Apie tai Mykolo Romerio universiteto dėstytojas dr. Virgis Valentinavičius ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas prof. Lauras Bielinis diskutavo pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“.

Valentinavičius: riaušės prie Seimo pasitarnavo valdantiesiems

V. Valentinavičiaus nuomone, „Šeimų maršo“ atstovų „garo“ nuleidinėti nereikia.

„Apie įtampas visuomenėje pirmiausia kalba patys antivakseriai ir jie bando pavaizduoti, kad tą įtampą jaučia visa visuomenė. Bijau, kad tikrovė yra daug paprastesnė – tai yra labai radikali, triukšminga mažuma, kurios jausmai didžiajai visuomenės daliai visiškai nepersiduoda“, – teigė politologas.

Esminis lūžio taškas, pasak jo, buvo rugpjūčio 10 dieną prie parlamento įvykusios riaušės.

„Tada pasimatė ir šios grupės kraštutinumas, jog ekstremizmas, požiūris į racionalius sprendimų būdus – praktiškai jokio racionalumo. Manau, kad šitas atsiskleidimas per riaušes prie Seimo labai pasitarnavo valdančiai daugumai ir sakyčiau, netgi paskatino skiepijimosi procesą. Antivakseriai parodė savo veidą ir visuomenei greičiausiai tas veidas ne itin patiko“, – pastebėjo V. Valentinavičius.

Todėl Seimo pirmininkė, susitikdama su „Šeimų maršo“ atstovais, tęsė politologas, visuomenei primena tą protestuotojų veidą.

„Įtariu, kad valdantieji suprato, jog jiems naudinga, kad visuomenė labai aiškiai matytų, kas per jėgos priešinasi skiepijimui, Partnerystės įstatymui – praktiškai visai Vyriausybės programai“, – atkreipė dėmesį ekspertas.

MRU dėstytojo nuomone, su šiais žmonėmis prasminga kalbėtis tiek, kiek tai naudinga įtikinti likusią visuomenės dalį dėl skiepų svarbos.

Virgis Valentinavičius

„Iš kitos pusės, pakankamai aišku, kad susikalbėta nebus. Dialogo užmezgimas yra visiškai beprasmis. Šiandien paskelbta LRT apklausa, kurioje iš visų nepasiskiepijusių tik trečdalis žada, kad jei juos įtikins, jie pasiskiepys.

Nuostatos visiškai aiškios ir kalbėtis reikia tiek, kiek (reikia – aut.p.) valdantiesiems įrodyti visai visuomenei, jog apribojimai neskiepytiems žmonėms yra racionalūs, kad jų kitaip paveikti neįmanoma“, – sakė V. Valentinavičius.

Todėl, anot jo, iki riaušių būsimos galimos naujos politinės jėgos perspektyva buvo stipresnė.

„Apsinuogino, pasirodė veidas. Man šiuo požiūriu labai įdomu prezidento pozicija, nes prezidentas Vingio parko mitingo metu jis pakankamai aiškiai susitapatino su šia grupuote, minia. (…) Atrodė vienu metu, kad prezidentas susimąstė, bet susimąstymas ilgai netruko“, – dėstė MRU dėstytojas.

Jei toliau prezidento laikysena bus dviprasmiška, tada, kaip svarstė V. Valentinavičius, jo balsų skaičius rinkimuose jau pirmame ture siekiant antros šalies vadovo kadencijos, bus kitoks.

„Aš sunkiai įsivaizduoju, kad su tokia linija jis gautų reikšmingą balsų skaičių miestuose“, – akcentavo politologas.

Taigi prezidentas, pasak jo, realiai atrodo turintis ryšį su radikaliai nusiteikusia grupe ir už jų stovinčiais „valstiečiais“.

„Paradoksalu, prezidentas ragina kalbėti su antivakseriais, bet pats savęs neragina kalbėtis su visais likusiais“, – pastebėjo V. Valentinavičius.

Jo nuomone, valdžios kalbėjimas apie galimus ribojimus nepasiskiepijusiems jau davė rezultatą, tad Vyriausybei keisti komunikacinę liniją, pasak eksperto, – būtų pražūtinga.

Bielinis teigia, kad kalbėtis reikia, bet abejoja, ar gims nauja partija: tai bus pastanga be rezultato

VDU politologas Lauras Bielinis pritarė, kad protestuotojai yra emocingi.

„Iš tikrųjų taip, tai yra grupė žmonių, gal aš vadinčiau tiesiog emocinga minia, kuri visiškai nestruktūruota“, – komentavo profesorius.

Visgi, pasak L. Bielinio, kalbėtis su minia reikia.

„Aš pritarčiau tiems, kurie sako, kad kalbėti reikia dėl įvairių priežasčių – tai pakankamai naudinga, nes eksponuoja tos minios kalbėjimo nerišlumą, emocijas ir jokio racionalumo. Kita vertus, mes turime suvokti – tai yra mūsų visuomenės dalis“, – teigė pašnekovas.

Jis argumentavo, kad visuomenė yra labai įvairi, tad ir bendravimo būdai, L. Bielinio teigimu, turi būti įvairūs.

„Reikia atrasti kalbą su jais, takelį į juos tam, kad būtų galima išsiaiškinti, kaip jie rado save šioje situacijoje. Jie įvairūs, todėl tie keliai įvairūs“, – akcentavo VDU politologas.

Vis dėlto jis teigė abejojantis, ar iš „Šeimų maršo“ judėjimo gali gimti nauja politinė jėga.

„Aš nežinau, ar iš minios tai gali gautis. Manau, kad tai bus politinės partijos sukūrimo pastanga be rezultato“, – konstatavo L. Bielinis.

Niekas organizacijos atstovams nesigaus tol, kol, anot jo, nebus aiškaus politinio intereso.

„Šiandien yra emocinis interesas neigti, rodyti, kad laisvės varžomos arba demonstruoti, kad jie mano kitaip, bet tai nėra politiniai principai ar ideologinės pozicijos“, – pabrėžė VDU politologas.

Lauras Bielinis

Tačiau prezidento Gitano Nausėdos laikyseną jis įvardijo kaip paieškos būseną.

„Aš manau, kad prezidentas suvokia save visos tautos prezidentu – geri ar blogi, kvaili ar protingi, nusikaltę ar nenusikaltę – tai yra mūsų tautos atstovai ir su jais reikia kažkaip bendrauti, kažkaip reikia su jais atrasti kontaktą. Prezidentas šioje paieškoje ir yra“, – teigė profesorius.

Vyriausybė, pasak L. Bielinio, bet kokiu atveju komunikuodama turi stebėti situaciją, o tai, tęsė ekspertas, tik įrodo ir Seimo pirmininkės susitikimas su protesto organizatoriais.

„Taktine prasme reikia žiūrėti, kaip kinta situacija ir tas bendravimas, komunikavimas su visuomene turės natūraliai keistis“, – pridūrė L. Bielinis.