Jo teigimu, amžius pats savaime gal ir nebūtų svarbu, bet prezidentui yra svarbu įrodyti, kad jis geba eiti pareigas ir yra pakankamai energingas, dinamiškas, atlaikantis JAV prezidentui tenkantį krūvį.
„Be abejo, kad oponentai bandys tai išnaudoti sakydami, kad JAV prezidentas J. Bidenas jau dabar tam tikrose situacijose stringa, galbūt per mažai bendrauja su žiniasklaida, nes bijo padaryti klaidų. Ir tai dar sudėtingiau atrodys antrosios kadencijos metu“, – kalbėjo L. Kojala.
Politologas teigė, jog J. Bideno sprendimą siekti perrinkimo galėjo lemti kelios aplinkybės.
„Net ir tokioje didelėje partijoje kaip Demokratų partija, akivaizdaus lyderio, kuris galėtų prezidentą pakeisti nėra. Tarkime, viceprezidentė Kamala Harris, kuri buvo laikoma potencialia kandidate pakeisti J. Bideną, galbūt jau po pirmosios jo kadencijos, akivaizdu, kad nesugebėjo įtikinti nei elektorato, nei partijos rėmėjų, kad yra pasirengusi tam. Todėl dabar ir yra siūloma viceprezidento pareigoms.
O kitų aiškių lyderių taip pat nėra. Bet jeigu pažvelgtume į istoriją, didžioji dalis perrinkimo siekiančių prezidentų rinkimus laimi. Tai tarsi suponuoja manyti, kad J. Bidenas yra gerose pozicijose tam, kad užtikrintų, jog Demokratų partija išlaikytų Baltųjų rūmų kontrolę“, – LNK vidurdienio žinių eteryje sakė politologas L. Kojala.
Jo teigimu, nemaža dalimi šį sprendimą ir lėmė tai, kad Demokratų partija kito aiškaus kandidato į šį postą neturi.
„Dar ir pastarieji rinkimai į Atstovų rūmus ir Senatą praėjusių metų pabaigoje nebuvo labai blogi. Žinome, kad Demokratų partija išsaugojo daugumą Senate. Ir tai tarsi rodo, kad J. Bideno lyderystė reiškia pakankamai neblogus rinkiminius rezultatus. O partijai tai yra esminis kriterijus“, – įžvalgomis dalijosi RESC vadovas L. Kojala.
Politologas prognozavo, kad J. Bideno oponentai bandys parodyti, kad pastarasis jau negeba tinkamai eiti pareigų.
„Tai gali būti susiję ir su politiniais sprendimai. Ir galbūt su nenoru apskritai dalyvauti kai kuriuose formatuose. Juo labiau, kad žinome, jog praėjusieji rinkimai buvo tokie, kurie ypatingai rinkiminės kampanijos metu buvo suvaržyti pandeminių ribojimų. Ir J. Bidenas nemažą dalį laiko praleido namuose kaip ir kiti politikai.
Dabar kampanija bus labai aktyvi. Todėl ko gero oponentai bandys pagauti kiekvieną slystelėjimą, kluptelėjimą – tiek retorinį, tiek ir fizinį. Tam, kad parodytų, jog galingiausios pasaulio valstybės vadovas yra nepasirengęs eiti šias pareigas dar ketverius metus“, – teigė jis.
Respublikonų partija savo viltis būsimuose prezidento rinkimuose vis dar deda į Donaldą Trumpą, teigė L. Kojala.
„Jo įtaka partijoje yra didžiausia. Taip, mes galime kalbėti apie Floridos gubernatorių Roną DeSantesą, kaip potencialų varžovą, bet jis nėra paskelbęs, jog sieks prezidento posto, bet pagal apklausas bent jau galėtų mesti iššūkį D. Trumpui. Bet sunku teigti, jog Respublikonų partijoje yra akivaizdus nusisukimas nuo D. Trumpo asmenybės ir juo labiau – ideologijos“, – teigė RESC vadovas, politologas L. Kojala.
Jis teigė, jog būtent kandidatų į prezidentus amžius gali būti daugiausiai emocijų keliantis klausimas, bet tikrai ne svarbiausias.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su L. Kojala žiūrėkite čia:
