„Noriu ir pasidžiaugti – turime 15 proc. žmonių, kurie neišsigando, kuriems rūpi mūsų šalies ateitis ir sprendžiami klausimai, kurie domisi politika. Jaunai demokratijai tai nėra taip jau labai mažai“, - „Žinių radijo“ laidoje „Ryto epsresso“ pirmadienį sakė J. Panka.
Pasak jo, referendumo organizatorių kaltės dėl neįvykusio referendumo įžvelgti būtų sunku, nes tai buvo referendumas iš apačios, iš tautos: „Visi referendumo organizatoriai, agitatoriai, parašų rinkėjai – visuomenininkai ir dirbome taip, kaip mokėjome. Prieš mus pastatydavo teisininkus, kurie diskusijose dažnai kalbėdavo demagogiškai, o mūsų dauguma yra paprasti žmonės.“
J. Pankos teigimu, referendumas neįvyko dėl nedėkingo laiko – vasaros vidurio – ir dėl „intensyvaus gąsdinimo bei atkalbinėjimo“. Šiems teiginiams iš dalies pritaria ir politologas Mažvydas Jastramskis. Jo teigimu, ne tik vasara yra nepalankus metas referendumui, bet ir pats referendumas nuo pat pradžios esą buvo marginalinis, o ir trys klausimai suplakti į vieną atbaidė rinkėjus.
„Referendumas nuo pat pradžių neturėjo paramos iš ryškiausių politinio elito atstovų, kurie galėtų daryti svarią įtaką visuomenės nuomonei. Kitas dalykas, kad buvo pasirinktas nišinis klausimas, kuris, kaip paaiškėjo iš aktyvumo, neturi tokio didžiulio rezonanso didžiojoje visuomenės dalyje“, - kalbėjo M. Jastramskis.
Jo nuomone, čia pasireiškė lietuvių individualizmas – jeigu turi žemės, tavo reikalas yra ją parduoti kam nori.
M. Jastramskis taip pat pažymėjo, kad šis referendumas gali padėti iškilti ir sustiprėti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijai:
„Jau Europos Parlamento rezultatai rodė, kad tokios pastangos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos jai padeda tapti iš visiškai regionalinės partijos į nedidelę, bet reikšmingą partiją nacionaliniu mastu. Jeigu jie šio žemės referendumo nepaleis, jie turi šansų kituose Seimo rinkimuose patekti į Seimą“, - sakė jis.
Sekmadienį už Konstitucijos pataisas balsavo 268 tūkst. 920 Lietuvos piliečių - mažiau, nei pasirašė už referendumo paskelbimą. Iš balsavusiųjų rinkėjų siūlytoms pataisoms pritarė 70,78 proc. Tam, kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti pusė visų Lietuvos rinkėjų.
Visą laidos „Ryto espresso“ įrašą klausykite ČIA.