„Vertėtų prisiminti, kokią pagarbą S. Skvernelis rodė Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, kai jis dar buvo vidaus reikalų ministru – tas įvykis garantavo jam didžiulį populiarumą. Tada jis ir atsirado kaip politikas. Galima sakyti, kad ir dabar jis žaidžia tą patį žaidimą. Premjeras nesibodi jokių akibrokštų – jis jais naudojasi, tai jo stilius, kurį ministras pirmininkas ir toliau plėtoja. Kuo toliau S. Skvernelis šia kryptimi eis, kuo daugiau konfliktų sukels, kuo labiau iš jo bus tyčiojamasi, tuo jam tai bus naudingiau“, – LRT RADIJUI sako B. Ivanovas.
Politologo teigimu, konfliktas tarp prezidentės ir premjero yra tarsi politinis žaidimas, kuris S. Skvernelio rinkiminės kampanijos prasme yra naudingas – premjeras atsiduria dėmesio centre, o aplinkos ministro paskyrimas lieka mažiausiai svarbus.
„Yra pradėta kampanija, konfliktas, kuris S. Skvernelį laiko dėmesio centre. Premjero konfliktas su prezidente yra naudingas, nes Dalia Grybauskaitė prezidento rinkimuose yra asocijuojama su Ingrida Šimonyte ir ta kritika, nukreipta į D. Grybauskaitę, pereina ir I. Šimonytei – taip nušaunami keli zuikiai. Šiame konflikte aplinkos ministro paskyrimas yra trečias ar ketvirtas pagal svarbą dalykas“, – pabrėžia B. Ivanovas.
Reaguodamas į Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio norą numalšinti tvyrančią įtampą tarp prezidentės ir premjero, B. Ivanovas teigia, kad šios iniciatyvos buvo imtasi ne veltui – ji atitinka „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio ir S. Skvernelio interesus bei padeda S. Skvernelio rinkiminei kampanijai.
„Ir S. Skvernelis, ir R. Karbauskis sakė, kad ministrui pirmininkui jokių tarpininkų nereikia, tai ši retorika nebūtinai buvo sustyguota R. Karbauskio – ji galėjo būti daroma paties Seimo pirmininko, kuriam trūksta savirealizacijos, iniciatyva, nes visa tai atitiko R. Karbauskio ir S. Skvernelio interesus [...]. Manau, kad visas šis žaidimas orientuotas į tai, kad „valstiečių“ kandidatas S. Skvernelis maksimaliai susikrautų sau politinį kapitalą“, – argumentuoja B. Ivanovas.
Mykolo Romerio universiteto docento Vytauto Dumbliausko aiškinimu, V. Pranckiečio iniciatyva įsikišti į prezidentės ir premjero konfliktą visiškai normali. Esą pagal Konstituciją Seimo pirmininkas yra antras žmogus valstybėje.
Vertindamas vis vilkinamą aplinkos ministro paskyrimą, V. Dumbliauskas taip pat yra įsitikinęs – tai yra S. Skvernelio viešųjų ryšių akcija: „S. Skvernelis švietimo, mokslo ir sporto ir kultūros ministrus rado gana greitai, o prezidentė juos patvirtino. Čia kažkodėl yra daug neaiškių dalykų.“
V. Dumbliausko nuomone, premjeras savo požiūrį pakeitė: iš pradžių jis rodė kaprizus, kad daugiau neteiks aplinkos ministro kandidatūros, tačiau visa tai praėjo ir dabar ministras pirmininkas supranta, kad nesiūlydamas kandidato atrodys nesolidžiai.
„Įsivaizduokite, S. Skvernelis nori būti prezidentu ir pats kuria precedentą, kad premjeras, neteikdamas kandidato į ministrus, rodo nepagarbą prezidento institucijai. Man atrodo, kad S. Skvernelis atsipeikėjo ir aplinkos ministras bus surastas. Tačiau kertu lažybų, kad jis bus ne iš „valstiečių“, nes jie profesionalų neturi ir niekada neturėjo“, – įsitikinęs V. Dumbliauskas.
Vis dėlto B. Ivanovo nemano, kad ministras pirmininkas pagaliau susiprotėjo ir bus rastas naujas aplinkos ministras, nes S. Skvernelis šalies vadove vis dar nepasitiki.
„Aš nesu toks optimistiškas – nemanau, kad S. Skvernelis labai atsipeikėjo. Prisiminkime, ką jis kalbėjo apie prezidentę – kad susvyravo jo pasitikėjimas ja. Tai kas toliau? Pasižiūrėjus į Konstituciją ir įstatymus, kas turi galių išreikšti nepasitikėjimą? Kas ant kokio lygmens politine prasme stovi?“ – svarsto B. Ivanovas.
Su prezidente pirmadienį susitikęs Seimo pirmininkas teigė neaptarinėjęs D. Grybauskaitės ir S. Skvernelio santykių. Pasak V. Pranckiečio, situacija dėl laisvo aplinkos ministro posto galima spręsti dviem būdais – skirti naują ministrą arba išdalinti Aplinkos ministerijos funkcijas kitoms ministerijoms. Tačiau, kaip teigė Seimo pirmininkas, nuosekliau būtų, jeigu aplinkos ministerija turėtų savo ministrą.