Rašto iš Europos Komisijos sulaukė prieš Seimo rinkimus

Darbą pradėjęs naujasis aplinkos ministras Simonas Gentvilas praėjusią savaitę sužinojo, kad Aplinkos ministerija iki šiol dar nėra atsakiusi į Europos Komisijos užklausą, gautą 2020 metų rugsėjo 10 d., iki Seimo rinkimų likus kone mėnesiui, kai aplinkos ministro kabinetas dar priklausė K. Mažeikai.

„Delfi“ gautą informaciją patvirtinto aplinkos ministro patarėjas Marijus Gailius. Jis detaliau paaiškino, kas buvo nurodyta Europos Komisijos rašte: „Joje (užklausoje, – red. past.) nurodyta, kad Miškų įstatymu nustatytas didžiausias galimas įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypų plotas riboja Europos Sąjungos sutarties 63 straipsnyje numatytą laisvo kapitalo judėjimo nuostatą. EK paprašė pateikti informaciją apie šio įstatymo priėmimo aplinkybes, taip pat pagrįsti nustatyto ribojimo būtinybę ir proporcingumą. Šią savaitę Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupė priminė naujajai vadovybei tokios užklausos faktą.“

Kalbant apie Europos Komisijos kreipimąsi reikia prisiminti, kaip viskas vyko iš pradžių. Miškų įstatymo pataisas inicijavo aštuoni valstiečiai: aplinkos ministras K. Mažeika, Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas ir Dainius Gaižauskas.

Pataisose numatyta, kad asmuo ar susiję asmenys iš valstybės ar kitų savininkų gali įsigyti ne daugiau kaip 1,5 tūkst. ha miško žemės. Pagrindinę išvadą Seimui pateikė Kaimo reikalų komitetas.

2019 metais paskirtasis aplinkos ministras K. Mažeika iš karto pažadėjo, kad artimiausiu metu bus grįžta prie įstatymo pataisų, kuriomis būtų apribota, kiek daugiausia vienas asmuo galėtų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės.

„Kalbėjomės su galimu (Seimo Aplinkos apsaugos, – ELTA) komiteto pirmininku, su (Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos, – ELTA) frakcija, kad turime grįžti prie šio sprendimo ir turime jį priimti šioje pavasario sesijoje, nes matome, kad miško žemės koncentracija didėja. Juridiniai asmenys, ypač užsienio investicijos, kelia susirūpinimą. Miško žemė koncentruojasi užsienio investuotojų rankose. Norisi, kad miškai būtų mūsų, Lietuvos žmonių, turtas ir galėtume visi spręsti, kaip su jais elgtis“, – 15min.lt studijoje teigė ministro pareigas pradėjęs eiti K. Mažeika.

Jo teigimu, siūlomas apribojimas yra 1,5 tūkst. ha, bet diskutuojant galėtų likti 6, maksimaliai – 10 tūkst. ha.

Praėjus keliems mėnesiams nuo šio interviu Seimas pataisoms pritarė. Seimo 2019 m. liepos 23 d. priimtos pataisos leidžia vienam ar susijusiems savininkams įsigyti ne daugiau nei 1,5 ha miško žemės. Tačiau tai sulaukė prezidento Gitano Nausėdos veto: šalies vadovas parlamentui grąžino įstatymą dėl miško žemės įsigijimo ribojimo.

Pataisų iniciatoriai tuomet teigė, kad jie taip siekia išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkai. Tačiau G. Nausėda teigė, kad tokius ribojimus lengvai apeis nesąžiningi pirkėjai per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalijimą atskiriems subjektams. Anot prezidento, tai neapsaugos miškų nuo plyno kirtimo, o asmenys, įsigiję daugiau žemės iki įstatymo pataisų įsigaliojimo, turėtų konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, kurie šios ribos viršyti nebegalėtų.

Seimas atmetė prezidento veto

Seimas 2019 m. rugpjūčio 22 d. atmetė prezidento G. Nausėdos veto ir patvirtino jau anksčiau Seime priimtas Miškų įstatymo pataisas, kuriomis iki 1,5 tūkst. ha ribojamas galimas įsigyti miškų plotas. Už tai, kad būtų atmesta veto, balsavo 90 Seimo narių, prieš – 8.

Seimo Kaimo reikalų komitetas Seimui taip pat siūlė nepritarti prezidento G. Nausėdos veto dėl miškų įsigijimo ribojimo įstatymo ir priimti visą įstatymą be pakeitimų. Komitetas už šį siūlymą balsavo vienbalsiai.

Tačiau nors pataisas inicijavo valstiečių frakcijos nariai, jas palaikė ir kai kurie konservatoriai, tuomet dirbę opozicijoje. Parlamentaras iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Kazys Starkevičius, Seime komentuodamas prezidento veto, teigė, kad G. Nausėdos motyvai yra nesuprantami.

„Tai – naivus pasakymas (kad bus apeinamas įstatymas, – ELTA), nes pats savininkas, pirkdamas žemę, deklaruos, kiek jau turi žemės, ir jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Yra sąvoka „susiję asmenys“. (...) Kiekvienu atveju nežinai, kam tos akcijos (miško, – ELTA) gali būti parduotos ateityje, kai didelė koncentracija. (...) Nesuprantami motyvai dėl gerovės valstybės: kuo daugiau žmonių pasinaudoja gėriu, tuo mes esame turtingesni, nes ta koncentracija vienose rankose bet kokioje šakoje nėra tas ekonomikos variklis“, – sakė K. Starkevičius.

O opozicijoje buvęs Seimo narys S. Gentvilas laikėsi visai kitos nuomonės ir kritikavo siūlomas pataisas. Jis teigė, kad įstatymas neveiks, nes jį bus galima lengvai apeiti.

„Teikiau šešis pasiūlymus, visi buvo atmesti. (...) Vėl gąsdinami užsieniečiai. (...) Per begalines patronuojamas įmones bus apeinami šie miškų ribojimai ir Nacionalinė mokėjimo agentūra niekaip negalės patikrinti užsienyje įsisteigusių įmonių akcininkų. Tokio įstatymo aukos bus mažieji miško savininkai ir korporacijos, kurios laikosi įstatymų. Tokio įstatymo laimėtojai bus šešėliniai UAB miško koncernai. (...) Šis įstatymas yra fikcijaׅ“, – piktinosi S. Gentvilas.

Simonas Gentvilas

S. Gentvilas mano, kad įstatymą reikės keisti

Tačiau dabar jau aišku, kad praėjusios kadencijos Seimo narių įtvirtintas ribojimas sulaukė Europos Komisijos reakcijos. Aplinkos ministerija EK užklausą gavo 2020-09-10.

„EK aiškinimu, Seimo priimtos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis privatiems asmenims nustatyta, koks didžiausias (1500 ha) galimas įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypų plotas, prieštarauja vienam esminių ES veikimo principų – laisvam kapitalo judėjimui.

2019 m. tokius pačius argumentus pateikė Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, tačiau Seimo daugumos Valstiečių ir žaliųjų frakcija nepaisė pastabų ir priėmė įstatymą, akivaizdžiai prieštaraujantį ES teisei.

S. Gentvilas dar būdamas Seime aktyviai pasisakė prieš tokį ribojimą. Tuomet dabartinis ministras kreipėsi į Prezidentą prašydamas veto. Prezidentas G. Nausėda įstatymą vetavo, vis dėlto Seimo dauguma veto atmetė ir įstatymą priėmė“, – atsakyme „Delfi“ nurodė aplinkos ministro patarėjas M. Gailius.

Kaip išsiaiškino „Delfi“, nors EK užklausa buvo gauta praėjusių metų rugsėjo 10 d., į ją iki šiol nėra atsakyta. Atsakymas dar net nepradėtas rengti. Tik praėjusią savaitę naują ministerijos vadovybę darbuotojai informavo, kad yra gautas toks raštas.

„Buvęs aplinkos ministras gavo EK užklausą 2020-09-10 ir 2020-10-22 paprašė Europos Komisijos daugiau laiko – atidėti atsakymą trims mėnesiams, tai yra „perleisti“ atsakymo pateikimą kitam aplinkos ministrui“, – nurodė M. Gailius.

Kokius darbus dabar turi padaryti Lietuva, kad nebūtų pradėta pažeidimo procedūra? Priešingu atveju Lietuvai gali grėsti piniginė bauda.

M. Gailius į šį klausimą pateikė tokį atsakymą: „Seimas turi pakeisti Miškų įstatymo nustatytus ribojimus miško žemei įsigyti. Aplinkos ministerija atsakymą apie konkrečius veiksmus, suderintą su Teisingumo ministerija, Europos Komisijai turi pateikti iki 2021-02-17. Oficiali pažeidimo procedūra dėl privačių miško sklypų ribojimo nėra pradėta, tačiau labai didelė tikimybė, kad, nepateikus atsakymo iki 2021-02-17, taip atsitiks.“

„Delfi“ primena, kad aplinkos ministras S. Gentvilas, be šio EK įspėjimo ir galimos pažeidimo procedūros, paveldėjo dar tris Aplinkos ministerijai adresuotas pažeidimo procedūras – dėl nuotekų, buveinių, atliekų direktyvų.

K. Mažeika mano, kad įstatymo keisti nereikia

Dėl šios situacijos „Delfi“ susisiekė su buvusiu aplinkos ministru, o dabar Seimo nariu K. Mažeika. Paklaustas, kodėl tąkart paprašė Europos Komisijos atidėti atsakymą trims mėnesiams ir paliko jį parengti dabartinei ministerijos vadovybei, nors pakeitimą priėmė ankstesnė valdžia, K. Mažeika paaiškino, kad argumentams reikėjo daugiau laiko.

„Turbūt reikėjo daugiau argumentų, nes mes matome, kad užsienio kapitalo interesai mūsų miškų įsigijimo ir kainos skirtumo atžvilgiu riboja Lietuvos piliečių teisę įsigyti mišką. Šiuo atveju pagal tendencijas, kad Lietuvos miškų didžiuliai plotai valdomi užsienio kapitalo įmonių, mūsų tikslas buvo, jog miškus išlaikytų Lietuvos piliečiai. Kuo daugiau savininkų, žmonių, kurie turės teisę į mišką, tuo ir gyvenimo kokybė turėtų būti geresnė Lietuvoje. Mums reikėjo laiko parengti argumentus, nes aš manau, kad šis išaiškinimas naudingas tik užsienio didiesiems miškų supirkėjams“, – teigė K. Mažeika.
Kęstutis Mažeika

Seimo narys nesutiko su Europos Komisijos nuostata, kad ribojimas įsigyti miško žemės daugiau nei 1500 ha yra neteisėtas ir prieštarauja Europos teisei.

„Aš nesutinku. Todėl mes ir ieškojome argumentų. Ir lygiai taip pat nesutinku, kad apvali, neapdirbta mediena išvežama iš Lietuvos. Manau, turime ieškoti būdų, kaip pridėtinę vertę ir darbo vietas kurti čia, Lietuvoje“, – teigė jis.

Nors nepanaikinus šio ribojimo Lietuvai gali grėsti pažeidimo procedūra, K. Mažeika neketina palaikyti Seime šio ribojimo atšaukimo ir siūlys dabartinei vadovybei ieškoti argumentų bei diskutuoti su Europos Komisija, kad šiuo atveju esame pralaimėtojai.

„Užsienio kapitalo įmonės, valdančios ir galinčios už gerokai didesnę vertę pirkti miškus, tiesiog nukonkuruoja vietos gyventojus, kurie galėtų įsigyti miško ir galbūt tą mišką paversti rezervatais, nekirsti, ne tik aktyviai vykdyti ūkinę veiklą. Tai yra prioritetas“, – mano K. Mažeika.

Buvusiam aplinkos ministrui perleidus vadovavimą naujai ministerijos vadovybei, ši rado Europos Komisijos pradėtas tris pažeidimo procedūras: dėl nuotekų, buveinių, atliekų direktyvų. K. Mažeika teigia, jog šie pažeidimai likę dar nuo ankstesnio ministro vadovavimo laikų, o didelė dalis jų buvo ištaisyta.

„Aš taip pat radau tuos pačius pažeidimus. Per pusantrų metų, kalbant apie nuotekų direktyvos pažeidimus, praktiškai daugiau nei pusę ištaisėme, o likusiems pažeidimams ištaisyti liko dar dveji metai – tai tikrai pakankamai laiko. Buveinių taip pat jau buvo pradėta pažeidimų procedūra, likusi dar nuo Kęstučio Navicko vadovavimo. Tai buvo įsisenėjusios problemos, o kokių nors naujų pažeidimų nebuvo. Įdėjome daug pastangų, kad tai būtų kuo greičiau išspręsta, tikėkimės, taip ir bus“, – teigė K. Mažeika.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (864)