aA
„Tu – direktorius, tu – milijonierius. Nori – atskrisk, pasiimk savo pinigus ir dink iš čia“, – tokius žodžius vieną naktį išgirdo iš miego pažadintas lietuvis darbininkas. Nuo šio naktinio skambučio prasidėjo „popierinių milijonierių“ istorija. Vieniems ji baigėsi teisiamųjų suole, kitiems – baime ir noru viską pamiršti. O vienam darbininkui iš Tauragės rajono – į šipulius subyrėjusiu gyvenimu.

Istoriją apie dešimtis milijonų eurų, pridengtų lietuvių ir ispanų darbininkų vardais, pasakoja tarptautinis žurnalistinis tyrimas, kurį atliko Danijos televizijos TV2 laida „Operation X“ ir Lietuvos tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“.

Danijos televizijos TV2 publikuotus tyrimus (danų k.) peržiūrėti galite čia: I dalis, II dalis.

Įtariamai finansinei aferai, kurią tyrė Danijos ir Lietuvos teisėsauga, įgyvendinti pasitelkta bent dvylika fiktyvių įmonių. Bendrovės, registruotos darbininkų iš Lietuvos ir Ispanijos vardais, panaudotos dideliam pinigų kiekiui pervesti į juodąją rinką ir išvengti mokesčių bei aprūpinti įtariamus schemos operatorius solidžiais komisiniais.

Dokumentai, kuriuos gavo TV2 žurnalistai, pasakoja tik vieną šios istorijos pusę, įvyniotą į sąskaitas ir bankinių operacijų eilutes. Norėdami išgirsti šią istoriją iš pirmų lūpų, keletą mėnesių Lietuvoje ieškojome šiai schemai įgyvendinti pasitelktų darbininkų.

Suradome keturis iš penkių lietuvių, kurių vardai panaudoti steigiant galimai fiktyvias Danijos įmones. Trys iš jų sutiko kalbėti. Tai, ką pamatėme ir išgirdome, parodo istoriją, kurios nepapasakos jokie dokumentai.

„Milijonierius“ avarinės būklės bute

Kai važiavome kalbinti Sigito Mačiulio iš Tauragės rajono, net neįsivaizdavome, kad milijoninėms operacijoms vykdyti panaudotas vyras gyvena tokiomis košmariškomis sąlygomis.

Avarinės būklės butas. Aptriušę baldai. Vietoj viryklės – senutė krosnis. Vietoj daniško uždarbio ar santaupų iš darbo turtingoje šalyje – vargana buitis, sugedusi sveikata ir pragyvenimas iš atsitiktinių ūkio darbų.

„Popieriniai milijonieriai“: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga
© DELFI


Taip gyvena Sigitas Mačiulis – žmogus, neva disponavęs milijonus žarsčiusiais verslais (TV2, stopkadras).

Sigitui reikėjo nemažai pastangų, kad jis sutiktų kalbėti prieš kamerą. Dviejų Danijos įmonių, registruotų panaudojant jo tapatybę, darbininkas neatpažino.

„Ne. Jokių parašų aš nedėjau. Niekur“, – sakė Sigitas.

Daugiau nei penki milijonai eurų. Tiek pinigų prasisuko per dviejų Sigito neva valdytų įmonių sąskaitas. Vos galus suduriantis vyras teigė gyvenime neregėjęs šių pinigų, o dokumentuose matomas bankinių pavedimų eilutes palydėjo karčia šypsena.

Bet sunkiausias klausimas Sigitui buvo ne apie parašus ir ne apie milijonus. Paprašytas papasakoti, kaip klojasi jo gyvenimas grįžus į Lietuvą, pašnekovas sunkiai rinko žodžius.

Nu ką, dirbu po biškį… Aš čia negyvenu paprasčiausiai“, – drebančiu balsu sakė Sigitas.

„Nevažiuok į Daniją“

Sigito vardu registruotos dvi iš dvylikos įmonių, panaudotų Danijos teisėsaugos tiriamai galimo mokesčių vengimo ir pinigų plovimo operacijai įvykdyti. Per „Sigito“ įmones išsivaikščiojo apie 5,4 mln. eurų. Sigitas, kaip ir dar keli lietuviai, dėl šios istorijos turėjo liudyti teisme. Ir apie tai žinojo ne tik jis.

Vieną šių metų vasaros dieną vyriškis sulaukė skambučio. Numerio, anot jo, telefonas nerodė. O skambintojas esą turėjo labai konkrečių pageidavimų: „Nevažiuok į Daniją.“

„Popieriniai milijonieriai“: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga
© DELFI


Sigitas Mačiulis teigia sulaukęs grasinimų dėl Danijoje vykstančio teismo proceso (TV2, stopkadras).

Paprašytas patikslinti, ką šie žodžiai reiškė, Sigitas neabejojo – jis buvo spaudžiamas neliudyti teisme. Skambinančiojo balso vyras neatpažino.

Vietoj darbo dokumentų – popieriniai verslai

Sigitas ir kiti į šią istoriją įpainioti lietuviai dirbo vienoje statybvietėje Danijoje. Ten jiems darbą parūpino pažįstamas tautietis. Būtent darbas statybose lietuvius ir pavertė galimai fiktyvių įmonių savininkais ar vadovais.

Apie istorijos ištakas mums papasakojo dar vienas lietuvis darbininkas, tapęs milijoninių operacijų priedanga. Baimindamasis dėl savo saugumo, pašnekovas prašė neminėti jo vardo ir nerodyti veido. Darius – netikras darbininko vardas, kurį naudojame saugodami jo tapatybę.

„Popieriniai milijonieriai“: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga
© DELFI


Darius (vardas pakeistas) sako buvęs suklaidintas ir nesupratęs, ką pasirašo (TV2, stopkadras).

Anot Dariaus, darbas Danijoje kone nuo pradžių klojosi ne taip, kaip žadėta. Statybininkai negaudavo tokių algų, kokios jiems buvo žadamos. Esą ne vienas tuo skundėsi – buvo ir tokių, kurie metė tautiečio parūpintą darbą ir išvyko. Bet Darius pasiliko, tam pačiam tautiečiui pasiūlius legalų darbą ir padorią algą. Tiesa, tam esą reikėjo sutvarkyti su tuo susijusius dokumentus.

Anot Dariaus, darbas Danijoje kone nuo pradžių klojosi ne taip, kaip žadėta. Statybininkai negaudavo tokių algų, kokios jiems buvo žadamos. Esą ne vienas tuo skundėsi – buvo ir tokių, kurie metė tautiečio parūpintą darbą ir išvyko. Bet Darius pasiliko, tam pačiam tautiečiui pasiūlius legalų darbą ir padorią algą. Tiesa, tam esą reikėjo sutvarkyti su tuo susijusius dokumentus.

Dariaus teigimu, jam buvo pasakyta, kad tvarkomi dokumentai dėl vadinamosios „geltonos kortos“. Tai sveikatos draudimo pažymėjimas – panašus į „Sodros“ pažymėjimą Lietuvoje. Lydimas to paties tautiečio, vyras nuvyko tvarkyti šių dokumentų.

„Ateini į banką ir (...) jau viskas sutvarkyta už tave – tu nieko nežinai“, – prisiminė Darius.

Dokumentai buvo surašyti daniškai – kalba, kurios Darius visiškai nemokėjo. Vis dėlto abejonių statybininkui tuomet nekilo. Nes lietuvis, parūpinęs jam darbą, esą užtikrino, kad tai įprasta procedūra.

Paskui Darius sutvarkė ir kitus dokumentus. Tarp jų – reikalingus prisijungti prie įvairių registrų bei elektroninei bankininkystei tvarkyti. Pastaruosius dokumentus esą taip pat pasiėmė tas pats tautietis.

Tuomet pašnekovas nė neįtarė, kad visa tai daro ne dėl „geltonos kortos“, o fiktyvių įmonių steigimo.

Anot Dariaus, statybvietėse vis šmėžuodavo ir turtingas verslininkas, kurį statybininkai laikė pagrindiniu darbų užsakovu. Darius įsiminė šį vyriškį – ne tik dėl dažnų pokalbių apie jį, bet ir dėl prabangių automobilių, kuriais šis važinėjo.

„Popieriniai milijonieriai“: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga
© DELFI


Tyrimo metu Danijos teisėsauga aptiko ne vieną prabangos žaisliuką (šaltinis – Kopenhagos policijos medžiaga).

Tuomet statybininkai neįtarė, kad būtent šis žmogus taps vienu pagrindinių įtariamųjų tiriant galimas finansines machinacijas.

„Išmokta“ kalba ir keisti parašai

Darbas Danijoje Dariui susiklostė ne taip, kaip jis tikėjosi. Nusivylęs netesėtais pažadais, mūsų pašnekovas grįžo į Lietuvą. Vis dėlto mintis apie Danijoje padėtus parašus Dariui nedavė ramybės. O akis atvėrė naktinis skambutis iš vieno Danijoje gyvenusio pažįstamo, kuriam Darius buvo pasakojęs apie savo nuogąstavimus.

„Man paskambino naktį. Sako, tu – direktorius, tu – milijonierius. Nori, atskrisk, pasiimk, sako, savo pinigus ir dink iš čia. Sakau, tu gal nusišneki, ką tu čia pezi. Ir padėjau ragelį“, – prisiminė Darius.

„Man paskambino naktį. Sako, tu direktorius, tu milijonierius. Nori, atskrisk, pasiimk, sako, savo pinigus ir dink, sako, iš čia. Sakau, tu gal nusišneki. Sakau, ką tu čia pezi. Ir padėjau ragelį“, – prisiminė Darius.

Kaip netrukus paaiškėjo, „pezėjimas“ buvo tiesa. Lygiai kaip Sigito, Dariaus tapatybė buvo panaudota steigiant verslus su milžiniška galimai nusikalstamų operacijų apyvarta.

Danijos žurnalistai pas Darių atsivežė pluoštą dokumentų. Tik tada pašnekovas sužinojo, kokie pinigai plaukė per jo neva valdytas sąskaitas. Pamatęs milijonines operacijas, darbininkas susiėmė už galvos ir nepagailėjo keleto keiksmažodžių.

Dariaus vardu taip pat buvo išrašomos sąskaitos bei siunčiami elektroniniai laiškai menamų prekių ar paslaugų pirkėjams. Pažiūrėjęs į laiškus, Darius patikino nemokantis daniškai, o būtent sklandi ir taisyklinga danų kalba mirgėjo jo neva rašytuose laiškuose. Be to, elektroninio pašto adreso, iš kurio buvo siunčiami jo neva pasirašyti laiškai, statybininkas teigė nekūręs ir niekada nenaudojęs.

Taip pat atlikome vieną nedidelį eksperimentą. Paprašėme Dariaus pasirašyti ant tuščio lapo. Šį parašą palyginome su tuo, kuris padėtas ant jo neva išrašytų sąskaitų. Parašai buvo visiškai nepanašūs.

Pinigų upė per valiutos keityklą

TV2 gauti duomenys ir dokumentai atskleidžia detalų vaizdą, kaip per emigrantų vardais registruotas įmones buvo vykdomos finansinės operacijos. Iš esmės tai buvo mechanizmas, leidžiantis į šešėlinę rinką įpumpuoti didelius kiekius grynųjų, išvengti mokesčių ir krauti turtus įtariamiems šių paslaugų tiekėjams.

Viskas vyko gana paprastai. Tikri verslai Danijoje iš fiktyvių įmonių neva pirko prekių ar paslaugų. Tačiau šių prekių ar paslaugų nebuvo – buvo tik jų suteikimą neva patvirtinančios sąskaitos. Taip Danijos verslai susimažindavo mokestinę naštą, o didžiąją dalį pinigų galėjo susigrąžinti grynaisiais. Be oficialios apskaitos ir solidžių daniškų mokesčių. Tai buvo daroma paprastai, sukūrus grynųjų pinigų srautą, kaip įtariama, tekėjusį į šešėlinę rinką.

Didelius pinigus į sąskaitas gavusios fiktyvios įmonės šias lėšas išgrynino. Tam buvo naudojama viena valiutos keitykla Kopenhagoje. Pinigai iš Danijos kronų buvo konvertuojami į eurus.

Grynieji eurai, Danijos teisėsaugos duomenimis, grįždavo į apyvartą juodojoje rinkoje, atskaičiavus savotiškus komisinius įtariamiesiems. Manoma, kad nemaža dalis grynųjų buvo panaudota mokant algas „vokeliuose“ ir taip atsiskaitant su nelegaliais darbininkais iš užsienio. Galbūt ir iš Lietuvos.

Danijos teisėsaugos duomenimis, per šią pinigų grandinę atliktų operacijų vertė viršija 68 mln. eurų.

„Popieriniai milijonieriai“: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga
© DELFI


Kaip rodo tyrimo metu surinkta medžiaga, operacijai panaudota bent dvylika galimai fiktyvių įmonių. Aštuonias neva valdė lietuviai, likusias keturias – emigrantai iš Ispanijos. Beveik visų dvylikos įmonių apyvarta matuojama milijonais eurų. Didžiausias kiekis pinigų – daugiau nei 15 mln. eurų – prasisuko per įmonę, kuria oficialiai disponavo darbininkas iš Ispanijos.

Priedanga už dyką

Įmonių steigimas naudojant su operacijomis nesusijusių žmonių tapatybes – labai populiarus modelis atliekant neteisėtas finansines operacijas. Žinoma ne viena istorija, kai tokie statytiniai parašą parduoda už kuklią sumą pinigų, taip „išnuomodami“ savo tapatybę. Bet šis atvejis – ne toks.

Trečias šiai schemai panaudotas lietuvis Artūras papasakojo, kad už parašą jam niekas nieko nesiūlė ir nedavė. Analogiškas versijas pateikė ir Darius su Sigitu.

Susisiekėme ir su dar vienu tautiečiu, kurio tapatybė panaudota galimai nusikalstamoms schemoms įgyvendinti. Jis teigė nenorintis nieko komentuoti. Vyriškis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę viename Lietuvos kalėjime. Buvęs emigrantas nuteistas už veikas, nesusijusias su finansinėmis operacijomis Danijoje.

Bankas teigia viską padaręs teisingai

Galimai fiktyvios operacijos vykdytos atidarant sąskaitas keliuose Danijos bankuose. Dažniausiai – banke „Sydbank“, kurio pavadinimas figūruoja prie kas antros schemai panaudotos įmonės.

Šio banko komunikacijos vadovė Degn Hansen TV2 žurnalistui teigė, esą bankas ėmėsi visų tokiais atvejais būtinų procedūrų.

„Padarėme tai, ką privalėjome padaryti kaip bankas“, – sakė D. Hansen.

Paprašyta patikslinti, kokių būtent priemonių ėmėsi „Sydbank“, ji teigė negalinti to atskleisti.

„Popieriniai milijonieriai“: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga
© DELFI


Danijos bankas „Sydbank“ teigė ėmęsis visų priemonių, taikomų galimai nusikalstamų operacijų atvejais (šaltinis – TV2, stopkadras).

Kitokia nuskriaustų emigrantų istorija

Baudžiamoji byla dėl įtariamo mokesčių vengimo ir pinigų plovimo jau nagrinėjama Danijos teisme. Įtarimai pareikšti keliolikai asmenų.

„Popieriniai milijonieriai“: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga
© DELFI


Iš Pakistano kilęs verslininkas (pirmas iš dešinės) laikomas vienu pagrindinių veikėjų šioje schemoje (šaltinis – Kopenhagos policijos medžiaga).

Byloje jau apklausti keli fiktyvioms įmonėms steigti panaudoti lietuviai bei Saulius Pušinskas – Danijoje gyvenantis emigrantas, padedantis į bėdą patekusiems tautiečiams.

S. Pušinskas dažniausiai susiduria su tokiais atvejais, kai lietuviai emigrantai Danijoje negauna sutartų atlyginimų ar yra kitaip nuskriaudžiami darbdavių. Šis atvejis buvo visiškai kitoks.

„Vieną vakarą, rodos, kreipėsi per „Facebooką“ žmogus ir pasakė, kad įtaria, jog kažkas jo vardu vykdoma Danijoje. (…) Gana paprasta buvo. [Pakako] prisijungti prie įmonių registro, panašiai kaip rekvizitai.lt būtų. Įvedus žmogaus vardą, pavardę, pasirodė trys įmonės“, – prisiminė Saulius.

Anot jo, tada nebuvo matyti, kokios pinigų sumos sukosi minėto lietuvio neva valdomuose versluose. Vis dėlto pagrindo kreiptis į Danijos ir Lietuvos teisėsaugą buvo pakankamai.

„Sukuria vieną įmonę, paskui ta įmonė sukuria antrinę įmonę... Finansinių srautų aš negalėjau matyti – mačiau tik tai, kad yra trys įmonės įkurtos, ir aš jam tai pasakiau. Kad jo vardu yra trys įmonės, kur jis figūruoja, – ar kaip direktorius, ar kaip akcininkas. Labai nustebo“, – tęsė pašnekovas.

Apie finansinių operacijų pobūdį bei apimtis S. Pušinskas sužinojo apie bylą skaitydamas žiniasklaidoje bei pats liudydamas teisme.

„Skaičiau laikraščiuose, kad buvo išplauta mažiausiai pusė milijardo kronų. (...) Ten keliolikai asmenų pareikšti įtarimai, daugiausia – pakistaniečiai, vienas lietuvis, kuris – mano spėjimas – parūpino tokius „direktorius“. Pinigai buvo, kaip supratau iš laikraščių straipsnių, gryninami labai primityviai. (...) Išsiaiškino, kad buvo „nugrobta“ tiek PVM, tiek pajamų mokesčiai, jeigu neklystu“, – pasakojo S. Pušinskas.

Žada įrodyti savo nekaltumą

Tarp teisiamųjų rezonansinėje byloje – ir lietuvis, parūpinęs tautiečiams darbą Danijoje, ir iš Pakistano kilęs verslininkas, kurį Darius ir kiti darbininkai ne kartą matė statybvietėje.

„Popieriniai milijonieriai“: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga
© DELFI


Danijoje lietuviams darbus parūpinęs tautietis įtariamas prisidėjęs prie galimai nusikalstamų schemų organizavimo (nuotrauka iš įtariamojo „Facebook“ paskyros).

Verslininko advokatas TV2 žurnalistus informavo, kad jo klientas su kaltinimais nesutinka. Esą jis sieks savo nekaltumą įrodyti teisme.

Su kartu teisiamu lietuviu mėginome susisiekti įvairiais būdais – tiek dokumentuose rastu lietuvišku telefono numeriu, tiek skambindami į kelias Danijos įmones, kur radome jo vardą ir pavardę. Telefono numeriai visais atvejais buvo nebenaudojami. Su šiuo vyriškiu TV2 žurnalistai susisiekė per „Facebook“. Jis pareiškė esąs tik „mažas žmogus“ šioje istorijoje ir atsisakė ką nors komentuoti.

Prie šio tyrimo prisidėjo TV2 žurnalistai Steenas Schat-Holmas ir Mortenas Spiegelhaueris.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(41 žmogus įvertino)
4.3902

Top naujienos

Mirė profesorius Edvardas Gudavičius (115)

Eidamas 91-uosius metus mirė istorikas, profesorius Edvardas Gudavičius . Apie tai savo feisbuko...

Ligoninėje per klaidą sukeisti dviejų moterų palaikai: su tautiniais drabužiais mamos palaidoti nebepavyks (24)

Gedulas ir sumaištis – ieškant savo artimojo kūno. Tai Raseinių rajone teko išgyventi kelioms...

Bryanto žūtis pribloškė ir Lietuvos krepšinio žvaigždes, Šaras ir kiti nenorėjo tuo tikėti (124)

NBA legendos Kobe Bryanto žūtis sukrėtė ir Lietuvos krepšinio bendruomenę, buvę rinktinės...

VU profesorė – apie koronavirusą: kas dabar yra žinoma ir ką reikėtų įsidėmėti

Nors koronaviruso židinys – Kinijoje, jis jau fiksuotas ir kitose šalyse. Koronavirusas taip pat...

Gyvai / DELFI 11. Kas stabdo daugiabučių renovaciją? (2)

Valstybės kontrolės auditas parodė, kad daugiabučių namų modernizavimo procesą būtina...

Aiškėja labiausiai tikėtinas scenarijus, iš kur Kinijoje atsirado mirtinas koronavirusas (62)

Tyrimai rodo, kad naujasis koronavirusas genetiškai panašus į randamą šikšnosparniuose, bet...

Po vaiko priežiūros atostogų – kova dėl buvusios darbo vietos: darbdavys apsukriai dalijo pažadus (142)

Po vaiko priežiūros atostogų į darbą „Lietuvos pašte“ grįžusi moteris sužinojo, kad...

Beveik 2 mlrd. eurų klausimas: kaip įtikinti Briuselį, kad mes vis dar vargšai (430)

1,874–1,898 mrld. arba apie 270 mln. eurų per metus mažiau Lietuvai – taip atrodo planuojamas...

Koronaviruso epicentru tapusiame Uhane nauja ligoninė kyla sunkiai suvokiamu greičiu (31)

Kinija skuba per 10 dienų pastatyti naują ligoninę mirtinai pavojingo viruso protrūkio epicentre...

Prieš tragediją Bryantas siuntė žinutę O'Nealo sūnui – atsakymo nebesulaukė (2)

Buvusio Kobe Bryanto bendražygio Shaquille'o Nealo sūnų Shareefą visiškai sugniuždė žinia...