aA
DELFI paskelbus publikaciją apie galimai nukasinėtą Lampėdžio ežero pakrantę šalia Kauno mero Visvaldo Matijošaičio valdomos įmonės sklypų, Kauno miesto savivaldybė ėmė neigti paskelbtą informaciją ir panašu išplatino su tikrove prasilenkiančių teiginių.
V. Matijošaitis ir jo įmonės valdomi sklypai
V. Matijošaitis ir jo įmonės valdomi sklypai
© DELFI montažas

Prie Matijošaičio įmonės sklypų prasidėjo darbai

Praėjusią savaitę DELFI aprašė situaciją, kad į Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinį patenkančio Lampėdžio ežero pakrantė galbūt buvo nukasinėta ir pakeistas jos unikalus kraštovaizdis.

Publikaciją galite rasti ČIA.

Žurnalistai kėlė klausimą, ar šie darbai teisėti, mat vandens telkinio pakrantes draudžia kasinėti Saugomų teritorijų įstatymas, taip pat papildomas apsaugos režimas įsijungia, kai vandens telkinys patenka į draustinio teritoriją.

Galimus pakrantės linijos pakeitimus DELFI žurnalistai užfiksavo šalia V. Matijošaičio valdomos įmonės sklypų.

LRT tyrimų skyrius skelbė, kad šių metų pradžioje „VICI Investments” buvo užregistruota 15 sklypų, kuriuose planuojamos gyvenamųjų namų statybos.

Prielaidą, kad galbūt toje vietoje, kur šiuo metu supiltas gruntas, anksčiau tyvuliavo vandens telkinys, galima daryti įvertinus istorines ortofoto nuotraukas ir apžiūrėtus teritoriją vizualiai.
Tačiau su tuo, kad buvo keista kranto linija ir kad vandens telkinio dalis galbūt virto sausuma, kategoriškai nenori sutikti Kauno miesto savivaldybė.

Lampėdžio ežero pakrantė ties V. Matijošaičio įmonės valdomais sklypais (istorinė nuotrauka)
Lampėdžio ežero pakrantė ties V. Matijošaičio įmonės valdomais sklypais (istorinė nuotrauka)

Savivaldybės išplatintame pranešime - netikslumas

Publikavus DELFI straipsnį, ji išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad straipsnis parengtas tikrovės neatitinkančia informacija.

Tačiau žurnalistai išsiaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės išplatintame pranešime galbūt pateikta klaidinanti ir netiksli informacija.

„Rengiant trasos įrengimo techninį projektą buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, šį projektą patvirtino aplinkosaugininkai”, - teigiama savivaldybės išplatintame rašte.

Šis teiginys prasilenkia su tikrove, mat, kaip aiškino Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, šiuo atveju poveikio aplinkai vertinimas nebuvo atliktas. Vėliau tai pripažino ir pati savivaldybė, paskelbusi patikslinimą.

Tačiau yra ir dar viena nemažiau įdomi detalė. Išplatintame savivaldybės atsišaukime cituojama Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vadovė Radeta Savickienė: „Teiginiai, kad supylus gruntą buvo pakeista kranto linija, yra visiškas prasimanymas. Atvirkščiai – nukasus irklavimo trasai trukdžiusią žvyro sankasą, kranto linija buvo sutvirtinta. Taip, kaip buvo numatyta techniniame projekte, suderintame su visomis reikalingomis institucijomis.“

Tačiau rugpjūčio 13 d. INIT TV pasirodžiusiame reportaže keltas klausimas, kad cituota specialistė galbūt išsižadėjo savo žodžių.

Pristatydama siužetą laidos vedėja Ramunė Kapčiūnienė sakė: „Ryte buvo cituojama Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja. Ši neva savo žodžių, kad viskas legalu ir teisėta, griežtai atsisakė. Tuomet savivaldybė išplatino naują pareiškimą – esą jokių aplinkai vertinimų nereikia.”

Toliau dėstoma reportaže: „Ryte (savivaldybė - DELFI) išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad žvyras supiltas teisėtai. Esą to reikalavo irklavimo bazės trasos tiesimas. Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja neigia sakiusi tokius teiginius.”

INIT TV susisiekė su minima specialiste ir iš jos išgirdo štai tokį atsakymą: „Aš kol kas nieko nekomentuoju (…) todėl, kad aš nesakiau to.”

Savivaldybė: niekas citatos neišgalvojo

DELFI kreipėsi į savivaldybę ir pasiteiravo, kodėl išplatintame pranešime buvo teigta, kad atliktas poveikio aplinkai vertinimas, nors iš tikrųjų jis nebuvo atliktas.

Savivaldybės atstovas Arnoldas Bukelis aiškino: „Rugpjūčio 13 d. žiniasklaidai buvo išsiųstas patikslinimas dėl PAV. Rengiant techninį projektą buvo atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, kurios tikslas buvo išsiaiškinti, ar reikia atlikti irklavimo trasos įrengimo poveikio aplinkai vertinimą. Atrankos išvada – planuojamai ūkinei veiklai – irklavimo trasos Lampėdžio ežere, Kauno mieste įrengimas ir veikla – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Šį dokumentą patvirtino Aplinkos apsaugos agentūros įgaliotas Poveikio aplinkai vertinimo departamentas.”

Taip pat savivaldybės klausėme, kodėl susiklostė tokia situacija, kad pranešime cituota savivaldybės valdininkė INIT TV žurnalistams atsižadėjo savo žodžių. „Niekas citatos neišgalvojo, tai yra realūs R. Savickienės žodžiai, kuriuos ji gali patvirtinti. Pokalbio metu su INIT žurnaliste įvyko paprasčiausias nesusikalbėjimas”, - taip į klausimą atsakė A. Bukelis.

Be to, savivaldybės pranešime minima, kad parengtas techninis projektas buvo suderintas su aplinkosaugininkais ir kitomis institucijomis. DELFI savivaldybės paprašė atsiųsti pasirašytų leidimų kopijas.

Tačiau savivaldybės atstovas A. Bukelis atsiuntė tik Aplinkos apsaugos agentūros pasirašytą atrankos išvadą.

Ir čia pat A. Bukelis patikslino, kad pranešime minimi aplinkosaugininkai ir kitos institucijos iš tiesų yra Aplinkos apsaugos agentūra.

„Rašydami, jog projektą patvirtino aplinkosaugininkai, galvoje turėjome būtent atrankos išvadą, kurią patvirtino ir pasirašė Aplinkos apsaugos agentūros įgaliotas Poveikio aplinkai vertinimo departamentas”, - aiškino A. Bukelis.

Poveikio aplinkai vertinimo nereikėjo su viena sąlyga

DELFI susisiekė su Aplinkos apsaugos agentūra ir jos atstovė Lina Gaidžiūnaitė paminėjo svarbią detalę. Anot jos, poveikio aplinkai vertinimo nereikėjo atlikti tik dėlto, kad nebus keičiama vandens telkinio kranto linija.

Tačiau šiuo metu aiškėja, kad kranto linija galbūt buvo pakeista.

„Atkreipiame dėmesį, jog Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi teisės aktais, atlikusi dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrą (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo) savo išvadoje nurodė, jog tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos Lampėdžio karjere, Kauno mieste, įrengimui ir veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, grindžiant viena iš priežasčių, kad, pagal planuojamos ūkinės veiklos vykdytojo pateiktą informaciją, nenumatoma pertvarkyti kranto linijų. Planuojamos ūkinės veiklos vykdytojas turėtų organizuoti darbus, susijusius su statyba, tvarkymu ir kitais statybos procesais, atsižvelgdamas į išvadoje pateiktas rekomendacijas”, - dėstė L. Gaidžiūnaitė.

Čia pat ji pridėjo, kad agentūra atskirojo leidimo nėra išdavusi. „Aplinkos apsaugos agentūra tokio atskiro leidimo, kaip kasti dirbtinio vandens telkinio, vadinamo Lampėdžio ežeru, pakrantę ar keisti kraštovaizdį nėra išdavusi. Dėl detalesnės informacijos apie statybų leidimų išdavimo tvarką, rekomenduojame kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją”, - aiškino L. Gaidžiūnaitė.

Kaip ir siūlė Aplinkos apsaugos agentūros specialistė, kreipėmės į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Jos atstovas Ričerdas Indrašius taip pat neigė, kad jo atstovaujama institucija būtų išdavusi kokį nors leidimą.

„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija leidimų kasti Lampėdžio ežero pakrantę ir keisti kraštovaizdį, atliekant darbus šalia Ežero g. 15A ir 21, Kaune nėra išdavusi”, - informavo R. Indrašius.

Kad leidimo neišdavė, DELFI informavo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis: „Tokio leidimo VSTT neišdavė ir negalėjo išduoti.”

Paskelbus DELFI publikaciją tyrimą pradėjo aplinkos apsaugos departamentas. Iki šiol jis dar nėra pasibaigęs.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(149 žmonės įvertino)
4.6443

Top naujienos

Vienos žymiausių Taivano puslaidininkių bendrovių prezidentas: atsiprašau, tačiau neturiu planų jūsų šalyje (11)

Taivanui COVID-19 pandemijos metu nusiuntusi vakcinų ir taip užmezgusi glaudžius ryšius su šia...

Gyventojai galimai laukiančio sunkmečio nebijo: skaičiuojamos rekordinės išlaidos atostogoms

Kainoms toliau augant, gyventojai diržų veržtis neplanuoja ir galimai artėjantis sunkmetis...

Karas Ukrainoje. Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke, kuriame buvo daugiau nei 1000 žmonių Ukraina užkirto kelią bandymui apsupti strategiškai svarbų miestą (2)

Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei anksti sekmadienį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši...

Konservatoriai teigia, kad Bakas Bilotaitę Seimo salėje pavadino „nužmogėjusia kale“ papildyta, kliuvo ir kitam konservatoriui (23)

Konservatorius Andrius Navickas teigia, kad pirmadienio Seimo posėdyje parlamentaras Vytautas...

Vilniuje įlūžo asfaltas, duobėje įstrigo automobilis (3)

Bendruoju pagalbos telefonu paskambinęs žmogus informavo, kad Vilniuje, Naugarduko ir Žemaitės...

Delfi PliusSniego pilys

„Laskovij maj“ prakeiksmas ar tragiška lemtis: tarp iškeliavusiųjų vienas paskui kitą Anapilin grupės narių – ir jaunas lietuvis

48 metų rusų popmuzikos žvaigždė Jurijus Šatunovas mirė birželio 23-iosios naktį nuo...

Pagerintas 75 metų Lietuvos karščio rekordas: šįsyk termometro rodmenys pribloškė Kretingoje

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, remiantis preliminariais 15 val. duomenimis, Kretingos...

Verslas PliusChristopher Jasper

Europos keliautojų vargai nesibaigia: prie atšauktų skrydžių prisideda streikai

Oro linijų streikų ir atšauktų skrydžių banga gilina Europos transporto krizę ir jaukia...

Degalai galėtų pigti 6-7 centais: degalinių atstovas paaiškino, kodėl dar nematyti pokyčiai kainose (2)

Pastarąją savaitę naftos kainoms nukritus maždaug 5 proc., finansų analitikas Marius Dubnikovas...