Pasak politologės, tai, kad po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame rinkimų ture dėl parlamentaro kėdės kausis Konstituciją pažeidęs Mindaugas Bastys, rodo, kad pagrindinės politinės partijos atsainiai žiūri į kandidatų atranką, o Lietuvoje pilietinis bei politinis švietimas yra labai silpnas.
„Panašu, kad tas nuolatinis Basčio akcentavimas, kad jis yra auka, žmogus, su kuriuo buvo susidorota, suveikė. Tačiau šiuose rinkimuose mane nemaloniai nustebino ne tiek pats Basčio išėjimas į antrąjį turą, kiek aplaidus partijų požiūris siūlant savo kandidatus“, - Eltai sakė R. Urbonaitė. Anot jos, Zanavykų apygardoje vykusiuose rinkimuose dalyvavę politikai buvo labai silpni ir tinkamai nepasiruošę.
„Partijos nepasinaudojo galimybe parodyti, kad joms svarbu ne tik mandatas, bet ir tai, kas į Seimą pateks. Jeigu mes peržiūrėtume visus partijų siūlytus kandidatus tai, tiesą sakant, jei aš šiandien vis dar būčiau šakietė, tai, turiu pripažinti, neįsivaizduoju, už ką man būtų reikėję balsuoti“, - aiškino politologė.
„Todėl, žvelgiant į partijų keltus kandidatus Zanavykų apygardoje, aš nematau nieko keisto, kad M. Bastys atsidūrė antrajame ture. Todėl tai yra dar vienas rimtas signalas SOS“, - pabrėžė R. Urbonaitė.
Politologė aiškino, kad už M. Bastį balsus atidavusi gyventojų dalis rodo, kad Konstitucijos sulaužymo faktas Lietuvos visuomenėje nėra sureikšminamas. Pasak jos, dėl to kalčiausia švietimo sistema, kurioje per mažai dėmesio skiriama politiniam ir pilietiniams švietimui.
Labai skeptiškai apie galimybes M. Basčiui grįžti į Seimą pirmadienį atsiliepė premjeras Saulius Skvernelis.
„Asmuo, kurį Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, neturėtų dirbti Seime“, - portalui delfi.lt teigė ministras pirmininkas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, rinkimuose į Seimo nario vietą Zanavykų apygardoje prireiks antrojo turo. Po dviejų savaičių dėl parlamentaro kėdės kovos Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Irena Haasė ir savarankiškai išsikėlęs M. Bastys.
VRK praneša, kad konservatorių atstovė sulaukė 34,99 proc. rinkėjų palaikymo, tuo tarpu išvengusį apkaltos ir Seimą savanoriškai palikusį M. Bastį palaikė 20,09 proc. balsavusių Zanavykų apygardoje.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) atstovas, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sulaukė 1544 žmonių palaikymo (17,17 proc.), o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovą Paulių Visocką palaikė 13,38 proc. rinkėjų. Savarankiškai kandidatavęs Mindaugas Tarnauskas surinko 10,12 proc. balsų, o Darbo partijos atstovas Vigilijus Jukna - 4,24 proc.
VRK skaičiuoja, kad rinkimuose valią pareikšti atėjo 29,89 proc. balso teisę turinčių gyventojų, kiek daugiau nei 7 proc. Zanavykų apygardos rinkėjų balsus atidavė dar išankstiniame balsavime.
Poreikis organizuoti rinkimus į tuščią vietą parlamente atsirado M. Basčiui atsisakius Seimo nario mandato. Buvęs socialdemokratas sprendimą trauktis priėmė po nesėkmingos apkaltos prieš jį Seime. Pieš tai Konstitucinis Teismas pripažino politiką šiurkščiai pažeidus Konstituciją, nuslėpus ryšius su buvusiu KGB pareigūnu.