Politologas – apie valdančiųjų retoriką: jeigu tokie dalykai išlenda į paviršių, kas tada vyksta už uždarų durų

Politologas: tai yra savotiškas nesusipratimas

Politologas, profesorius Lauras Bielinis laidoje Delfi diena tikino, kad didelės dramos dar tikrai nėra, bet dabartinę situaciją galime vadinti tam tikru nesusipratimu.

„Aš nedramatizuočiau to, kas vyksta. Situacija neįprasta, dinamiška, nes su tokia pandemija mes dar nebuvome susidūrę ir niekas neturi patirties. Tie nesusipratimai ir iššaukia kartais negebėjimą vienas su kitu susitarti, negebėjimą išgirsti vienas kito.

Galiausiai, skirtingi požiūriai vėlgi iššaukia kibirkštis. Visa tai susikaupė ir matome, kai Vyriausybės ir Seimo vadovė tarpusavyje paprasčiausiai prieštarauja viena kitai ir negali susikalbėti. Tai yra savotiškas nesusipratimas, bet iš to dar nereikia daryti didelių dramų. Šiandien jos nesusikalba, o rytoj galbūt mes matysime jau bendrą kalbėjimą“, – tikino politologas.

Lauras Bielinis

© DELFI / Kiril Čachovskij

Paklausus, kodėl vis tik įvyksta tokie nesusikalbėjimai, L. Bielinis svarstė, jog nesusikalbėjimai įvyksta tuomet, kai svarbiausiais klausimais pritrūksta diskusijos.

„Sunku pasakyti, žvelgiant iš šalies. Mes nesame to katilo viduje. Pasakyti diagnozę vien tik iš kelių epizodų, frazių išties būtų rizikinga, bet akivaizdu, kad tokie nesusikalbėjimai atsiranda tada, kai valdančiųjų gretose nėra kažkokio nuoseklaus, aiškaus ir pastoviai vykstančio pasikeitimo nuomonėmis, diskusijų, vidinių aiškinimųsi, bandymų pasiekti bendrų vardiklių. Kai to nėra, mes matome tai, ką matome.“

Tikina, kad situacija – nenormali

Docentas, politologas Bernaras Ivanovas tuo tarpu sako, kad tokia situacija nėra normali.

„Tas kalbėjimas toks padrikas buvo nuo pat pradžių. Pamename, kai Armonaitė kalbėjo priešingus dalykus, nei paskui Šimonytė. Dabar vėl kartojasi istorija. Tai yra sisteminiai dalykai, regis, premjerė tiesiog nelabai geba atlikti tam tikro moderatoriaus funkcijos, arba šiuo atveju ir su Seimo pirmininke nepavyksta derinti pozicijos – taip neturi būti. Jeigu kokioje Vakarų valstybėje vyksta kažkas panašaus, tai yra skandalas ar kažkas, ko šiaip nebūna.

Bernaras Ivanovas

© DELFI / Rafael Achmedov

Net ir esant pandemijai, kažkaip nepastebėjau, kad Angelos Merkel Vyriausybėje ar bendrai parlamento vadovai kalbėtų priešingai nei ji. Nebent buvo situacija vieną kartą prieš Velykas, kai ji tiesiog atsiprašė, bet imant bendrai – tai nenormali praktika, negalime šito legitimuoti kaip normos. Net lyginant su ankstesne Vyriausybe, tai tam tikra politinės kultūros degradacija.

Taip pat matome nemažai emocijų: premjerė susierzina, premjerė pradeda atkirtinėti, sakyčiau, kad gana šiurkščiai, jeigu kartais net ne grubiai. Akivaizdu, kad kai tokie dalykai išlenda į paviršių, tai kas gi dedasi už uždarų durų, ko mes, kaip teisingai sakė kolega, nematome. Manau, tai, kas vyksta, yra aisbergo viršūnė. Ten, manau, vyksta kova ne dėl vertybių, o dėl didžiulių pinigų.“

Ragina neskubėti galvoti, kuo baigsis konfliktas

L. Bielinis sako, kad svarstyti, kaip šis konfliktas gali baigtis, dar anksti ir gana rizikinga.

„Koalicija yra koalicija. Ten yra skirtingos partijos su skirtingomis požiūrių sistemomis, kurios susitarė kartu valdyti, bet nesusitaria dėl bendrų ideologinių, politinių krypčių. Tai normalu. Tai dažnas atvejis ir ką padarysi – taip jau yra. Kita vertus, tą konfliktą šiandien vertinti būtų be galo rizikinga vien tik dėl to, kad nežinome, kuo jis gali užsibaigti.

© DELFI / Domantas Pipas

Todėl geriausia būtų šio konflikto reikšmingumą, svarbą ir įtaką įvykiams Lietuvoje vertinti tik tada, kai jis baigsis, kai bus padėtas galutinis taškas šiame konflikte, jeigu mes jį vadiname konfliktu.

Galbūt geriausia būtų paklausti pačios Šimonytės ir Seimo pirmininkės, kad jos pačios įvertintų šį nesusikalbėjimą, pasakytų mums papildomą informaciją, kuri galėtų mums aiškiau vertinti šią situaciją.“

Kokia Laisvės partija pozicija?

Paklausus, kaip vertinti Laisvės partijos poziciją, L. Bielinis tikino, kad tam tikri partijos išsišokimai yra tiesiog bandymai priminti apie save.

„Tos užuominos arba kalbėjimai apie galimą pasitraukimą iš koalicijos iš tiesų yra nelabai ryškus, bet bandymas priminti apie save ir savo poreikius. Šios partijos interesai tokiu būdu patalpinami į akiratį ir mes visi vėl apie juos kalbame, bet aš nemanau, kad partija dėl vieno ar kito neišspręsto klausimo, nepriimto jų siūlymo, pasitrauks ar bandys suardyti koalicijos darbą.

Mano galva, jeigu valdžia irs, ji irs ne dėl to, kad viena politinė frakcija įsižeis dėl vieno ar kito klausimo“, – svarsto L. Bielinis.

„Manau, kad mes dažniau kalbame apie griuvimą (koalicijos), nei tas griuvimas yra realus“, – pridūrė politologas.