A. Kubilius teigė, jog „vakarų baimės, susietos su pokarinės Rusijos ateitimi, lemia ir valdo šiandieninius vakarų sprendimus dėl paramos Ukrainai“.

„Kad vakarai remia Ukrainą – yra akivaizdu. Kad jos dėka Ukraina laimėjo keletą strateginių pergalių – taip pat yra akivaizdu. Bet tolesnė karo eiga gali būti arba nuosekli ir dar spartesnė Ukrainos pergalių tąsa arba „užšaldytas apkasų karas“, varginantis Ukrainą, galbūt varginantis ir Rusiją, bet patogus vakarams, nes nereikalauja jokių aiškių strateginių atsakymų į klausimą – ko nori ir ko siekia vakarai?“ – klausimą socialiniame tinkle kėlė A. Kubilius.

Europarlamentaras A. Kubilius dėstė – teoriškai lyg ir girdime, o vakarai lyg ir skelbia, kad nori Ukrainos pergalės ir pati šalis turi nuspręsti, kokio rezultato ji siekia. Tačiau lieka atviras klausimas – ar vakarai tikrai nori triuškinančio Rusijos pralaimėjimo.

„Žodžiai apie tai, kad apie karo baigtį turi nuspręsti Ukraina, skamba kaip šalutinio stebėtojo pozicija, joje neatsispindi joks vakarų strateginis interesas: ar jie nori Ukrainos triuškinančios pergalės, ar tik „status quo“ išlaikymo?“ – rašė jis.

Andrius Kubilius

Politikas įraše socialiniame tinkle dalijosi ir savo pozicija – šiame karo etape esminiu tampa šis klausimas – ar vakarai turi strategiją, kokios baigties Ukrainos kare prieš Rusijos agresiją jie nori.

„Ir šio klausimo esmė ne tiek apie Ukrainos karinės pergalės mastą, bet apie tos pergalės įtaką Rusijos ateičiai po pralaimėto karo. Ar vakarai nori, kad Rusija po karo iš esmės transformuotųsi į normalią valstybę, ar vakarai tokia transformacija netiki ir baiminasi, kad Rusijos ateitis po karo gali būti net baisesnė, nei dabartis su Vladimiru Putinu?

Tokios baimės ir yra dabartinio vakarų neryžtingumo remiant Ukrainą pagrindinė priežastis“, – įžvalgomis socialiniame tinkle dalijosi europarlamentaras A. Kubilius.

Jo teigimu, Ukraina gali pasiekti triuškinančią pergalę, jeigu vakarai suteiks šaliai tiek ginklų, kiek jai reikia laimėti, o ne tiek, kiek skiria dabar.

„Dešimt karo mėnesių akivaizdžiai įrodė, kad Rusijos karinė galia neprilygsta vakarų karinėms technologijoms ir Ukrainos karių drąsai bei motyvacijai. Tai yra ir Ukrainos pergalės lygtis, kurioje svarbiausias kintamasis, nuo kurio priklauso kada Ukrainai pavyks pasiekti pergalę – yra vakarų karinė parama“, – rašė jis.

Trys galimos priežastys

A. Kubilius feisbuke išvardijo ir tris galimas priežastis, kodėl vakarai nepadidina ginklų tiekimo Ukrainai kiekybės ir kokybės.

„Yra tik trys galimos priežastys:

a) patys nebeturi daugiau ginklų sandėliuose ir nepajėgia daugiau pagaminti;

b) bijo „eskalacijos“, kad stipri ir ženkliai didesnė Vakarų parama Ukrainai „Leopard“ tankais ar ATACMS toliašaudėmis raketomis iššauks beprotišką branduolinį Putino atsaką;

c) patys Vakarai neturi pergalės Rusijos atžvilgiu strategijos ir nežino ar tikrai nori Ukrainos totalinės pergalės“, – priežastis vardijo jis.

Politikas rašė, jog vakarai tikrai gali pagaminti daugiau ginklų, tik kyla klausimas – ar tikrai nori ir kiek nori.

O kalbos apie eskalaciją, anot A. Kubiliaus – kuo toliau, tuo mažiau darosi įtikinamos.

„Tokias kalbas buvo galima suprasti kovo–balandžio mėnesiais, kai vakarai Ukrainai tiekė tik lengvąją ginkluotę – „Stinger“ ar „Javelin“. Tačiau, kai amerikiečiai pradėjo tiekti vidutinio nuotolio HIMARS, labai reikšmingai prisidėjusių prie pastarojo laikotarpio ukrainiečių pergalių, tai nesukėlė kokios nors superbeprotiškos Rusijos reakcijos, išskyrus vadinamąją „mobilizaciją“ bei civilinių energetikos objektų apšaudymą.

Todėl aiškinimas, kad „Leopard“, „Abrams“ tankų ar ATACMS tiekimas Ukrainai taps priežastimi kokiai nors naujai Kremliaus beprotystei, yra tik bandymas pabėgti nuo pagrindinio klausimo – kokia šiame kare yra Vakarų strategija ir kokio strateginio tikslo šiame kare vakarai siekia“, – įžvalgomis feisbuke dalijosi TS–LKD atstovas.

Jo teigimu, kadangi nėra atsakymo į klausimą, ko siekia vakarai, Ukrainos nepasiekia ir galingesnė ginkluotė.

A. Kubilius dėstė, jog esminė problema yra ta, kad vakarai „neturi strategijos kokios karo baigties įtakos Rusijos ateičiai vakarai tikisi ir nori“.

„Vakarai žino, kokio scenarijaus jie bijo – Rusijos (po pralaimėto karo ir po V. Putino) visiškos griūties, su kruvinu vidiniu Rusijos chaosu, nebekontroliuojamais branduoliniais ir cheminiais ginklais. Vakarai nėra įsitikinę, kad po pralaimėto karo Rusija (su vakarų pagalba) sugebės transformuotis į normalesnę, labiau europietiško tipo valstybę (taip, kaip nacių Vokietija transformavosi į dabartinę Vokietiją).

Arba galvoja, kad tokia transformacija įvyks tik tada, jeigu Rusija ne tik pralaimės karą, bet prieš tai bus ir išvarginta ilgo ir Rusiją žlugdančio karo“, – svarstė A. Kubilius.

Politikas feisbuke tikino, jog tai visai nereiškia, kad kažkas vakaruose po šio karo nori išsaugoti V. Putiną. Anot A. Kubiliaus, tai reiškia tik tai, kad vakarai iki šiol nėra garsiai V. Putiną raginti besąlygiškai kapituliacijai.

„Taip, kaip Sąjungininkai dar karo pradžioje pasakė Adolfui Hitleriui. Todėl vakarai iki šiol kartoja, kad taikos sąlygas nustatys Ukraina (ir tai jau yra geriau, negu nieko), bet patys sau nepasako ko jie, kaip vakarai, siekia“, – mintis socialiniame tinkle dėstė A. Kubilius.

Jis toliau rašė, jog kol vakarai nežino, kokios karo baigties įtakos Rusijai jei nori, tai ir tiekiama parama Ukrainai leidžia šaliai nepralaimėti, bet kartu leidžia Rusijai išvengti totalinio sutriuškinimo.

„Toks vakarų neryžtingumas yra nedovanotinas. Ne tik todėl, kad kasdieną tai kainuoja dešimtis ir šimtus ukrainiečių gyvybių. Bet ir todėl, kad vakarai nedrįsta ryžtingai imtis iniciatyvos bei lyderystės, sprendžiant ir Rusijos ateities klausimą. Akivaizdu, kad šis klausimas yra svarbiausias šio karo klausimas. Ne tik kaip apginti Ukrainos suverenitetą šiame kare, bet ir kaip amžiams sunaikinti „imperinės Rusijos“ grėsmės faktorių, – tai yra esminiai šio karo klausimai“, – rašė jis.

Karas Ukrainoje

Europarlamentaro A. Kubiliaus nuomone, „šis karas atveria galimybes ir minėtojo antrojo esminio klausimo sprendimui – „imperinės Rusijos“ grėsmės likvidavimui“.

„O tam visų pirma reikia, kad Ukraina pasiektų triuškinančią karinę pergalę. Tačiau tam reikia žymiai didesnės vakarų karinės paramos Ukrainai. O tai prasideda nuo vakarų įsitikinimo, kad jie turi strategiją, kaip kare sutriuškintai Rusijai padėti transformuotis į normalią, europietiško tipo valstybę“, – rašė jis.

Kam naudinga?

Europarlamentaras A. Kubilius toliau dėstė, jog dabartinės V. Putino Rusijos sutriuškinamas jų pačių pradėtame kare prieš Ukrainą yra visų pirma naudingas pačiai Rusijai.

„Nes tai yra vienintelė galimybė, kaip Rusija po pralaimėto karo galėtų pasukti radikalios transformacijos keliu. Ir tokiu būdu sugrįžti į civilizuotą pasaulį, modernizuotis ir išmokti kurti normalų gyvenimą pačioje Rusijoje palaipsnės evoliucijos keliu, o ne pačiai save bausti imperinių nostalgijų, civilizacinio atsilikimo ir vidaus revoliucijų ar kolonijinių karų tragedijomis“, – rašė jis.

Anot jo, tai būtų naudinga ir Ukrainai.

„Nes tai yra vienintelė galimybė, kad nebeliktų „imperinės Rusijos“, po kelių metų atsigavusios po pralaimėto karo ir vėl planuojančios kaip sugrįžti į Ukrainą su nauja agresija“, – socialiniame tinkle tikino A. Kubilius.

Politikas teigė, jog tai būtų naudinga ir pačiai Europos Sąjungai ir vakarams.

„Nes tai vienintelis kelias kaip Europos kontinente pagaliau išspręsti pagrindinę Europos saugumo problemą – „imperinės agresyvios Rusijos“ problemą. Tik demokratinė Rusija nebebus grėsmė Europos saugumui, nes demokratijos tarpusavyje nekariauja.

Šiandien vakarų pasirinkimas yra egzistencinis: arba vakarai investuoja į atsiveriančią galimybę pagaliau išspręsti šią „Rusijos grėsmės“ problemą, arba ir toliau ateities kartos Europoje turės gyventi grėsmės paunksmėje“, – įžvalgomis feisbuke dalijosi politikas A. Kubilius.

Tik vienas atsakymas

Europarlamentaras A. Kubilius toliau įraše kėlė klausimą – ko šiandien reikia, kad vakarai pagaliau „atrastų savyje drąsos ir intelektinės jėgos turėti tokią „Rusijos strategiją“, kokia dabar ir reikalinga“.

„Kuri būtų paremta ne V. Putino beprotystės baime, ne įsikalbėta karo eskalacijos baime ar po pralaimėto karo sugriuvusios Rusijos chaoso baime, bet būtų orientuota į paramą pralaimėjusios Rusijos transformacijai. Ir tokios strategijos įgyvendinimas prasidėtų nuo tokios karinės paramos, kuri garantuotų neatidėliotiną ir triuškinančią Ukrainos pergalę?“ – rašė A. Kubilius.

Jis teigė, jog mato tik vieną atsakymą į šį klausimą – „visų pirma reikia išspręsti vakarų strateginės lyderystės deficito problemą“.

„Nuo karo pradžios vakarai esmingai pasikeitė: klaidingų iliuzijų dėl V. Putino nebeliko; Vakarai sugebėjo mobilizuoti tiek paramos Ukrainai, kad Ukraina pasiekė keletą strateginių karinių pergalių: prie Kijevo, Charkivo, Chersono apskrityse; Ukrainai buvo suteiktas ES narystės kandidato statusas; Europos Sąjunga labai sėkmingai atsikratė energetinės priklausomybės.

Tačiau visa tai buvo pasiekta tik reaguojant į Rusijos agresyvius veiksmus ir jų sukeltą šoką. Galima būtų pasidžiaugti, kad vis tik buvo sugebėta taip reaguoti, tačiau iki šiol nesimato, kad vakarai drįstų atsakyti į esminį strateginį klausimą – ar vakarai sieks Rusijos transformacijos, kuri prasidėtų nuo triuškinančios Ukrainos karinės pergalės. Ir pagaliau patys turėtų savo strategiją, ir siektų jos įgyvendinimo, o ne vien tik reaguotų į Rusijos veiksmus“, – dėstė jis.

Volodymyras Zelenskis, Joe Bidenas

Toliau jis kėlė klausimą – iš kur tokia lyderystė gali atsirasti? A. Kubilius abejojo, jog tokio vaidmens galėtų imtis kolektyvinė Europos Sąjunga.

„Realiai tokios lyderystės vakaruose gali imtis tik Jungtinės Valstijos. Ir Ukraina. Abiems reikia tartis ne tik dėl HIMARS ar ATACMS. Reikia tartis ir dėl Rusijos transformacijos (po to, kai Rusija bus sutriuškinta) ir strategijos kaip tokia transformacija gali būti įgyvendinta. Nes tik tada, kai Vašingtonas patikės tokios strategijos įgyvendinimo realumu, tik tada atsiras ir tokiai pergalei reikalingi ATACMS ir žymiai daugiau HIMARS“, – dėstė jis.

Europarlamentaras A. Kubilius teigė, jog Europos Sąjunga visų pirma turi spręsti savo „strateginės autonomijos“ paradoksą – „jeigu Europos Sąjunga nori dalyvauti pokario Rusijos likimo svarstymuose, ji turi investuoti į karą tiek pat, kiek investuoja amerikiečiai (ginklais) ar ukrainiečiai (gyvybėmis)“.

„Tai, kad visa ES iki šiol ginklų Ukrainai patiekė 5 kartus mažiau nei JAV, rodo tik tai, kad ES sąmoningai vengia dalyvauti sprendžiant esminį klausimą – pokario Rusijos ateities klausimą. Arba bijo dalyvauti jį sprendžiant. Nes vis dar bijo suerzinti Putiną“, – svarstė politikas.

A. Kubilius teigė, jog būtent dėl to Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir toliau kalba apie „saugumo garantijas“ Rusijai.

„Ir kaip mažas vaikas, bent kelis kartus nudegęs burną nuo karštos sriubos, vis dar pučia į jau atvėsusią sriubos lėkštę. Nors ir yra akivaizdu, kad Rusijos ateičiai didžiausias grėsmes kelia pati dabartinė Rusija ir jos autoritarinis V. Putino režimas.

Jeigu norima ateities Rusijai suteikti „saugumo garantijas“ – tam yra vienintelis kelias: pasirūpinti pokario Rusijos transformacija į demokratiją. O tam reikia nustoti bijoti, tame tarpe ir dabartinio Putino ir to, kas įvyks su Rusija, kai V. Putinas šį karą triuškinančiai pralaimės“, – rašė jis.

V. Putinas

Politikas A. Kubilius dar pridūrė, jog Europa pagaliau turi išsivaduoti iš „baimės autonomijos“.

Kalbėdamas apie Lietuvos vaidmenį šiame procese, jis teigė, jog mums svarbu suprasti, jog Ukrainai galime padėti ne tik tuo, ką iki šiol tiekdavome.

„Ginklus ar generatorius, ne tik naujais sankcijų paketais Rusijai, kurie vis mažiau ir mažiau besikandžioja, bet ir telkdami viešą paramą Jungtinių Valstijų lyderystei, ryžtingai sprendžiant pokario Rusijos transformacijos reikalą ir vardan to jau dabar investuojant į Ukrainos triuškinančią ir neatidėliotiną pergalę.

Vašingtone turime kalbėtis ne tik kaip padidinti amerikiečių rotacinių pajėgų kiekį Lietuvoje, bet ir apie tai, kokios strategijos reikia laikytis pokario Rusijos atžvilgiu, nes atsakymas į šį klausimą esmingai svarbus tam, kad Ukraina jau artimiausiu metu galėtų pasiekti pergalę“, – pabrėžė europarlamentaras A. Kubilius.

Ar vakarai ir JAV pajėgios tokiai lyderystei?

TS–LKD atstovas A. Kubilius toliau savo įraše svarstė, ar vakarai ir Jungtinės Valstijos yra pajėgūs tokiai strateginei lyderystei?

„Prisiminkime 80–ųjų vakarų ir JAV lyderystę, pasiekiant, kad subyrėtų Blogio Imperija: viskas prasidėjo nuo Jono Pauliaus II tapimo Popiežiumi, po to sekė dramatiškas naftos kainų kritimas, po to Reagano gąsdinimas, kad JAV pradeda investuoti į „žvaigždžių karų“ technologijas, šalia to dar ir Stinger raketos Afganistano modžachedams ir Gorbačiovas buvo priverstas skelbti „perestroiką“.

Visa tai nebuvo atsitiktiniai Vakarų veiksmai, tai buvo daugiažingsnės vakarų strategijos, skirtos Blogio Imperijos įveikimui, nuoseklus įgyvendinimas. Ir dabar to paties reikia“, – dėstė jis.

A. Kubilius teigė, jog tikrai ne veltui Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į Vašingtoną buvo lyginamas su Vinstono Čerčilio vizitu į Jungtines Valstijas 1941–ais metais.

„Ruzvelto ir Čerčilio lyderystės pavyzdys yra labai reikalingas šių dienų Vakarams“, – teigė A. Kubilius.

„Putinas Kremliuje pagaliau turi išgirsti aiškią strateginę Vakarų žinią – „besąlygiška kapituliacija“.

Tai jam gali pasakyti tik Joe Biden ir V. Zelenskis. Tikėkimės, kad ir europiečiai tokiai JAV ir Ukrainos lyderystei nesipriešins“, – feisbuke antradienį rašė A. Kubilius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)