinkybių? Šis tyrimas taip pat tautoje vadinamas „galimu „Agrokoncerno“ tyrimu“?

V. Pranckietis: Pirmiausia pasakysiu, kad ne konservatorių laikotarpis bus tiriamas, bet nuo 2008 m. iki 2016 m. – visas 2 kadencijų laikotarpis apimamas tame tyrime, bent jau nurodyta tiksluose. O dėl tos, kaip jūs sakote, „Agrokoncerno“ arba tos „agro“ vadintos komisijos, tai diskusija buvo beveik prieš pusę metų, prieš 4–5 mėnesius. Dabar ta diskusija jau buvo baigta, bet dabar jūs iškėlėte klausimą iš naujo, bet norint, kad kas nors būtų tiriama, reikia, kad būtų iniciatyva tyrimui. Jeigu bus iniciatyva, tada ir svarstysime.

– Iniciatyvų, kaip ir buvo, tik norėjau paklausti – ar tas tyrimas neįvyko, ar nedaug vilties, kad jis įvyks, todėl, kad tokiu atveju būtų tiriama ir paties R. Karbauskio veikla?

V. Pranckietis: Nebuvo jokio klausimo apie R. Karbauskio veiklą, buvo klausimas apie žemių įsigijimą. Manau, tai labai platus klausimas, nes daug žmonių tų žemių įsigiję. Tada buvo įtrauktas klausimas dėl žemių perkėlimo, vadinamoji „kilnojamoji žemė“ buvo pasidariusi, ir po to, galų gale, pakeitus kokius 3 kartus komitetą, buvo nuspręsta to klausimo nebesvarstyti. Bet pasikartosiu: jeigu atsiras naujos iniciatyvos, naujai į jas ir bus žiūrima.

– Referendumai. Neabejotinai rudens sesijoje bus kalbama apie juos. Vienas jų dėl dvigubos pilietybės veikiausiai vyks kitais metais, ir kita tokia šviežesnė iniciatyva – galimas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Taigi galbūt 2 referendumai. Dėl to mano toks sudvigubintas klausimas: kodėl jie abu ir ar gerai, kad svarstoma rengti tą referendumą per 2 savaites?

V. Pranckietis: Dėl 2 savaičių tai tikėtina, kad, net ir patobulinus, atidavus Konstituciniam Teismui, mes negausime tokio teigiamo atsakymo. Vis dėlto tai dabar yra svarstoma, atsakymo tikslaus neturime, ar galima pratęsti balsavimą po 2 savaičių, o dėl pačių referendumų – ta iniciatyva ne tokia jau nauja, apie ją buvo kalbama mūsų programoje.

Eidami į rinkimus, mes visada deklaravome, kad esame už tai, jog Seimas būtų sumažintas, nes Lietuva yra sumažėjusi. Tai žmonėms pažadas yra duotas. LVŽS programoje buvo, ir tas yra numatyta, dėl to aš ir siūliau, kad 2 referendumai vienu metu gali vykti. Manau, antrasis referendumas padėtų pirmajam referendumui įvykti.

Manau, kad mūsų tikslas yra atsakyti žmonėms, kad mūsų išeiviai neturėtų prarasti pilietybės. Turbūt dauguma žmonių ir pagal apklausas su tuo sutinka, o antras referendumas tai tiesiog tenkintų žmonių lūkesčius ir tai, kad sumažėjęs piliečių skaičius atitiktų Seimo dydį. Tai nieko čia nebūtų labai nauja, ta iniciatyva buvo ir prieš 22 metus. Tada piliečiai pasakė, kad nereikia mažinti, nebalsavo už tai, kad būtų sumažintas Seimas, tai ir dabar pateiktume patiems piliečiams spręsti apie Seimo mažinimą.

Kadangi Seime įstatymas buvo pateiktas dėl sumažinimo iki 101 Seimo nario, tai manau, kad būtų truputį per mažas Seimas, nes vis tiek komitetai turėtų būti tinkamo dydžio, kad jie galėtų svarstyti klausimus, o sumažinus iki 121, komitetų veikla nesutriktų, ir galėtume, tiesiog atitikdami ir lūkesčius, ir demografinę situaciją, darbą tęsti mažesniame Seime.

– Jūs asmeniškai esate vienas iš to referendumo iniciatorių. Ar, Jūsų nuomone, Seime yra daug veltėdžių, be kurių Seimas galėtų efektyviai dirbti?

V. Pranckietis: Manau, nedaug veltėdžių, o darbo efektyvumo turbūt nesumažintume sumažinę Seimo narių skaičių. Nes komitetas ar 13 žmonių ar 11 žmonių, nes ir dabar yra komitetų, kur yra 11 narių. Be to, galima būtų svarstyti, kad žmogus galėtų priklausyti ne vienam komitetui, kaip dabar gali priklausyti komitetui ir papildomai dar Europos reikalų komitetui, gal galėtų dalyvauti ir kelių komitetų darbe. Turėtų būti peržiūrimi visi lydimieji dokumentai, jeigu pasikeistų Seimo narių skaičius. Bet pirmiausia suteikime galimybę žmonėms pasakyti, kokio Seimo mums reikia.

– Jei Seimo puslapyje skelbiama statistika nemeluoja, yra bent per 50 Seimo narių, kurie praėjusioje sesijoje nepateikė nė vienos iniciatyvos, susijusios su teisės aktų priėmimu. Tiesa, ne vienas iš jų dalyvavo Seimo narių grupėse pateikiant tas iniciatyvas. Bet yra keletas, ties kurių pavardėmis yra po nulį abiejose grafose: nei individualiai nepateikė, nei grupėje. Žinote, toje statistikoje yra ir V. Pranckietis su 2 nuliais. Tai arba statistika meluoja, arba...

V. Pranckietis: Kažkas su statistika turbūt ne taip. Bet statistika nebūtinai atspindi žmonių darbą. Tas darbas yra ne tik projektų pateikimas arba nepateikimas. Labai svarbus yra darbas komitetuose. Kada klausimai yra gerai išdiskutuoti komitetuose, salėje jie sprendžiami be problemų ir yra įgyvendinami. O dėl savo nulių – pasitikrinsiu, bet kad pradžioje buvo ne nuliai, o tiesiog man pačiam stebėtini skaičiai, nes, tarkime, programos pateikimas – tai jau fiksuojama kaip mano pateikimas. Neabejoju, kad kažkas su statistika negerai.

– S. Skvernelis palieka vis mažiau abejonių, kad kandidatuos prezidento rinkimuose. Ar jūs jį pavadintumėte šimtaprocentiniu valstiečių ir žaliųjų kandidatu prezidento rinkimuose?

V. Pranckietis: Pavadinčiau šimtaprocentiniu tada, kai susirinkęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos suvažiavimas paskelbs tą kandidatūrą. Tada ir galėsime pavadinti šimtaprocentiniu kandidatu.

– O valstiečiai ir žalieji turi potencialių kandidatų be S. Skvernelio?

V. Pranckietis: Reikėtų svarstyti, klausti suvažiavimo, bet dar nėra numatyta, kada suvažiavimas tiksliai bus. Bet manau, kad iki reikalingų datų suvažiavimas įvyks. Tikiuosi, Lietuva tikrai neliks be prezidento.

– Tikite S. Skvernelio sėkme rinkimuose, jeigu jisai kandidatuos?

V. Pranckietis: Tai labai patyręs žmogus, ir vadovaudamas vyriausybei, ir prieš tai politinės patirties daug turėjęs. Tikiu, kad S. Skvernelis yra tas žmogus, kuris pasirengęs bent jau tapti kandidatu.

– Pačiam pagundų nekilo?

V. Pranckietis: Manęs ne pirmas žmogus klausia, galėčiau sakyti, kad daug žmonių klausia, bet niekas nesiūlo. Tai susilaikyčiau nuo komentarų, kol nesu niekieno siūlomas.

– Vyriausybė inicijuoja draudimą politikams būti žiniasklaidos priemonių savininkams. Ar tikite, kad tas siūlymas praeitų Seime, turint galvoje, kad dar 2016 m. R. Karbauskis, valdančiosios partijos lyderis, turėjo bent 4 žiniasklaidos priemones?

V. Pranckietis: Tikėjimas nėra pagrįstas kokiu nors tikėjimu, jis turi būti pagrįstas balsavimu. Vadinasi, sulaukim balsavimų, svarstymų, tada bus galima atsakyti, nes čia toks...

– Jūs palaikytumėte tokį siūlymą?

V. Pranckietis: Aš gal palaikyčiau tiesiog daugiau demokratijos. Čia konkretizuoti, kad turi turėti priemonių ar neturi, ar turi turėti akcijų ar neturi turėti akcijų, tai yra toks sudėtingesnis klausimas, kaip ta priklausomybė turėtų būti įgyvendinta arba kaip jos neturėtų būti. Jeigu žmogus turi kokio nors turto, tai tas turtas yra jo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (163)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (56)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (1)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (71)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (5)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (39)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (99)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (59)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (66)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (234)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...