„Sunku matyti (koks bus rezultatas), pagal visas taisykles turėtų laimėti konservatoriai. Jie paprastai aštuonerius metus praleidžia dykumoje, ir tada grįžta į valdžią. Ar tai atsitiks (2020 metais) nežinau, bet sąlygos yra palankios ta prasme, kad kitos jėgos yra labai susiskaldžiusios“, – sakė K. Girnius.
Politologas priminė, kad 2015 m., po savivaldos rinkimų, atrodė, kad liberalai bus vyraujanti dešiniųjų partija, tačiau paskui viskas apsivertė.
„Dabar yra toks įdomus dalykas. Dabar jau yra dvi liberalų partijos. Ir yra galimybė, (…) kad Laisvės partija surinks 4 proc., ir nepateks. Manau, kad yra labai rimta galimybė, kad „darbiečiai“ irgi surinks 4 proc., ir nepateks. Bus didesnis procentas balsuotojų, kurių balsai nueis toms partijos, kurios nepateks. Balsai bus perskirstyti, ir bus įdomu, kaip jie bus perskirstyti“, – sakė K. Girnius.
Politologo vertinimu, kairiesiems didžiojo problema gali būti Darbo partijos grįžimas.
„Vis dėlto Viktoras Uspaskichas yra populiarus politikas. Manau, kad korupcijos šleifas yra tiek pasenęs, kad žmonės jo nepajus. Ir nebus Dalios Grybauskaitės, kuri kas dieną primins, kad čia yra nusikaltėlių partija. Manau, kad jiems gali labiau pasisekti“, – sakė K. Girnius.
Konservatorių problema – kova vienmandatėse
Politologo vertinimu, 2016 m. rinkimų rezultatas buvo atsitiktinumas.
„Daugiausiai balsų pirmame ture surinko ne „valstiečiai“, bet TS-LKD. Jie („valstiečiai“) laimėjo vienmandates, nes kandidatavo daugiausiai prieš konservatorius, kurių daugelis rinkėjų nemėgsta, ir prieš socialdemokratus, kurie tuo metu buvo visų skandalų sukompromituoti. Nemanau, kad tos sąlygos pasikartos“, – sakė K. Girnius.
Politologo vertinimu, pirmame ture per Seimo rinkimus 2020 m. turbūt daugiausiai surinks konservatoriai.
„Bet jiems yra problema yra vienmandatėse. Jei liberalai bus susiskaldę, jiems bus labai sunku sudaryti centro dešinės koaliciją. Todėl nepaisant to, kad ateina konservatorių amžius, gali būti taip, kad vis tiek kairieji bus valdžioje“, – sakė K. Girnius.
Parlamentarė iš TS-LKD frakcijos Monika Navickienė per diskusiją dėstė, kad valdžia politinėms partijoms neturėtų būti galutinis tikslas.
„Galutinis tikslas turėtų būti tinkamas atstovavimas ir kokybė. Man atrodo, mes nepaliečiame labai svarbios temos, kai labai didelė dalis žmonių apskritai neateina į rinkimus, todėl, kad neranda su kuo savęs tapatinti, nes visas viešasis debatas, kurį jie mato, jiems atrodo arba per daug paviršutinis“, – kalbėjo M. Navickienė.
Politikės vertinimu, todėl yra daug nusivylusių, kurie balsuoja už populistus.
„Mūsų partija padarys viską, kad įtikintų kuo didesnį kiekį rinkėjų, kad esame tas nuosaikus pasirinkimas, kuris gali labiausiai užtikrinti europietiškos gerovės plėtrą Lietuvoje“, – sakė M. Navickienė.
Politikė sakė šiuo metu nenorinti užbėgti įvykiams už akių, ir prognozuoti, kad jiems, pirmaujantiems reitinguose, viskas klosis labai gerai.
„Kiekviena politinė partija turi savo iššūkių. Per anksti kalbėti kaip atrodys koalicija. Mes esame linkę pasitikėti savo rinkėjais, o labiausiai tuo, kad jie ateis į rinkimus ir rinksis tradicines partijas, ir neis lengvesniu keliu“, – kalbėjo M. Navickienė.
Ji nedrąsiai spėjo, kad bus centro dešinė koalicija, bet „visi rezultatai bus po rinkimų“.
Liberalios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė prognozavo, kad po 2020 m. rinkimų nebus tokios vienos didelės politinės jėgos Seime, kokia šiuo metu yra „valstiečiai“.
„ Gal tai nėra blogai. Reikės ieškoti kompromiso (Seime)“, – sakė A. Armonaitė.
Ji tikisi, kad jos partija po rinkimų turės savo frakciją Seime.
„Tikiuosi 2020 m., kad liberaliai mastantis rinkėjas, kuris nori progresyvios Lietuvos, kad jis turės savo atstovus Seime, ir Laisvės partija ten turės frakciją“, – sakė A. Armonaitė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen dėstė, kad likus metams iki rinkimų prognozės yra nedėkingas užsiėmimas.
„Šiandieną yra keli nežinomieji – ką darys premjeras Saulius Skvernelis, (...)kitas dalykas – aš prognozuočiau centro dešinės koaliciją. Tačiau tai, kas vyks per likusius metus Seime, turės didžiulę įtaką. Mano didžiausias nerimas, kad tie valdančiųjų veiksmai, kurie rodo nepagarbą Seimui, demokratijai, kad jie dar kartą nuvils rinkėjus, ir jie, užuot atsisukę į tradicines partijas, (…) gali susižavėti eiliniais gelbėtojais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Sabatauskas prognozuoja ilgą derybų laikotarpį
Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Julius Sabatauskas piešė šviesią perspektyvą savo partijai.
„Geriausios apklausos yra rinkimai. Šiemet turėjome trejus rinkimus. (…) Pagal vietų skaičių savivaldybėse ir merų skaičių daugiausiai gavo socialdemokratų partija. Prezidento rinkimus laimėjo nepartinis kandidatas. (…) Europos Parlamento rinkimai irgi parodė tendenciją, kad socialdemokratų partijos akcijos auga, rinkėjai grįžta pas mus“, – sakė J. Sabatauskas.
Jis teigė, kad jam sunkiausia dabar prognozuoti, kaip formuosis valdančioji koalicija po būsimų rinkimų.
„Ji gali būti itin marga arba sunkiai nuspėjama. Gali būti situacija, kaip keliose kitose valstybėse, kur tris keturis mėnesius negalėjo suformuoti koalicijos, nes nesigavo nei centro kairės, nei centro dešinės koalicijos, reikės sutarimo dėl svarbiausių darbų“, – sakė J. Sabatauskas.
Socialdarbiečių atstovė Seime Irena Šiaulienė, paklausta apie jų partijos perspektyvas po būsimų Seimo rinkimų, atsakė, kad mano, kad „bus normaliai“.
„Nežiūrint, kad šiandien rinkėjų pasitikėjimas yra apverktinas – 2,5 proc., nesame apsvaigę nuo buvimo ir suprantame iššūkius. Kokia bus rinkėjų valia, tokią priimsime, bet partija ruošiasi ir dalyvaus rinkimuose“, – sakė I. Šiaulienė.
Politikės manymu, rezultatas bus margas.
„Matyčiau tris pagrindines politines jėgas, ir turbūt tarp tų trijų ir bus derybos, kas imsis atsakomybės už ateinantį politinį periodą“, – sakė I. Šiaulienė.
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos atstovas Valius Ąžuolas prognozavo, kad jų partija po rinkimų užsitikrins 30-35 vietas Seime, ir dalyvaus formuojant koaliciją.
„Jeigu žmonės rinktų politikus pagal jų darbus, tai būtų vienokie rinkimai. Mes suprantame, kad deja ne darbai nulemia rinkimų baigtį. (…) Deja šiandien viešoji erdvė daugiau nulemia baigtį rinkimų nei konkretūs darbai. Turbūt taip ir atsitiks, kad viešoji erdvė bus svarbesnė“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Pasak jo, kitąmet partijos tikslai liks tokie patys kaip 2016 m. rinkimuose – darni valstybė, darni Lietuva.