„PROCESAI. Vilniaus oro uostas kasdien tobulina keleivių tikrinimo procesą. Realiai, viskas atrodo taip:

a) normuodami srautus kariai išleidžia keleivius iš autobuso;
b) kiekvienam keleiviui yra dezinfekuojamos rankos;
c) visiems yra pamatuojama temperatūra su termovizoriais; jei temperatūra kelia įtarimų, keleivį tikrina sveikatos specialistai ir priima sprendimą ar reikalinga hospitalizacija ar ne;
d) keleiviai užpildo anketas su savo duomenimis ir keliauja link muitinės“, – procesą aprašė politikas.

Jis teigė, kad didžiausias klaustukas yra anketos – jei oro linijos bendradarbiauja su oro uostu, viskas vyksta daug greičiau.

„Realiai, nors ir tobulinamas kasdien, visas procesas veikia pakankamai sklandžiai, darbą smarkiai pagerino įkurtas bendras operacijų centras, kuriame dirba visų susijusių įstaigų atstovai. Boottle neckas visame procese yra anketos. Jei avialinijos bendradarbiauja, keleiviai jas užpildo lėktuve ir procesas juda pakankamai greitai. Jei pildoma oro uoste – tai kainuoja laiko.

Taip pat, daug laiko kainuoja procesas, kuomet nusprendžiama hospitalizuoti asmenį. Visa patikra keliasi į kitą vietą, „Grinda“ dezinfekuoja visas patalpas, reikalinga dezinfekuoti ir lėktuvą“, – feisbuke rašė jis.

A. Bužinskas rašė, kad kariai savanoriai dirba kartu su oro uosto darbuotojais ir sveikatos apsaugos specialistais.

„Kariuomenė savo procesus susitvarkius pakankamai sklandžiai, iš miesto pusės matau, kad reikia prisidėti su sveikatos specialistų personalu. Kariai budi 4 valandas, tuomet keičiasi pamaina ir taip 24 valandas. Bent kol aš budėjau, sveikatos specialistai budėdavo bent 2 valandomis ilgiau“, – teigė politikas.

Aprašė jis ir karių savanorių aprūpinimą – „aš toks saugus, kaip oro uoste, nesijaučiau per visą šią epidemiją“. Jie gauna kombinezonus, respiratorius, apsauginius akinius, pirštines.

Įdomiausia, anot A. Bužinsko buvo susidūrimas su keleiviais. Buvo visokių: patenkintų, klausiančių, dėkojančių, besimušančių.

„Taisyklė, kad nekantriausi yra tie, kurie grįžę iš atostogų šiltuose kraštuose – jie ir patarimų turi, ir pamoko, ir pasako, kur mums eiti. Žmonės, kurie 2 paras per 4 skrydžius šiaip ne taip atsibeldė iki Lietuvos kaip tik yra kantriausi ir dėkingiausi. Atskiro paminėjimo yra verta provincijos merė Živilė Pinskuvienė, kuri parodė šabloninį susireikšminusio mužiko portretą.

Daužomi langai autobuse, išlipimas iš autobuso be leidimo, keleivių organizavimas šūkauti skanduotes, rėkimas ant karių, grasinimas, riebūs epitetai. Atsiskleidė visu gražumu. Nuramino tik policija“, – įspūdžius rašė A. Bužinskas.