Tiesa, Vilniuje viešėję opozicijos lyderiai pripažįsta, kad proceso nekontroliuoja.
Seime antradienį vyko parlamentinės grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ organizuota diskusija. Joje buvo aptarti Baltarusijoje prasidėję protestai, ką tai reiškia A. Lukašenkos režimui ir kaip į tai reaguos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Jungtinės pilietinės partijos lyderis Anatolijus Lebedka teigia, kad pati opozicija dar stengiasi suvokti, kas vyksta Baltarusijoje. Aišku tik viena, A. Lukašenkos ekonomikos modelis, kai pasikliaunama dotacijomis iš Rusijos, neveikia.
Kaip žinoma, Baltarusijoje žmonės gavo pranešimus, kad mažiau nei 183 kalendorines dienas per metus išdirbę žmonės turės sumokėti 224 eurų mokestį valstybei. Gyventojai šį mokestį praminė „veltėdžių mokesčiu“. Sovietų Sąjungoje veltėdžiu buvo paskelbtas poetas Josifas Brodskis, kuris dėl to ištremtas į Rusijos šiaurę.
Remiantis A. Lebedkos žodžiais, tokius pranešimus gavo daugiau nei 400 tūkst. Baltarusijos gyventojų. Tai lėmė pasipiktinimą ir demonstracijas. „Žmonės peržengė baimės ribą“, - teigia A. Lebedka.
„Pagrindinis A. Lukašenkos tikslas yra reitingai. O reitingai – autoritarinėje šalyje tokia pat prekė kaip bulvės ar dviratis. Kai turite pinigų – perkate reitingą. A. Lukašenka suformavo didžiulę visuomenės grupę, kuri yra tarsi šalies skrandis. Mes sakome, kad tie žmonės mąsto skrandžiu. Kai skrandis tampa tuščias, jie iškart kelia klausimus valdžiai, o šioji neturi atsakymo“, - aiškina A. Lebedka.
Jis teigė nemanantis, kad už protestų slypi Rusijos ranka, nors neabejojo, kad Maskva gali tuo pasinaudoti. A. Lebedka mano, kad A. Lukašenka yra ne kartą apmąstęs Ukrainos scenarijų ir baiminasi, kad jis nepasikartotų Baltarusijoje.
„Rusijos ir Baltarusijos santykiai – tai kova, kai A. Lukašenka pririštas virvele. Jis daug metų kūrė įvaizdį, kad Baltarusija nepriklausoma nuo Rusijos. Bet A. Lukašenka mato, kad tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, yra grėsmė ir jam. Jis stengiasi, kad pavadėlis, kuriuo jis pririštas prie Rusijos, būtų kuo ilgesnis. V. Putinas daro viską, kas įmanoma, kad pavadėlis būtų kuo trumpesnis“, - pasakojo opozicijos atstovas ir primena Baltarusijos skolas Rusijai už gamtines dujas.
„A. Lukašenka yra sudėtingoje situacijoje. Jis išvažiavo į Sočį ir galvoja, ką daryti. Suprantama, jis nori susitikti su V. Putinu, tokia praktika jau buvo. Jis žino V. Putino grafiką, jis kartais nuvažiuoja ten, laukia kol jų keliai susikirs“, - pasakoja opozicijos atstovas.
Tiesa, A. Lebedka neslėpė, kad Baltarusijos opozicija neturi konkrečios informacijos apie protestus organizuojančios iniciatyvinės grupės tikslus, nors norėtų tapti jos „advokatais“.
„Mes turime tapti tos grupės advokatais visiškai konkrečiais klausimais. Manau, ten yra geresnių santykių su Rusija šalininkų, bet yra ir geresnių santykių su Europos Sąjunga šalininkų. Bent jau šiandien aišku, kad jie nesutinka su tuo, ką siūlo valdžia. Jeigu čia opozicija elgsis neteisingai, gali atsirasti savi gubarevai, kaip buvo Donecke ir Luhanske, bei tapti to socialinio proceso vadais“, - aiškina A. Lebedka.
Pavelas Gubarevas buvo vienas matomiausių Maskvos remiamų separatistų Donecke. Vėliau jis buvo sučiuptas ukrainiečių ir išmainytas į tris Ukrainos saugumo tarnybos karius.
Sergejus Kaliakinas iš partijos „Teisingas reikalas“ (buvusi Komunistų partija) pasakoja, kad žmonės į gatves išėjo žinodami, kad prarasti nėra ką. Jo pasakojimu, A. Lukašenka elgėsi gana neišmintingai šalies gerovę kurdamas iš Rusijos dotacijų.
„Pagal statistiką, pagal pajamas vienam gyventojui pas mus viskas tarsi ir buvo gerai. Tačiau atsitiko keletas įvykių, kurie kitaip nušvietė situaciją. Pavyzdžiui, sumažėjo mūsų gaunamų dujų ir naftos. Tarkime, naftą mes gaudavome triskart pigiau nei kainavo pasaulio rinkoje. Mes dar sugebėjome tą naftą ir pardavinėti, 60 proc. naftos, gaunamos iš Rusijos, mes ne patys naudojome, bet pardavinėjome ir dar labai geromis kainomis. Bet naftos kainos krito, krito pajamos Rusijoje. Paskutinės sankcijos Rusijai parodė, kad Rusijos Federacija turi ekonomikos problemų. Todėl Rusija dėmesingiau pradėjo žiūrėti į pagalbą, kurią skiria Baltarusijai“, - sako S. Kaliakinas.
Pasak jo, Kremlius galbūt mano, kad jei Baltarusija ir toliau nori gyventi iš Rusijos kišenės, tai turi tapti Rusijos Federacijos dalimi.
S. Kaliakinas sako, kad Baltarusijos ekonomiką labai slegia skolos: jo vertinimu, apie 6000 dolerių vienam gyventojui.
„Tai reiškia, kad kiekvienas baltarusis turėtų dvejus metus dirbti nemokamai, jei norėtume išmokėti skolą“, - aiškina opozicijos atstovas, pridurdamas, kad Baltarusijos skolos aptarnavimas atima 15 proc. visų Baltarusijos gyventojų pajamų.
S. Kaliakino teigimu, prieš kelerius metus A. Lukašenka priėmė sprendimą nuo infliacinės ekonomikos prie griežtos monetarinės politikos. „Tai buvo padaryta. Pas mus infliacija šiandien, palyginus su praeitais metais, jau tik 8 proc.“, - aiškina opozicijos atstovas.
Jis teigia, kad smuko ir gyventojų gaunamos palūkanos už indėlius bankuose: anksčiau jos siekdavo dviženkles sumas, dabar kus kas mažesnės. S. Kaliakino vertinimu, realios gyventojų pajamos per pastaruosius dvejus su puse metų smuko 18 proc.
„Manau, kad kovo mėnesį protestų bus dar daugiau“, - svarstė S. Kaliakinas.
„A. Lukašenka dabar derasi su tarptautinėmis struktūromis, Tarptautiniu valiutos fondu, su kitomis struktūromis, jis dabar labai nenori imtis represinių priemonių. Šį kartą, pavyzdžiui, žmonėms nė nebuvo surašyti viešosios tvarkos pažeidimų protokolai. Žmonės suprato, kad galima eiti į gatves ir protestuoti. Aš manau, kad artimiausiu metu valdžia vargiai imsis represijų“, - pasakoja opozicijos atstovas.