„Sakyčiau, kad startas šios Seimo pavasario sesijos tikrai yra labai nekoks. Kyla klausimų, ar valdantieji supranta iki galo, ką daro, ir ar tikrai jie irgi elgiasi etiškai. Kitas dalykas – kas bus toliau“, – prasidėjusią pavasario sesiją įvertino politologė.
Valdančiųjų laikysena kelia klausimų ir neaiškumų
„Situacija Seime tikrai nėra labai gera dėl to, kad mes turime ir trapią daugumą, ką jau parodė trečiadienio balsavimai Seime. Natūralu, kad pati opozicija irgi turi labai daug savų iššūkių. Iš visų pusių yra kabliukai, kurie bendros situacijos nedaro labai gera. Kas man užkliuvo būtent pradedant šitą sesiją, kad buvo pabandyta padaryti darbotvarkę su įtrauktais opozicijos siūlymais, ko anksčiau tikrai niekada nebūdavo.
Kitaip tariant, Seimo Statutas labai tiksliai nustato taisykles, kada ir kaip turi būti įtraukiama opozicijos darbotvarkė. Bet Statutas tai daro tam, kad opozicija iš tikrųjų nebūtų engiama valdančiųjų ir kad būtų užtikrintos opozicijos teisės“, – tikino R. Urbonaitė.
Vis tik šiame geste, politologės teigimu, grožio nebuvo.
„Vienas dalykas, kyla klausimai – nejaugi tarpsesijiniu laikotarpiu nesusidarė kažkokie ekstra siūlymai, kuriuos reikia kuo greičiau įtraukti į politinę darbotvarkę, nes Seimas nedirbo ilgą laiką, šalyje mes turime krizę. Tai jeigu jau mes darome pirmąjį posėdį nesimbolinį, tai gal ir pradėkime nuo to, kad pradedame svarstyti klausimus, kurie nebegali būti tiesiog toliau atidėliojami. Kas dabar nutiko? Pamatėme nevisai simbolinį posėdį, o matėme lyg ir pabandymą padaryti jį normalų, bet būtent su įtraukta opozicine darbotvarke.
Toks darbotvarkės formavimo principas sukėlė daug klausimų valdantiesiems, tačiau dar daugiau klausimų kilo po įspūdingo Mykolo Majausko išstojimo, kur jis pareiškė, kad mes įtraukiame būtent kaip mandagumo gestą ir nesitikėkite, kad tie pasiūlymai nueis toliau nei pateikimo stadija. Kyla klausimas, kokio reikalo jūs tą opozicinę darbotvarkę traukiate, jeigu jūs net neplanavote, kad ji praeis toliau nei pateikimo stadija“, – aiškino MRU politologė.
Antimandagumo gestas?
Primename, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pirmojo pavasario sesijos posėdžio metu pareiškė, kad į darbotvarkę įtraukti opozicijos siūlymai yra „mandagumo gestas“, kuris nebūtinai reiškia, kad pačios iniciatyvos bus svarstomos ir priimamos.
„Atkreipsiu dėmesį, kad posėdžio darbotvarkėje yra įtraukta daugybė opozicinių frakcijų siūlymų, kurie nebūtinai atspindi Vyriausybės poziciją, nuomonę ar Vyriausybės darbų programą. Ir čia aš norėčiau kreiptis ir į žiniasklaidos atstovus, siekiant suvaldyti ekspektacijas, nes tie siūlymai yra įtraukiami į darbotvarkę kaip mandagumo gestas, diskusijos su opozicinėmis frakcijomis“, – pirmojo Seimo pavasario sesijos posėdžio metu pabrėžė M. Majauskas.
„Čia tik antimandagumo gestas. Su mandagumu čia jau nieko bendro nebeturi. Tas įvardintas mandagumo gestas buvo skuduru per veidą ir tikrai tai reikia pripažinti, nes panašu, kad kažkas yra tiesiog palaikytas kvailiu“, – pabrėžė R. Urbonaitė.
Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, kad jau to paties pirmojo posėdžio metu paaiškėjo, jog M. Majausko žodžiai nebuvo pagrįsti.
„Paaiškėjo, kad Majausko grasinimai nepraleisti toliau nei pateikimo stadija siūlomų sprendimų opozicijos irgi buvo nieko verti. Žiūrėk, neatėjo keli konservatoriai į balsavimą, nesudalyvavo, dar atsirado keletas liberalų, kas irgi nėra staigmena, kurie balsavo „už“ ir turime, ką turime. Turime tai, kad į svarstymo stadiją visa tai praeina“, – teigė ji.
Prezidentūra stokoja konkretumo
Piliečių asamblėja galėtų tapti įrankiu, skatinančiu kultūringesnę diskusiją dėl Stambulo konvencijos – tokią žinutę praėjusį trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke pasiuntė prezidentas Gitanas Nausėda.
MRU politologė akcentavo, kad tai nėra pirmoji nelabai aiški ir nelabai suprantama prezidento idėja.
„Yra viena Prezidentūros problema, kuri niekaip nedingsta. Prezidentūra išmetas idėjas fix ir niekada nesugeba paaiškinti idėjų turinio. Tai yra ne prima istorija. Prezidentūra buvo minėjusi atšalimo principo įvedimą. Iki šiol mes nežinome, o kiek turėtų trukti atšalimas. (..)
Net ir su gerovės valstybe taip jau nutiko, kad žodžiais nevisai išėjo papasakoti, tai dabar pabandysime nupiešti. Čia aš irgi matau tą pačią problemą, kad yra visiškai neaišku, kokiu būdu bus sudaroma ta asamblėja, kaip atrenkami žmonės, ką jie atstovaus, galų gale, kokią galią turės jų priimami sprendimai ir kaip bus priimami sprendimai. Sprendimo priėmimas nėra paprastas dalykas“, – teigė ji.
Tai, anot politologės, iliustruoja prezidento idėjų neapibrėžtumą ir nenorą pasakyti tam tikrų dalykų.
„Prezidentui niekaip neapsiverčia liežuvis ištarti, pavyzdžiui, Raskevičiaus pavardės. Toliato pavardę jis gali ištarti, o Raskevičiaus pavardės jis negali ištarti. (..) Man atrodo, kad čia galbūt yra noras atsiriboti nuo to, kas galbūt gali būti nepopuliaru, kam galbūt gali nepritarti tavo rinkėjai ir panašiai“, – sakė ji.
Negebėjimas išgryninti idėjų, R. Urbonaitės teigimu, yra atsikartojanti Prezidentūros problema.
„Vis kažko nepasakome ir nesugebame išgryninti. Prezidentūroje tų problemų yra. Lygiai taip pat, kai prezidentas buvo pasakęs dėl Stambulo konvencijos, kad yra tam tikrų klausimų dėl žodžio laisvės ir visiška yra tyla – kur, kuri vieta, kuris straipsnis Stambulo konvencijos. Net žiauriausi kritikai Stambulo konvencijos šio argumento į viešąją erdvę nelabai mesdavo. Prezidentas vėl visus nustebina“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
SAM komunikacijos klaidos
Politologė taip pat pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komunikaciją, susijusią su vakcinavimo klausimais.
„Man atrodo, kad yra niuansas, kad jeigu tu nekalbėsi, nedarysi to laiku, tu sukursi terpę elementarioms sąmokslo teorijoms ir melagienų sklaidai. Kitaip tariant, tu paliksi tam eterį. Jeigu tas eteris bus paliktas, jis tikrai bus užpildytas ir užpildytas labai greitai“, – tikino ji.
Tikėtina, kad pagrindinė problema, R. Urbonaitės manymu, yra susijusi su netinkamu komunikacijos sustygavimu.
„Tu gali žinoti principą, kai jau reikia daryti, natūralu, kad pasirodo, jog tai nėra jau taip lengva ir paprasta, kaip galbūt tu galvojai. Manau, kad iš tikrųjų yra problema, jog tiesiog ta komunikacija nėra tinkamai sustyguota.
Gal geriau yra daryti „Verygines“ valandėles, o ne blaškytis tarp visų žiniasklaidos priemonių, bandyti sudalyvauti interviu skirtingiems kanalams. Taupant laiką, išeini vieną kartą, kas ką nori, tą tada pasiima“, – detalizavo MRU politologė.
