Jo teigimu, išlaikyti komunikacinį kanalą net ir su priešininku itin reikalinga. Taip, anot jo, galima įspėti, ką reikštų branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje.
„Žinoma, kad turėti komunikacinį kanalą net ir su priešininkais yra reikalinga. Viena vertus, tai leidžia tiksliau pajusti, kokių ketinimų turi priešininkas, taip pat pasiųsti perspėjimą. Ir šis dalykas itin svarbus šiuo metu, nes pastarosiomis savaitėmis gąsdinimai ir grasinimai, kad Rusija galėtų panaudoti branduolinį ginklą, reikalauja atsako – galimybių įspėti labai tikslingai ir nurodyti, ką reikštų toks branduolinio ginklo panaudojimas.
Kitaip tariant, prevenciškai būtina perduoti kiek įmanoma tikslesnes žinutes tiesiogiai, ne per žiniasklaidą“, – įžvalgomis „Žinių radijo“ eteryje dalijosi politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius T. Janeliūnas.
Taip pat šie pokalbiai gali būti reikalingi, norint pajausti tiek iš Rusijos, tiek ir iš Ukrainos pusės, kokioms aplinkybėms esant atsivertų realus langas derėtis.
„Vienaip ar kitaip, greičiausiai karas vis tiek kažkada baigsis. Jis negali trukti amžinai. Tik klausimas – kieno sąlygomis, kam palankiausiu būdu tos derybos gali prasidėti. Manau, visos kalbos ir bendravimas JAV bei Rusijos aukštų pareigūnų skirti būtent tokiems dalykams“, – teigė VU TSPMI profesorius T. Janeliūnas.
Leidinio„The Wall Street Journal“ nutekinta informacija apie šiuos pokalbius pasirodė praėjus porai dienų po to, kai J. Bideno administracija paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuolat viešai nedeklaruoti, kad derybos su Rusija yra neįmanomos, kol poste išliks Vladimiras Putinas.
Politologo T. Janeliūno teigimu, ar yra įmanomos bendros derybos tarp V. Zelenksio ir V. Putino, priklausys nuo jų sąlygų.
„Ar tai yra ukrainiečių diktuojamos sąlygos, ar bent jau jiems priimtinos. Ar tos, apie kurias anksčiau kalbėdavo V. Putinas. Ukraina šiuo metu turi iniciatyvą savo pusėje, karinės pergalės leidžia jai daugiau sąlygų pateikti, kad tos derybos apskritai prasidėtų. Ir, manau, jos gali būti, jeigu Rusijos pusė bent iš dalies tas sąlygas priims.
Bet kol kas skirtumas tarp vienos ir kitos pusės įsivaizdavimo, apie ką galėtų būti derybos ar nuo ko būtų galima jas pradėti, vis dar per didelis, kad artimiausiu metu galėtume realiai pamatyti derybų pradžią“, – teigė politologas T. Janeliūnas.
„Žinių radijo“ laidos „Aktualusis interviu“ pašnekovas politologas T. Janeliūnas teigė, jog niekam nekelia abejonių JAV parama Ukrainai.
„JAV parama Ukrainai tikrai neabejotina. Ir vargu ar kas nors įtartų, kad JAV pareigūnai kalbasi su rusais, ignoruodami Ukrainos interesus arba nežinodami apie juos. Jie nuolat kartoja, kad jokios derybos tikrai negalės vykti už ukrainiečių nugarų.
Manau, kad lyginant [šiuos pokalbius, aut. p.] su Prancūzijos ar Vokietijos vadovų, kurie mindžikuodavo, nesiryždavo teikti rimtesnės paramos ukrainiečiams, pokalbiais JAV tikslas yra neleisti deryboms vykti tokiomis sąlygomis, kurios nepriimtinos Ukrainai.
Bet, kita vertus, amerikiečiai, kaip ir kiti Ukrainos sąjungininkai, visgi laukia, kada susidarys tinkamos sąlygos paliauboms vykti arba karui nutraukti. Ir niekas nenori, kad karas tęstųsi amžinai“, – pabrėžė politologas T. Janeliūnas.
Matomas ir V. Putino retorikos dėl galimo branduolinio ginklo panaudojimo pasikeitimas. VU TPSMI profesorius, politologas T. Janeliūnas „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad Kremlius galimai suprato, jog tokia retorika neduoda norimo efekto.
„Viena iš tų branduolinių grasinimų užduočių, matyt, buvo dar kartą paspausti vakariečius, galbūt išgąsdinti per visuomenę ar spaudimą, kylantį iš žmonių. Išgąsdinti ir pareikalauti keisti paramos Ukrainai tendencijas.
Nes Rusijai labiausiai skauda ta rimta karinė parama, kuri pasiekia Ukrainą. Bet grasinimai branduoliniu ginklu anaiptol nepakeitė vakariečių įsitikinimų, kad reikia remti Ukrainą. Jie netgi tai daro dar aktyviau. Vadinasi, toks gąsdinimas iš Rusijos pusės duoda priešingą efektą“, – įžvalgomis dalijosi politologas T. Janeliūnas.
Jis pabrėžė, jog net ir branduolinį ginklą turinčios Rusijos „draugės“ nenori, kad Kremlius panaudotų šį ginklą.
„Taigi spaudimas Rusijai, manau, yra ne tik iš Vakarų pusės, bet ir iš tos pačios Kinijos. Gali būti taip, kad iš tikrųjų Rusija supranta, jog to pasekmės būtų tikrai daugiareikšmės. Ne tik papildomas spaudimas ir rimtas atsakas iš Vakarų, JAV, bet ir pasmerkimas iš dabartinių sąjungininkų. Arba net kokių nors sankcijų įvedimas. Manau, tai lygiai taip pat galėjo prisidėti prie to, kad retorika pastarosiomis dienomis pasikeitė“, – „Žinių radijo“ eteryje teigė politologas T. Janeliūnas.
