„Prezidentas yra nepriklausomas, ir neturi nei vienos partijos kaip atramos. Prezidento pagrindė atrama yra piliečių palaikymas“, - sakė P. Mačiulis, atsakydamas į žurnalistės klausimą.
Pasak prezidento patarėjo, šalies vadovas per susitikimą su G. Landsbergiu kalbėjo apie gerovės valstybės idėją, taip pat – apie tai, ko galima siekti per artimiausią pusmetį. Prezidentui ypač rūpi pataisos dėl viešųjų pirkimų.
„Prezidentui nėra svarbu, ar tai yra opozicinė partija, ar partija, esanti valdančiojoje daugumoje. Prezidentas tikisi, kad artimiausias pusmetis Seime nebus vertinamas per rinkimų prizmę“, - sakė P. Mačiulis.
G. Landsbergis teigė per susitikimą prezidentui pirmajam įteikęs TS-LKD rinkimų programos metmenis. Paklaustas, ar gali būti, kad I. Šimonytė ves partijos sąrašą, partijos pirmininkas to neatmetė, tačiau teigė neturįs jos atsakymo.
„Kai tik bus aišku, iš karto pranešime“, - atsakė G. Landsbergis, paklaustas, ar jau yra aišku, kas TS-LKD sąraše bus įrašytas pirmasis.
Jis taip pat patikslino, kad partija yra pakvietusi I. Šimonytę vesti sąrašą
„Vieta yra paruošta, o Ingrida, kai apsispręs, tai apsispręs“, - sakė G. Landsbergis.
Jis teigė neturįs žinių, kada ji galėtų pateikti atsakymą.
Turi įsivaizdavimą apie galimos koalicijos metmenis
TS-LKD pirmininkas teigė, kad per susitikimą su prezidentu aptaręs ir temą, kaip jis įsivaizduotų valdančiąją koaliciją po rinkimų.
„Aš šiandien matau galimybę dar iki rinkimų burti atsakingų partijų branduolį, kuris po rinkimų galėtų būti ašis, formuojant būsimą koaliciją.
Mes nežinome proporcijų, kaip susidėlios naujas Seimas, nežinome, kokios partijos kiek balsų gaus, dėl to spėlionės yra per daug sudėtingos, bet aš matau galimybę, kad šiandien atsakingos, valstybiškos partijos gali tokį branduolį kurti. Tas branduolys gali užtikrinti būsimos koalicijos ašį“, - sakė G. Landsbergis.
Partijos pirmininkas sakė, kad atsakingumas jam yra priešprieša populizmui. Jis išsisukinėjo nuo tiesioginio įvardinimo, kurios partijos jam atrodo populistinės, o kurios atsakingos, ir kalbėjo ta tema daugiau teoriškai.
„Manau, kad tos, kurios kelia sau valstybės tikslus, nekelia nerealistiškų tikslų, žiūri į valstybės valdymą atsakingai, nevengia atsakomybės ta prasme, kad tai nėra ketverių metų partijos, kurios yra sutvertos kokiam nors trumpam rinkiminiam laikotarpiui – užsidega, užgęsta ir atsakomybės nebelieka“, - sakė G. Landsbergis.
Paklaustas apie „valstiečius“ konkrečiai, jis atsakė, kad tai yra jų pasirinkimas, ar jie taps valstybiška partija.
„Apie „valstiečius“ esu kalbėjęs anksčiau, kad jie turi galimybę tapti valstybiška partija. Jie turi žmonių, kurie yra valstybiškai mąstantys, bet pasirinkimas – jų, ar jie to nori. Keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas“, - kalbėjo G. Landsbergis.
Prakalbo apie susitikimo dėl švietimo užkulisius
Kalbėdamas apie nacionalinio susitarimo dėl švietimo rengimo eigą, G. Landsbergis pažymėjo, kad yra keletas dalykų, dėl kurių partijos nesutaria. Tai yra dėl mokyklų tinklo, pedagogų rengimo.
„Dėl likusių dalykų partijos sutaria. Jeigu vertintume procentais, manau, kad 80 proc. švietimų klausimų yra sutarta jau dabar. Mes visi daugiau mažiau suprantame, kad švietimas turi mažinti socialinę atskirtį. Mes suprantame, kad vaikai, kad ir kur jie gyvena, turi gauti tokios pačios kokybės paslaugas“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak jo, tada lieka klausimai, kokiomis priemonėmis to pasiekti.
„Tada kolegos pradeda diskusiją, pavyzdžiui, apie tinklo pertvarką, ir „valstiečių“ atstovai pasako, kad jie apie tinklą kalbėtis negalės. Mano pagrindinis klausimas artėjant rinkimams yra toks: ar mes galime turėti susitarimą, kuris imtų spręsti klausimą iš esmės, ir mes pradėtume ieškoti rimtų sprendimų? Ar tai bus šiokios tokios deklaracijos? (…) Kol kas nematau aiškaus teksto. Nematau žmonių, kurie norėtų ieškoti kompromiso dėl sunkių klausimų, matau tik žmones, kurie nori lengvų klausimų“, – sakė G. Landsbergis.
Landsbergis: reikia kelti klausimą, kodėl valstybė organizuoja komercines medžiokles
TS-LKD pirmininkas sako, jog reikia kelti klausimą, kodėl valstybė organizuoja komercines medžiokles, rašė ELTA.
„Reikia kelti klausimą, kodėl valstybė organizuoja komercines medžiokles. Kodėl mes turime šitą nomenklatūrinę atgyveną kaip būdavo visos pirtys ir panašūs dalykai. Mes turime Valstybinių miškų urėdijoje padalinį, kuris organizuoja medžiokles ponams už minimalius pinigus. Čia rimta tema“, – žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis.
Jis sakė, kad partija yra susirūpinusi, jog „premjeras du kartus pažadėjo, kad medžioklės lapai bus paviešinti, tačiau nė vienas pažadas nebuvo ištesėtas.“
„Lapų išviešinimas, visų pirma, yra skaidrumo klausimas. Tie lapai turi būti elektroniniai, jie negali būti perrašinėjami“, – kalbėjo jis.
G. Landsbergio teigimu, sklinda kalbos, kad medžioklėje, kurioje buvo nušauta stumbrė, dalyvavo aukštų pareigūnų, tačiau jis sakė negalįs to patvirtinti.
„Sklinda kalbos, kad ten dalyvavo kitų politinių veikėjų toje medžioklėje. Aukštų pareigūnų. Aš negaliu to patvirtinti, bet žmonės, kurie yra varovai ar organizuoja tas medžiokles, jie užsimena apie tai, bet vėlgi tai lieka tik insinuacijomis, nes tuos lapus, kurie atsiduria žiniasklaidoje, galima perrašyti, pakeisti. Nėra griežtos atskaitomybės“, – sakė TS–LKD lyderis.
Panevėžio rajone per varyminę medžioklę galimai „valstiečio“ Jono Slapšinsko buvo sumedžiotos stumbro patelės jauniklis.
Susitikimas su TS-LKD lyderiu G. Landsbergiu buvo tęstinė prezidento susitikimų su partijų lyderiais susitikimų dalis. Prieš tai šalies vadovas yra susitikęs su Liberalų sąjūdžio vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku.