Kalbėdamas apie paskutiniu metu kilusią pasipiktinimo mokytojų etatinio darbo apmokėjimu bangą, G. Sarafinas kalbėjo, kad žino tiek mokyklų vadovų ir mokytojų, kuriems šis modelis itin priimtinas ir tokių, kurie jam labai nepritaria.
„Man susidarė įspūdis, kad mėgstamiausias šios vyriausybės žodis yra „reforma“. Bet su reformomis yra persistengta. Tikrai neišmintinga pradėti švietimo sektoriuje vienu metu 15 reformų“, – sakė G. Sarafinas ir išvardino bent keletą vienu metu vykdomų reformų.
Tarp jų ir etatinis mokytojų darbo apmokėjimas, prailginti mokslo metai, universitetų jungtuvės, perversmai profesinėse mokyklose, kolegijų pertvarką, stojimo reikalavimų keitimas, egzaminų nuvertinimas ir metinių pažymių sureikšminimas, mokytojų ruošimo sistemos keitimas.
„Visose sektoriuose viskas pradėta, niekas nebaigta. Bendruomenė yra stipriai įaudrinta. Kai šnekiesi, nesvarbu, ar su mokytojais, ar su aukštųjų mokyklų bendruomenėmis, pamatai, kiek yra nepasitenkinimo ir blogiausia, kad daug tų reformų tapo savitikslės.
Tikslas nebėra kokybės didinimas. Aš nebegirdžiu gerą pusmetį žodžio „kokybė“. Jei raktinis žodis būtų kokybė, universitetai būtų jungiami turint tikslą kokybės ir galėtume bent jau vytis Tartu universitetą“, – komentavo „Reitingų“ redaktorius.
Kalbėdamas apie sprendimą ilginti mokslo metus bendrojo ugdymo mokyklose, G. Sarafinas pasakojo, kad buvo mokyklų, kuriose nebuvo pasiruošta prailgintiems mokslo metams, mokytojai neturėjo ką daryti pamokų metų, todėl vaikams rodė filmus, pavyzdžiui, komediją „Bukas ir bukesnis“.
„Kas būtų atsitikę, jei vadinamoji metų prailginimo reforma turėtų tikslą pagerinti moksleivių pasiekimus? Praeitą vasarą vaikai žiūrėjo filmus, „Bukas ir bukesnis“. Vasarą, birželio mėnesį per pamokas, nes nebuvo sugalvota sistema, ką veikti mokykloje. Bet jei būtų iškeltas tikslas kokybės, būtų pasirengta dirbti tas dvi savaites birželio. Žodis „kokybė“ būtų sistemą užkūręs teisinga linkme“, – kalbėjo „Reitingų“ vyr. redaktorius.
Kokybės nesiekia ir dalis pedagogų?
Pasak jo, net ir mokytojų atlyginimų klausimas galėjo būti siejama su darbo kokybe. Kaip kalbėjo G. Sarafinas šiuo metu, vykstant streikams, nėra kalbama apie kokybę, nekeliami klausimai ar mokytojai, kaip specialistai, yra geri ar blogi, ar parengia mokinius, ar ne:
„Jau penkerius metus kalbama, kad mokytojams galėtų būti mokama už darbą pagal kokybę, kaip jie parengia žmones gyvenimui ir išmoko pagrindinių disciplinų, parengia vaikus olimpiadomis. Jų atlyginimai galėtų būti kone dvigubai didesni.
Bet yra sočiai mokytojų, kurių vaikai visi mokiniai nepasiekia ketverto dešimtbalėje sistemoje. Tai ką jie veikia mokykloje? Už ką jiems mokamas atlyginimas?"
G. Sarafino teigimu, šiuo metu sunku rasti, kur švietimo sektoriuje, kokybė būtų ženkliai pagerėjusi, nors švietimo bendruomenėje idėjų ir minčių nestinga. Pavyzdžiui, jei progimnazijose neliktų jungtinių klasių, tai gerokai pagerintų bendrojo ugdymo kokybę.
„Visos iki vienos savivaldybės Lietuvoje žino, kiek pas juos bus mokinių po trejų ar penkerių metų, aštuonerių, dvylikos metų. Jos gali pasidaryti savo mokyklų tinklą, kaip ledas. Savivaldybėje gali būti super stiprios dvi gimnazijos, su geriausiais mokytojais, silpnas mokyklas galima uždaryti, paliekant tik pradines mokyklas, vaikus vežioti, nelaikant tuščių mokyklų, kur vienam vaikui tenka 60 kv. m. mokykloje“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Mokosi, kad emigruotų?
Pristatant reitingus kalbėta, kad kone visose šalies savivaldybėse vaikai itin gerus rezultatus demonstruoja valstybiniame anglų kalbos egzamine.
„Vaikai puikiai išmoksta anglų kalbos, nes yra motyvacija emigruoti“, – sakė „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.