DELFI primena, kad, valdantiesiems įregistravus siūlymą balsuoti dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku, antradienį, vakarinio Seimo posėdžio metu, buvo sušauktas valdybos posėdis. Jame nuspręsta sušaukti neeilinį Seimo posėdį tą pačią dieną vienu klausimu – dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu. Paskui – visa virtinė politinių veiksmų, kurių sprendimas nukeltas dar bent iki antradienio.

Buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus, įsitikinimu, sprendimas sušaukti valdybos posėdį plenarinio posėdžio metu yra neteisėtas.

„Kaip supratau, jie sukvietė valdybos posėdį tuo metu, kai vyko plenarinis posėdis. Pagal Seimo statuto 96 straipsnio 2 dalį, Seimo valdybos, taip pat – komitetų, komisijų posėdžiai šaukiami tada, kai nevyksta plenariniai posėdžiai. Valdybos posėdžius galima šaukti tada, kai nevyksta plenariniai posėdžiai. Taip yra todėl, kad Seimo narys turi konstitucinę pareigą dalyvauti plenariniame posėdyje“, – dėstė V. Sinkevičius.

Specialistas atkreipė dėmesį, kad Seimo statute yra nustatyta, jog Seimo narys privalo dalyvauti plenariniame posėdyje. Taip pat statute yra nustatyta, kad Seimo narys privalo dalyvauti valdybos posėdyje.

„Kitaip tariant, tie, kurie sako, kad valdybos posėdis galėjo būti sušauktas plenarinio posėdžio metu, traktuoja, kad asmuo turi teisę pasirinkti, kur eiti – ar į plenarinį, ar į valdybos posėdį. Bet Konstitucinio Teismo pozicija yra tokia, kad asmuo privalo dalyvauti plenariniame posėdyje. Negali būti toks reguliavimas, kad asmuo negalėtų įgyvendinti savo teisės dalyvauti plenariniame posėdyje. Aiškinti, kad valdybą galima sukviesti plenarinio posėdžio metu, pagal Konstituciją nėra jokio pagrindo“, – dėstė V. Sinkevičius.

Specialistas atkreipė dėmesį, kad viešojoje teisėje galioja principas, jog yra leidžiama tik tai, kas leista. Tuo ji skiriasi nuo privatinės teisės, kai leidžiama viskas, kas nėra uždrausta.

„Seimo, Seimo valdybos, kitų struktūrinių padalinių veikla yra viešoji teisė. Vadinasi, nė vienos statuto nuostatos negalima aiškinti taip, kad, jeigu nedraudžia, tai leidžiama“, – sakė V. Sinkevičius.


Negali užkirsti kelio Seimui spręsti klausimo

Pasak specialisto, jeigu posėdis buvo sušauktas neteisėtai, kyla klausimas, ar galėjo būti priimti teisėti sprendimai. V. Sinkevičiaus įsitikinimu – negalėjo.

„Teismai bylose, kai posėdis būna neteisėtas, tokių posėdžių sprendimus naikina. Šiuo atveju, jei valdybos posėdis yra neteisėtas, tai jo sprendimas įtraukti klausimą į plenarinių posėdžių darbotvarkę ir svarstyti yra neteisėtas. Tas svarstymas, kuris vyko pirmą kartą, galima manyti, buvo neteisėtas. Jeigu pirmas svarstymas buvo neteisėtas, tada, jeigu nori, Seimas gali tęsti toliau“, – sakė V. Sinkevičius.

Konstitucinės teisės ekspertas taip pat pabrėžė, kad nei Seimo pirmininkas, nei valdyba negali užkirsti kelio svarstyti klausimo Seime.

„Neturime pamiršti, kad Seimas yra tautos atstovybė, o ne Seimo valdyba arba Seimo pirmininkas. Jeigu visas Seimas nutars, kad reikia įtraukti klausimą į darbotvarkę, jis bus įtrauktas, ir bus sprendžiama“, – sakė V. Sinkevičius.

Galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą

Pasak konstitucinės teisės specialisto, jeigu suabejojama, ar Seimo sprendimas įtraukti klausimą į darbotvarkę yra teisėtas, galima kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Tą, jeigu norėtų, galėtų padaryti ir pats Seimo pirmininkas, ir visas Seimas.

Jeigu į KT kreiptųsi pats V. Pranckietis, tuomet nagrinėjimas galėtų trukti apie metus, jei visas Seimas – trumpiau.
„KT, jei byla jį pasiektų, išnagrinėtų visą situaciją – ar pirmas posėdis buvo teisėtas, ar antras posėdis buvo teisėtas, ar Seimas galėjo priimti tokius nutarimus. Ir konstatuos, ar nutarimas atitinka Konstituciją“, – sakė V. Sinkevičius.

Laukia įtemptas antradienis

Seimo laukia įtemptas antradienis, kai bus ne tik pateiktas biudžetas, bet dar ir grįžtama prie politinių diskusijų dėl V. Pranckiečio. Seimas daugumos balsais yra nusprendęs grįžti prie nepasitikėjimo juo klausimo.

Pats V. Pranckietis sakė, kad to klausimo į darbotvarkę neįtrauks, nes pagal statutą tokiu klausimu balsuoti galima tik vieną kartą per sesiją. Po diskusijų per valdybos posėdį ketvirtadienį Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė pažadėjo, kad dėl išaiškinimo kreipsis į Teisės departamentą.