„Mes jau rengiame tokį dokumentą. Procedūra, kai Seimas imasi kitoms valdžioms priklausančių galių, gali kirstis su Konstitucija. <...> Prokuroras taikiniu pasirinktas visai kitais tikslais – siekiama prezidento rinkimų reklamos ir kažkaip daryti įtaką labai auštiems valstybės vadovės reitingams. Niekas tikrai neanalizavo tų prokuroro ir prokuratūros darbo ataskaitų, tiesiog buvo pasinaudota proga“, – įsitikinęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras.
D. Valys tikina, kad vykdo šalies prokuratūros reformą Seimo nurodymu ir ji esą jau davė teigiamų rezultatų – prokuratūra dirba geriausiai per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį. Vis dėlto Seimo nariai atkerta, kad dėl D. Valio reformos pernai paralyžiuotas kai kurių prokuratūros skyrių darbas. Dėl to pusketvirto šimto sistemoje dirbančių prokurorų D. Valio reformas ir jo paties darbą vertina neigiamai.
„Aš manau, kad prokuratūrai reikia pertvarkų, bet ne tokių, kokios vyksta dabar, o visiškai kitokių. Ir dabar tikiuosi, kad ir prezidentė galiausiai palaikys tai, nes visų interesas yra, kad Generalinė prokuratūra dirbtų gerai“, – aiškina buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Parlamentinę prokuratūros kontrolę vykdančio komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas sako, kad visos kalbos apie ypatingą generalinio prokuroro savarankiškumą – perdėtos. Anot jo, Konstitucija pirmiausia pabrėžia prokuroro nepriklausomybę, kuris vykdo ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, o apie šios valstybinės institucijos vadovą pagrindinis šalies įstatymas kalba kiek vėliau. J. Sabatauskas sako, kad tokios nepriklausomybės Lietuvoje neturi nė vienos biudžetinės institucijos vadovas. Kai kurie generalinio prokuroro arogantiški poelgiai, nepaisymas net savo paties nusistatytos tvarkos kelia nuostabą.
„Generalinis prokuroras yra įstaigos vadovas. Seimas priėmė tokį nutarimą iš esmės būtent dėl darbo tvarkos, dėl tų negatyvių pusių, kurios yra prokuratūroje. Na, paprastas dalykas. Vienas pavyzdys, kurį norėčiau akcentuoti <...> – prokurorų paskyrimas į pareigas. Tarkime, skelbiamas kokio nors skyriaus prokuroro arba departamento vadovo konkursas. Ateina keli kandidatai, kuriems leidžiami dalyvauti konkurse. Tai reiškia, kad jie atitinka visus kriterijus. Atrankos komisija, sudaryta vienasmeniškai generalinio prokuroro, atrenka ir nustato, kuris kandidatas yra geriausias, bet generalinis prokuroras sako: „ne, man tas nepatinka, aš paskirsiu kitą“. Raskite kur nors valstybės įstaigoje kitą tokį atvejį, kad vadovas į pareigas paskirtų ne laimėjusį konkursą, o trečią, antrą ar dešimtą. Jeigu būtų skundas, teismas tokį žmogų tuoj pat nurodytų priimti. <...> Taigi, nors įstatymu ir nustatyta, kad generalinis prokuroras skiria į pareigas, tai dar nereiškia, kad jis turi nesivadovauti savo paties nusistatyta tvarka. Čia ne Uždaroji akcinė bendrovė, kur į pareigas galima norėti ar nenorėti paskirti laimėjusį ar nelaimėjusį asmenį“, – kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas.
„Ką dabar reikia daryti prokurorui? Be abejo, jis, kaip pareigūnas, kurį skiria prezidentas su Seimo pritarimu, stovi ant tokių dviejų kojų, bet vienos kojos jis gali ir neturėti. Ar jam pavyks dirbti atsistojus tik ant vienos kojos – spręsti jam. Aišku, jo bendravimas su Seimu bus nekoks. Jis turi apsispręsti, ką darys toliau. Be abejo, apsispręsti turi ir prezidentė. Ji negali tiesiog atšauti, kad balsavimas nepagrįstas dėl Darbo partijos“, – kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Tačiau taip pliekiamas D. Valys kartoja it mantrą, kad Seime išgirdo tik bylų sąrašą ir kaip šias bylas spręsti, tačiau nebuvo supeiktas nė vienas skaičius ar pareikštos abejonės dėl prokuratūros veiklos ataskaitos.
„Aš norėčiau išgirsti argumentus, kuriuos pateiks Seimas. Kol kas tokių argumentų, kuriais būtų pagrįstai kritikuojama pertvarka ar ataskaita, negirdėjau“, – tvirtino generalinis prokuroras D. Valys.
Kai kurie politologai sako, kad ši situacija nėra nauja. Seimas ir prezidentai labai dažnai tarpusavyje nesutaria dėl prezidentinės galios, ypač dėl valstybės pareigūnų paskyrimų ar atleidimo.
„Aš manau, kad tam tikra prasme čia yra teisinė koalizija. Kita vertus, ir tam tikra eilinis dviejų institucijų arba, greičiau, politinės daugumos ir prezidento susidūrimas. D. Valys jau ne vieną kartą yra pareiškęs, kad tvirtai laikysis ir nori tęsti pradėtą reformą. Per reformas bet kurioje valstybės tarnyboje galima susidurti su tuo, kad reformų vykdymo metu yra labai daug jomis nepatenkintų. <...> Taip, kartais, ypač M. Dūdos atveju, kyla klausimas, ar pats D. Valys nėra tampomas už virvučių, ar jis neatstovauja kažkieno interesams, nes argumentai šiuo atveju buvo ne itin pagrįsti.
Taigi paties D. Valio sprendimai nėra visiškai aiškūs. Vis dėlto kalbame apie institucijų tarpusavio santykius ir funkcijų pasidalijimą. Šiuo atveju D. Valys yra pėstininko figūra ir ne pagrindinis žaidėjas, nes viskas priklausys nuo to, kaip susitars Seimo dauguma ir prezidentė“, – komentavo politologė Jūratė Novagrockienė.
D. Valys savo oponentams Seime drąsiai baksnoja į generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo procedūrą, tad dabar kamuolys lekia į prezidentės Dalios Grybauskaitės pusę, o ši per savo atstovę pareiškė, kad tiesioginį interesą turinčios teisiamos Darbo partijos balsais paremta Seimo nuomonė jai nėra pagrindas atleisti generalinį prokurorą.