„Jie argumentuoja būtent tuo dalyku, kad jų piliečių nepakviestų į kariuomenę, nemobilizuotų ir panašiai. O kalbant apie Lietuvos piliečius, gal yra tam tikra informacija, tam tikras nerimas, kad gali prasidėti tam tikri neramumai Rusijos valstybės viduje, ryšyje su šia daline mobilizacija, kuri kelia labai daug nepasitenkinimo įvairiuose šalies regionuose. Reikėtų į tai ir atsižvelgti“, – LNK sakė jis.
MRU politologas A. Medalinskas pabrėžė, jog itin svarbus ir kitas klausimas – lietuvių kilmės Rusijos piliečiai.
„Kai mes kalbame, kad mes neleidžiame į Lietuvos teritoriją nuo mobilizacijos bėgančių Rusijos piliečių, manau, kad tai yra teisingas sprendimas. Nes nebūtinai jie visi yra Vladimiro Putino oponentai, gal nemaža dalis tiesiog bėga nuo karo. Bet klausimas – ką mes darome su lietuviais, lietuvių kilmės asmenimis.
Ar mes darome kažkokias išimtis šitiems žmonėms, pavyzdžiui, iš Kaliningrado srities, ar ne. Tai čia yra klausimas Lietuvos valstybei, Lietuvos politikams irgi apsispręsti“, – kalbėjo LNK pašnekovas A. Medalinskas.
Delfi primena, kad ketvirtadienį Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą turintys Rusijos piliečiai bus įleidžiami į Lietuvą.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės vadovaujamas Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitetas apsvarstęs galimas Rusijoje paskelbtos mobilizacijos pasekmes bei pastarųjų dienų migracijos iš Rusijos tendencijas, nusprendė patikslinti valstybės sienos kirtimo tvarką.
Ir toliau į Lietuvą nebus įleidžiami Vyriausybės nustatytų kriterijų neatitinkantys asmenys, išskyrus lietuvių kilmę patvirtinantį ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybės pažymėjimą turinčius asmenis bei nelydimus nepilnamečius.
Išimtys bus taikomos ir tais atvejais, jeigu iš Užsienio reikalų ministerijos bus gauta išankstinė informacija, kad yra poreikis įleisti Rusijos piliečius humanitariniais pagrindais.
Politologas sutiko, kad jei į Lietuvą, Latviją ar Estiją atvyktų V. Putiną palankiai vertinantys žmonės, bėgantys tik nuo karo, saugumo situacija šalyse galėtų paveikti.
„Ir dėl to tie apribojimai yra teisingi“, – savo poziciją LNK eteryje išsakė MRU politologas A. Medalinskas.
Suomija penktadienį žada nebeįleisti rusų, turinčius turistines Šengeno vizas. Apie didesnę sienos kontrolę kalba Sakartvelas, Kazachstanas. Jeigu šie taškai užsidarys, visa nuo mobilizacijos bėganti masė, anot politologo, turi dar kelis variantus.
„Lieka dar Mongolija, įvairios kitos šalys, kur, aišku, tik lėktuvu galima skristi. Bet, aišku, niekas nenorėtų būti šių Rusijos piliečių vietoje, kurie gali būti paimti į kariuomenę, išsiųsti be jokio parengimo žudyti žmonių ir patys žūti.
Man šis klausimas irgi yra pakankamai sudėtingas. Bet kaip ir sakiau, ta pati Suomija nėra tokia skaitlinga valstybė, kaip kokia Vokietija, ar Prancūzija, ar Jungtinė Karalystė. Ir jiems irgi yra svarbus klausimas, kalbant apie saugumo parametrus“, – kalbėjo LNK pašnekovas.
Politologas A. Medalinskas priminė, jog Vokietija suteikė prieglobstį nuo Islamo valstybės bėgusiems žmonėms.
„Vėlgi, daug kas sakė, kad su tais pačiais pabėgėliais, kas yra humanitarinis klausimas, gali atbėgti ir kokie nors islamo teroristų šalininkai į pabėgėlių sluoksnius. Ir iš tiesų, vėliau tai buvo galvosūkis ir galvos skausmas tai pačiai Vokietijai, svarstant, ką daryti su visais tais žmonėmis. Nemanau, kad mes turėtume patarti kitoms pasaulio šalims, kaip elgtis toje situacijoje. Mums svarbu pačios Lietuvos pozicija“, – pabrėžė MRU politologas A. Medalinskas.
Jis kalbėjo, jog didelė dalis Rusijos visuomenės yra „apsikrėtusi tuo V. Putino virusu“.
Visą LNK pokalbį su A. Medalinsku žiūrėkite čia:
