Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis mato dvi kovos tarp konservatorių ir G. Nausėdos priežastis.
„Viena iš jų yra susieta su šia diena: jiems svarbu suvaldyti G. Nausėdą ir priversti jį paklusti jų vykdomai politikai, ir netrukdyti veiksmams, kuriuos jie atlieka. Ir yra strateginis interesas: taip jį spausdami ir menkindami jo įvaizdį, jie ruošia pagrindą ateinantiems rinkimams.
Ateinančiuose rinkimuose jie turbūt vėl norės savo kandidato, tai yra I. Šimonytės, čia G. Nausėda jiems bus didysis trukdis. Taip, kad aš manyčiau, kad iki pat kadencijos pabaigos G. Nausėda turės sudėtingą santykį su konservatoriais, ir tai nebus ne tai, kad meilė, bet nebus ir taikos tarp šitų dviejų struktūrų“, – kalbėjo L. Bielinis.
Politologas pastebėjo, kad G. Nausėda irgi gina savo pozicijas.
„ Jis nenori užleisti tos vietos, suprasdamas, kad pasitraukęs nors žingsnį atgal, jis tokiu būdu leidžia valdantiesiems užvaldyti jo erdvę. Manyčiau šita situacija tęsis“, – sakė L. Bielinis.
Konkurencinės galios kova yra natūrali
„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas nebuvo linkęs svarstyti tokias ilgas perspektyvas kaip būsimi prezidento rinkimai.
„Bet faktas, kad yra konkurencinės galios kova dėl įtakos toje pačioje užsienio politikos srityje ir ypač svarbiame Europos Sąjungos politikos fronte. Keista, kad to nebūtų. Tai yra natūralu. Bet aš nesuvesčiau to tik į tai. Net gi ne pirmiausiai į tai aš suvesčiau.
Tai, kad šita kova bus, kad konservatoriai mėgins jį pastumti, iškovoti I. Šimonytei vietos, buvo aišku nuo pat kadencijos pradžios. Jie pakankamai atvirai užkulisiuose aukščiausiu lygiu apie tai kalbėdavo. Tai yra natūralu pirmiausia objektyviu dalykiniu požiūriu. Būkime biedni, bet tenka pripažinti, kad dalykiniu požiūriu konservatoriai šitoje vietoje yra teisūs“, – kalbėjo V. Bruveris.
Apžvalgininkas atkreipė dėmesį, kad konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ne kartą konstatavo, kad tokie susitarimai grįsti politiniais susitarimais.
„Taip yra nuo amžiną atilsį A. Brazausko laikų. Dėl šitos situacijos, kaip visada, kaltas A. Kubilius, kuris susitarimo pagrindu nusileido pakankamai ultimatyviam D. Grybauskaitės reikalavimui, ir atidavė šitą sceną tuometinei prezidentei. S. Skvernelis nedrįso pasiimti, nors buvo bandymų susitarti , kad jie važiuoja susitardami.
O G. Nausėda, nors konservatoriai bandė su juo tartis, pirmiausia tai buvo bandoma tvarkyti neformaliu lygmeniu, jis tiesiog užsispyrė ir nenusileido, žiūrėdamas į visa tai per ambicijų ir politinės galios prizmę“, – kalbėjo V. Bruveris.
Jis mano, kad G. Nausėda dėl savo užsispyrimo labiausiai kaltas dėl to, kad visa šita situacija pavirto absurdiška emocijų, ambicijų kova.
„Galbūt jis vadovavosi logika, kad įleisk konservatorius į bažnyčią, tai jie ir ant altoriaus užsilips. Jei I. Šimonytei leisiu vieną kartą nuvažiuoti, tai pats nebematysiu Briuselio bokštų. Galbūt jis ir teisus, bet net nebuvo pabandyta tartis“, – sakė V. Bruveris.
Kovų epicentre – svarbus postas
Apžvalgininko vertinimu, šita situacija absurdo teatru verčia visą valstybę ir jos užsienio politiką.
„Šitos situacijos įkaite yra patapus svarbiausia ambasada – Lietuvos ambasada Europos Sąjungoje, kuri daugiau kaip metai neturi vadovo. G. Nausėda bukai blokuoja šitą procesą. Užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis G. Landsbergis neša jam specialiai kuo labiau depolitizuotas kandidatūras.
Pabandė pretenduoti Karoblis, aišku tuoj pat buvo Nausėdos išdiskvalifikuotas. Bet bando nešti karjeros diplomatus su patirtimi, G. Nausėda vis tiek visa tai blokuoja, versdamas tai vienu šantažo įrankių. Nežinau, kaip tą vertinti, ypač, kai jis savo patarėjos lūpomis kitą pusę kaltina antivalstybine veikla“, – kalbėjo V. Bruveris.
Siūlo nedramatizuoti situacijos
Profesorius L. Bielinis siūlo iš visos šios situacijos nedaryti didelės dramos.
„Kiekvienoje valstybėje tokios įtampos egzistuoja“, – sakė L. Bielinis.
Politologas mano, kad šitos grumtynės nėra naudingos, pirmiausia, konservatoriams.
„Mano galva, konservatoriams tai yra ydinga procedūra, nes su laiku jie praras atsitiktinius rinkėjus, kurie kažkada taps jiems svarbūs. Jų įvaizdis su tokia agresyvia elgsena kitų politikų, prezidento atžvilgiu, ardo jų pasitikėjimą jais“, – kalbėjo L. Bielinis.
Abi pusės mobilizuoja elektoratus
Apžvalgininkas V. Bruveris mano, kad šioje kovoje mobilizuojasi abiejų pusių elektoratas.
„Tas devynerių metų berniukas ir Kotryna iš Pabaisko, jie tik dar labiau pyksta ant konservatorių, ant kurių jie ir taip pyko. Tuo tarpu konservatorių elektoratas, kuris visada jautė didžiąją neteisybę, kad ne Ingrida yra prezidentė, o Gitanas, kuris jų akyse visą laiką buvo politinis nulis, tai jie jaučiasi tik dar labiau teisūs, matydami tai, kas vyksta“, – sakė V. Bruveris.
Strateginėje perspektyvoje, jo nuomone, tai yra pavojingiau G. Nausėdai.
„Jau dabar matome ir nusivylimo G. Nausėda tendencijas. Nemaža dalis žmonių pradeda galvoti, kad jie nubalsavo už tuščiai skambantį puodą“, – kalbėjo V. Bruveris.
Didžioji intriga – šį mėnesį
Apžvalgininkas atkreipė dėmesį, kad didžioji galios žaidimų atomazga laukia jau šį mėnesį. Artėja formalus viršūnių tarybos posėdis, kuriam delegaciją formuos Užsienio reikalų ministerija (URM) ir vyriausybė.
„Ar Europos reikalų komitetas „rekomenduos“, o URM ir vyriausybė tiesiog sudarys delegaciją, kuriai vadovaus premjerė, ir informuos Europos viršūnių tarybą , kuri atsiųs leidimus jau I Šimonytės vadovaujamai delegacijai? Ar šitą darys konservatoriai šį mėnesį, yra labai įdomu“, – sakė V. Bruveris.
Jo nuomone, gali taip nutikti.
„Manau, kad turėtų norėti atsigroti. Nebent įsijungs kažkokie kiti mechanizmai, gal G. Nausėda pasiūlys kažkokias nuolaidas dėl ambasadoriaus ES“, – svarstė V. Bruveris.
L. Bielinis abejojo, kad konservatoriai to imsis.
„Žinant, kaip Seime yra painu, ir kaip konservatoriams sunku gauti palaikymą net valdančiųjų gretose, ko gero, tai konservatoriams bus be galo sudėtinga priversti G. Nausėdą nevažiuoti“, – sakė politologas.
Laidoje dalyvavęs apžvalgininkas sutiko, kad kartais G. Nausėdai pasiseka išbalansuoti valdančiąją koaliciją.
„Bent jau Liberalų sąjūdis, kaip tikri klaipėdiečiai kilme pagal gentvilinę liniją (elgiasi), (…) simptominis dalykas, kad būtent Bagdonas balsavo su „valstiečiais“, kaip reikia Prezidentūrai, nulemdamas vieno balso persvara (sprendimą Etikos ir procedūrų komisijoje)“, – sakė B. Bruveris.
