Pragaras Kauno kalėjime: nepilnametį su kitu kaliniu vertė užsiimti seksu

Nes bijojo ir jautė didžiulę gėdą.

„Jie buvo iš tų, iš kurių buvo galima pasityčioti, jie buvo labiau aukos vaidmenyje, o ne lyderiai“, – net nebandė slėpti įkalinimo įstaigoje dirbančios pareigūnės, kurios apie prieš du nuteistuosius įvykdytą seksualinę prievartą sužinojo visiškai atsitiktinai.

Nuolat smurtą kentėję jauni vyrai būtų ir toliau tylėję, jei ne vienas nuteistasis, kurį pareigūnai įkėlė į tą pačią kamerą – kartą, kai jis buvo iškviestas dėl gyvenamojoje vietoje įvykusio kito įvykio, jis pareiškė, kad įkalinimo įstaigos priežiūrėtojos užsiima niekais ir netiria rimtų nusikaltimų.

„Čia dar ne tokie dalykai vyksta“, – pareiškė jis.

Šiuos jo žodžius girdėjo ir du jauni vyrai, kurie prieš kelias savaites buvo patyrę seksualinę prievartą, bet prabilti apie tai, kaip iš jų buvo pasityčiota, nedrįso – supratę, kad kalbama būtent apie juos, jie akivaizdžiai pasimetė ir susigėdo, nuleido akis ir vienas kitą ragino prabilti apie tai, ką patyrė.

„Aš nesakysiu, tu pasakyk“, – vienas kitam sakė jauni kaliniai.

„Dabar mums bus blogai, visi apie tai sužinos“, – baimindamiesi, kad apie patirtą prievartą sužinos ne tik pareigūnai, bet ir kiti nuteistieji, kaliniai kaip įmanydami bandė nuslėpti siaubingą įvykį.

Tačiau su jais bendravusios Resocializacijos skyriaus ir Saugumo valdymo skyriaus specialistės ragino nebijoti – tik garsiai pasakydami, kokie „dalykai vyksta“ gyvenamojoje patalpoje, jie sulauks pagalbos.

Ne iš karto, bet pasakė – iš karto ilgą laiką psichologinį ir fizinį smurtą kentėję kaliniai buvo atskirti nuo juos skriaudusių nuteistųjų. Vienas jų – itin pavojingas: į įkalinimo įstaigą pateko dėl tyčinio nužudymo iš chuliganiškų paskatų, taip pat buvo teistas dėl plėšimo ir sveikatos sutrikdymo.

„Mes labai bijojome – jeigu būtume nepaklusę, mus vėl būtų sumušę“, – sunkiai rinkdami žodžius kalbėjo kaliniai. Ir atskleidė tai, ką būtų slėpę visą gyvenimą – toje pačioje kameroje gyvenantys du nuteistieji save laikė „lyderiais“ ir juos pavertė savo vergais, kalinių žargonu tariant, „dūchais“.

Apsiginti negalintys kaliniai kasdien buvo priversti tvarkyti gyvenamąsias patalpas, vykdyti įvairius save „bachūrais“ laikančių nuteistųjų nurodymus – jie nedrįso šiems pasipriešinti, negalėjo apsiginti.

„Paskui jie mus privertė kartu lytiškai santykiauti“, – siaubingą tiesą pareigūnams atskleidė kaliniai.

Pasakoti apie tai, ką patyrė tuomečiame Kauno tardymo izoliatoriuje, nukentėjusiaisiais pripažinti jauni vyrai turėjo ne kartą – buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, vėliau vienas nukentėjusiųjų buvo iškviestas ir į teismą, kur dar kartą turėjo prisiminti, kokį pragarą patyrė už grotų. Kito kalinio teisėjams nepavyko surasti – jis yra išvykęs į užsienį, jo gyvenamoji vieta nežinoma.

„Noriu visa tai kuo greičiau pamiršti ir daugiau niekada neprisiminti“, – anksčiau apklausos metu buvo sakęs vyras. Jo parodymus teisėjai perskaitė teismo salėje.

Asociatyvi nuotrauka

© DELFI / Domantas Pipas

Nukentėjusieji pasakojo, kad kartu su dar 3-4 nuteistaisiais gyveno vienoje kameroje – jų gyvenimas pragaru virto, kai į gyvenamąsias patalpas buvo atkeltas vienas save aukščiausiųjų kalinių kastai priskiriantis nuteistasis. Jis susivienijo su kitu nuteistuoju ir kone kasdien ėmė tyčiotis iš apsiginti negalinčių kameros „draugų“.

„Mušdavo, tyčiodavosi be jokios priežasties“, – neslėpė jie.

Anot jų, tądien, kai jie buvo pažeminti, vienas nuteistųjų nei iš šio, nei iš to pareiškė, kad šie dabar turės eiti į kameros tualetą ir ten tarpusavyje lytiškai santykiauti.

„Iš pradžių pagalvojau, kad jis juokauja, bet tada kitas nuteistasis tai pakartojo ir pasakė „davaj, darykit“, supratau, jog tai – ne juokai, – pasakojo vienas nukentėjusiųjų. – Jie liepė eiti į tualetą ir nusirengti, o tada – lytiškai santykiauti. Iš pradžių mes atsisakėme, bet jie pasakė, kad jeigu to nepadarysime, vėl būsime sumušti – mus suspardys, daužys galvą, žodžiu, bus blogai, o jeigu padarysime tai, ką mums liepia, jie daugiau mūsų nelies.“

Nuolat smurtą kentėję nuteistieji kaip reikiant išsigando – buvo priversti vykdyti jų reikalavimus.

„Jie visa tai stebėjo ir juokėsi, šaukė, kad mes esame pyderai“, – sakė nukentėjusysis.

Tuo metu gyvenamosiose patalpose buvo dar vienas nuteistasis, kuris vėliau patvirtino, kad tai, ką kalbėjo nukentėjusieji, yra tiesa – šis kalinys tuo metu žiūrėdamas televizorių buvo užsidėjęs ausines, bet viena jų neveikė, todėl kuo puikiausiai girdėjo, kas vyko ne tik kameroje, bet ir šalia jos esančiame tualete.

„Jie ten užtruko apie 10 minučių, girdėjau, kaip nukentėjusieji verkė“, – sakė šioje byloje svarbiu liudytoju tapęs nuteistasis.

Kad du „dūchai“ tarpusavyje lytiškai santykiavo, netrukus sužinojo ir daugiau nuteistųjų – lytinį aktą atlikti juos privertę save „bachūrais“ laikantys kaliniai lyg apie įvykdytą žygdarbį papasakojo kitiems įkalinimo įstaigoje esantiems nusikaltėliams. Apie tai sužinojo ir kitas netrukus į kamerą perkeltas nuteistasis, kuris vėliau apie tai ir užsiminė pareigūnams.

Kad patyrė ne tik seksualinę prievartą, o ir buvo nuolat skriaudžiami be jokios priežasties, du nuteistieji niekam nesiskundė – jie buvo įsitikinę, kad pareigūnai nesugebės padėti, net nepatikės tuo, ką jie sako. Ir taip tyliai sėdėdami vylėsi, kad šis košmaras vieną dieną baigsis.

„Bijojome kam nors pasakyti, nes žinojome, kad bus tik blogiau“, – sakė jie.

Kaip aiškėja iš baudžiamosios bylos, įkalinimo įstaigos pareigūnai net nebandė pasidomėti, kaip šiems nuteistiesiems sekasi, nors jie ir matė, jog šie gerokai skiriasi nuo kitų kalėjime esančių kalinių.

„Tokiomis temomis su nuteistaisiais mes nediskutuojame“, – viena pareigūnių nurodė, kad su kaliniais nekalba apie seksualinius nusikaltimus.

„Jie buvo labai ramūs, tačiau negebandys už save „pastovėti“ ar apsiginti, visada laikydavosi arčiau įkalinimo įstaigos darbuotojų, ieškodavo saugesnio kampelio“, – pridūrė kita kalėjimo darbuotoja.

Asociatyvi nuotrauka

© DELFI / Domantas Pipas

Tuo metu iš „dūchais“ paverstų kalinių išsityčioję nuteistieji, kurių duomenų Lietuvos teismai neskelbia siekdami apsaugoti nukentėjusiuosius, ilgą laiką vengė pripažinti, ką padarė. Tik vienas jų, šio nusikaltimo iniciatorius, teisme prisipažino, kad tai, ką nukentėjusieji pasakojo, yra tiesa. Bet paaiškinti, kodėl taip pasielgė, vyras taip ir nesugebėjo.

„Norėjau pasijuokti, aišku, jie iš pradžių atsisakė paklusti, bet vėliau, kai pasakėme, kad bus sumušti, jie sutiko“, – sakė jis.

Kitas nuteistasis, kalintis dėl tyčinio nužudymo iš chuliganiškų paskatų, ikiteisminio tyrimo pradžioje atsisakė duoti parodymus, todėl kalėjimo pareigūnai, tyrę nusikaltimo aplinkybes, gavo teismo leidimą jų gyvenamojoje kameroje įrengti pasiklausymo aparatūrą ir slapta klausytis vyrų pokalbių. Ir iš jų paaiškėjo nemažai aplinkybių – kaliniai kalbėjo, jog nukentėjusiesiems buvo „daug baimės įvaryta“, todėl esą neverta prisipažinti ir, jeigu kas, per apklausą reikia pasakyti, kad „jie patys norėjo“. Vyrai pokalbių metu sutarė sakyti, kad nukentėjusiųjų nelietė ir jiems „nieko neįsakė“.

„Arba reikia prisipažinti ir taikytis, gal tada sroko (laisvės atėmimo – Delfi.lt) nebus“, – sakė vienas nuteistųjų. Bet jam paprieštaravo kitas – esą nukentėjusieji gali papasakoti, jog šie anksčiau juos daužydavo.

„Reikia mastyrnai (gudriai – Delfi.lt) viską“, – galop sutarė vyrai.

Bet planas neišdegė, todėl nusikaltimo organizatorius kaltę pripažino, o bendravykdytojas ir toliau kratėsi kaltės, net bandė sukurti istoriją, jog nuteistieji esą iš jo norėjo gauti pinigų.

„Jie mane vadindavo žąsinu, o tai reiškia, kad jie žinojo, jog esu pasiturintis“, – aiškino žudikas. Tik jis pamiršo, kad šią versiją bandė kurti ir tuomet, kai pareigūnai slapta klausėsi nuteistųjų pokalbių kameroje.

Ir nors jis kaltės nepripažino, tačiau baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teisėjams nekilo abejonių tiek dėl jo, tiek dėl jo bendro kaltės. Už tai teismas jiems skyrė po pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmes, vienam nukentėjusiajam priteisė 5 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimą (kitas nukentėjusysis ieškinio nebuvo pareiškęs).

„Nuteistieji bendrais veiksmais, panaudodami psichinę prievartą, pažeidė nukentėjusiųjų seksualinio apsisprendimo laisvę ir privertė lytiškai santykiauti tarpusavyje, – pažymėjo baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas. – Nukentėjusiųjų valios palaužimui neabejotinai turėjo įtakos ankstesnis nuteistųjų elgesys nukentėjusiųjų atžvilgiu iki nusikalstamos veikos padarymo – įbauginus nukentėjusiuosius fiziniu smurtu ir patyčiomis, jiems įvykio metu pakako pagrasinti, kad jų atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas, ir šie, jau turėję tokios patirties, pakluso bei atliko šių reikalaujamus veiksmus – lytiškai santykiavo tarpusavyje.“