aA
Buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis ėmėsi gynybos taktikos – bando nukreipti ugnį nuo savęs ir kol kas tai daro sėkmingai, mano Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, komentuodama paviešintą elektroninį E. Masiulio susirašinėjimą su prezidente Dalia Grybauskaite.
Eligijus Masiulis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Akivaizdu, kad ši informacija šiek tiek yra dozuojama. Matome išmestus tam tikrus informacijos blokus ir labai panašu, kad ta informacija šiandieną labai labai reikalinga tam pačiam Eligijui Masiuliui. Akivaizdu, kad jis ne be reikalo išmetė šitą kortą, nes dėmesys nuo jo kažkiek nukreipiamas, ir bus įdomu stebėti. Kol kas yra tyla, bet nežinau, ar ta tyla bus pramušta – tai yra Prezidentūros reakcija“, – BNS pirmadienį sakė R. Urbonaitė.

Anot jos, teisėsaugos akiratyje atsidūręs E. Masiulis, jo bylai keliaujant į teismą bando nukreipti ugnį į kitą asmenį.

„Ir kai tas kitas asmuo yra prezidentas, dėmesys prezidentui bus didžiulis. Mes štai dabar keliame tą klausimą, kaip Prezidentūra, nori nenori jaučiasi, kad mes irgi pagauname tą srovę ir kreipiamės būtent į Prezidentūrą. Nes logiška – tai valstybės vadovas. (...) Manau, labiausiai E. Masiulis galvoja, kad jei paskui save tempsis kitus žmones, tai svarbu, kaip reaguos visa žiniasklaida, Prezidentūra. Žinant, kad prezidentės reitingai aukščiausi, jam kol kas tai pavyksta ir jam tai gali būti naudingiausia“, – svarstė politologė.

„Lietuvos rytas“ skelbia paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt, laikraštyje ir interneto portale skelbiamos ekrano kopijos nuotrauka. Teigiama, kad laiškai rašyti 2014 – 2016 metais. Anot paskelbtų ištraukų, prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D. Grybauskaitė parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

Prezidentūra dienraščiui nurodė negalinti komentuoti šios informacijos dėl teisėsaugos vykdomo tyrimo. Tuo metu E. Masiulis aiškina, kad tyrimas neobjektyvus, nes galintis būti reikšmingu susirašinėjimas su šalies vadove į jį nebuvo įtrauktas.

„Klausimų kyla daug, bet mes galime tik interpretuoti, kas vyksta. Bet matyti, kad kontaktai yra vykę ir pakankamai neformalūs, tai reiškia, kad tam tikra parama ir geras kontaktas buvo. (...) Labai laukiu, ką komentuos Prezidentūra ir kaip ji tą santykį apibrėš, nes matome susirašinėjimo nuotrupas ir nematant daugiau, neturėtume skubėti daryti išvadų. Viena, ką galime – tai matyti faktą bendravimo. Jei tas turinys tikras, autentiškas, tas bendravimas neformalus ir tokiu stiliumi, keliančiu klausimų, ar valstybės vadovas turėtų bendrauti tokiu stiliumi“, – svarstė politologė.

Pasak jos, Prezidentūrai vienaip ar kitaip reikės atsakyti į kylančius klausimus – koks tas bendravimas buvo, kokiais tikslais ir ko iš tiesų siekta.

Paaiškina, kodėl E. Masiulis galėjo jaustis neliečiamu

Šalies vadovės neformalus bendravimas su tuometiniu Liberalų sąjūdžio lyderiu, pasak A. Urbonaitės, šiuo metu gali tapti paaiškinimu į jau anksčiau kilusius klausimus – kodėl E. Masiulis, ėmęs šimtatūkstantinę sumą grynaisiais konspiracinėmis sąlygomis, jautėsi taip užtikrintai.

„Kai mes kalbėjome, kai E. Masiulį sulaikė – kad tai yra arba visiškas kvailumas, kas nebuvo būdinga E. Masiuliui, arba tai yra jautimasis nepažeidžiamu ir neliečiamu. Tuo metu būta minčių, kad tas neliečiamumas atsiradęs dėl ilgo buvimo valdžioje, dėl šaknų įleidimo į valdžią, dėl kylančių aukštų reitingų. Dabar pasirodžiusi informacija galbūt kelia ir jau kitokių galimų minčių – galbūt tas E. Masiulio nepažeidžiamumo jausmas galėjo būti nulemtas ir turimų neformalių santykių su Prezidentūra. Nesakau, kad Prezidentūra buvo garantavusi kokį nors saugumą ar dar ką nors, bet paprastai žmogus, jei jis bendrauja ir pakankamai intensyviai ir net ne visai formaliai su tokio rango politikais, valstybės vadovais, tas nepažeidžiamumo jausmas gali net savaime išsivystyti neturint tam realių prielaidų“, – sakė Mykolo Romerio universiteto docentė.

Ji pabrėžė, jog abiejų bendravimą politikai galėjo suprasti skirtingai – vienaip paties E. Masiulio ir visai kitaip pačios prezidentės, ji galėjo turėti savo matymą.

„Matome, kad E. Masiulio neliečiamumas, tikėtina, buvo saviapgaulė ir gal prezidentė matė vienaip, E. Masiulis – kitaip. Darome kol kas skandalą, bet manau, turėtume plačiau matyti“, – teigė R. Urbonaitė.

Kita vertus, anot politologės, E. Masiulis šiuo atveju galėjo nebūti išskirtinis - prezidentė gali neformaliai bendrauti su daugeliu partijų atstovų.

„Kadangi mums taip pateikta, mes matome tą vieną pateikimą – prezidentė bendravo su E. Masiuliu. Taip, mums gali nepatikti bendravimo tonas, norėtume kitokio žodyno, bet ji, tikėtina, bendravo ir su kitų partijų politikais ir lygiai taip pat neformaliu bendravimo stiliumi. Bet mes dabar to nematome ir manau, kad darome klaidą. Neturėtume leistis į tas spekuliacijas, kol neišgirdome Prezidentūros tam tikrų aiškinimų. Turime matyti ir tai, kad tai nesukliudė Specialiųjų tyrimų tarnybai padaryti savo darbą, nors E. Masiulis gal kalbėtų, kad tai kažkieno kito užsakymas. Tie išsisukinėjimai E. Masiulio, panašu, mūsų neįtikina“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Paviešintos neformalaus galimo bendravimo detalės, pašnekovės vertinimu, atskleidžia ir tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), nepaisydama aukščiausių politikų nuostatų ar ryšių, ėmėsi politinės bylos tyrimo.

„STT vadovybė skiriama vis dėlto prezidentės, nors su Seimo pritarimu, bet suprantame puikiai, kad STT žmonių, ypač vadovų ryšys, kurie skirti, yra pakankamai stiprus. Negali ignoruoti to fakto, kad tave paskyrė valstybės vadovas, ir natūralu, kad su STT Prezidentūros bendravimas tikrai vyksta. Bet galime kelti versiją, kad nepaisant šito, STT yra pakankamai savarankiška, vykdo jai pavestas įstatymų funkcijas, ir yra laikomasi nepriklausomumo. Nepriklausomai, kas yra vadovai, ji vykdo savo darbą ir ji nėra tam tikrų politikų pageidavimų vykdytoja“, - kalbėjo politologė.

Politinės korupcijos byloje atsakomybėn patraukti trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos bei koncernas „MG Baltic“, taip pat penki fiziniai asmenys: buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, E. Masiulis, eksliberalas Šarūnas Gustainis, buvęs Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys, Seimo narys Gintaras Steponavičius.

E. Masiulis kaltinamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Seimo nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. Buvęs Darbo partijos vadovas eksparlamentaras Vytautas Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis įtariamas dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Transparency International“ ekspertė: atskleistos grėsmės žiniasklaidai

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė sako, kad paskelbtus laiškus sunku komentuoti, nes nėra aišku, kiek jie autentiški. Tačiau jei dėl jų autentiškumo abejonių nebekiltų, anot jos, jie būtų gera iliustracija, „kaip valdžios atstovai, politikai bendrauja su žiniasklaida“.

„Organizacija „Reporteriai be sienų“ vis prasčiau įvertina žiniasklaidos laisvę Lietuvoje, ir būtent dėl to, kaip Lietuvos politikai bendrauja su žiniasklaida, kokią įtaką jiems gali daryti, kad žiniasklaidos atstovai, ypač regionuose, gali būti nutildyti. Man ši vieta kelia klausimų, ką ji parodo, nes Lietuvoje yra problema dėl žiniasklaidos laisvės, žiniasklaidos ryšio su politikais“, – sakė R. Trumpytė.

Anot jos, nors laiškai atskleidžia politinę virtuvę, abejoti tokios veiklos teisėtumu „iš tų trupinių neišeina“.

„Sprendimai vis dar priimami už uždarų durų, nežinome, su kuo susitinka mūsų Seimo nariai. Turime Lobistinės veiklos įstatymą, bet, man regis, pagal jį yra vargiai įmanoma veikti: politikai neturi pareigos viešinti, su kuo susitinka. Laiškai yra geras akstinas dar daugiau skirti tam dėmesio“, – tvirtino R. Trumpytė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Santaros klinikose mirė režisierius Eimuntas Nekrošius atnaujinta 09.22 val. (159)

Seimo narys Arvydas Nekrošius paskelbė, kad jo artimas giminaitis, garsus teatro režisierius,...

Širinskienė apie savo „raudonas linijas“: politika – dialogo menas, bet tokių dalykų aš Karbauskiui neatleisčiau (277)

„Valstietė“ Agnė Širinskienė sakė nemėgstanti kalbėjimo apie „raudonas linijas“,...

Vilniečiai nesikuklindami vardijo, kokių pensijų tikisi: ekonomistai sako, kad realybė gali būti skaudesnė (14)

Sakoma, kad jaunystė pralekia nepastebėtai, bet ne visi džiaugdamiesi gera sveikata ir jaunu kūnu...

Praėjo metai po modelio Dovilės Didžiūnaitytės tragedijos: paaiškėjusios kraupios detalės ir vis dar kylantys įtartini klausimai (119)

Šį antradienį sueina lygiai metai po to kai Klaipėdoje mįslingomis aplinkybėmis žuvo modelis...

Šiauliuose sukčius apsimetė FNTT darbuotoju

Policija informuoja apie sukčiavimą Šiauliuose.

Prestižinėje mokykloje – „šiurpūs incidentai“ (14)

Vienoje prestižinėje Toronto katalikų berniukų mokykloje pirmadienį buvo suimti šeši...

Nuovargį jaučiate nuo pat ryto: gydytoja sako, kad padėti gali net ir kavos atsisakymas (34)

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Sterlingė sako, kad nuovargis – vienas dažniausių...

Dar vieną karjeros rekordą pagerinęs Sabonis buvo arti trigubo dublio (28)

Domantas Sabonis buvo per plauką nuo pirmo karjeroje trigubo dublio. Indianos „Pacers“...

Dizainerė parodė, kaip turi atrodyti šiuolaikiškas lofto interjeras (4)

Jauna pora pageidavo jaukių namų su polėkiu. Interjero dizainerė Indrė Dorofėjūtė 85 kv. m...

Žala papasakojo, ką vežasi į Dakarą: neėmė atsarginio variklio, bet įsidėjo lašinių (11)

Lapkričio 22-23 dienomis Prancūzijos uostamiestis Havras taps Dakaro ralio sostine. Čia 2019 m....