Kadenciją baigiančio prezidento Valdo Adamkaus metinė kalba, antradienį pasakyta Seime, kupina apgailestavimo ir širdgėlos, tačiau nuorodų į ryžtingus sprendimus – nėra. „Tipiška prezidento metinė kalba, be kažkokių ypatingų netikėtumų. Manau, kad tiek politikai, tiek visuomenė iš paskutinės metinės kalbos laukė ryškesnių apibendrinimų“, - taip šalies vadovo metinį pranešimą DELFI įvertino politologas Tomas Janeliūnas.
© A.Didžgalvio nuotr.
Tuo metu Alvidas Lukošaitis teigia, kad nieko kito iš prezidento ir nebuvo galima tikėtis, mat pagal konstitucinę sąrangą Lietuvoje prezidentas yra tarsi įkaitas – į prezidentą visi deda daug vilčių, bet realiai jis negali nuveikti nieko konkretaus, todėl ir per metinį pranešimą lieka tenkintis moralės sergėtojo vaidmeniu.

Prezidentas atsakomybę už blogybes perleido Seimui

Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto mokslininkas T. Janeliūnas sako, kad šalies prezidentas, net ir nueidamas nuo politikos Olimpo, pabijojo kalbėti aštriau, griežčiau, aiškiai išdėstyti, kas jam nepriimtina.

„Baigdamas savo kadenciją prezidentas, galbūt, galėjo kai kuriuos aspektus pateikti žymiai ryškiau, radikaliau, nebebijodamas populiarumo svyravimų, nebesiekdamas palaikyti būtinai draugiškus santykius su atskirais politiniais veikėjais, Vyriausybe, Seimu“, - DELFI sakė T. Janeliūnas.

Kaip pavyzdį, mokslininkas pateikia V. Adamkaus teiginį apie galimybę paleisti praeitos kadencijos Seimą.

„Tenka pripažinti, kad prieš kurį laiką pamatę, kad sunkiai suformuota valdančioji mažumos koalicija ir jos Vyriausybė daugiau pastangų skiria ne reformoms, bet išlikimui valdžioje, visi pristigome drąsos imtis ryžtingų veiksmų. Kai kurios Seimo partijos ragino prezidentą paleisti parlamentą. Aš savo ruožtu laikiausi įstatymų nuostatos, kad tam būtina paties Seimo valia“, - skaitydamas metinį pranešimą sakė V. Adamkus.

T. Janeliūno manymu, šalies vadovas turėjo pakankamai didelių galimybių paleisti Seimą, nepaisant fakto, kad Konstitucija nurodo konkrečius atvejus, kada prezidentas gali skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus – kai Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriima sprendimo dėl Vyriausybės programos, kai nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritaria Vyriausybės programai arba kai Vyriausybės siūlymu – tai yra, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

„Mano manymu, prezidentas turėjo galimybių kur kas ryžtingiau siekti to sprendimo jeigu būtų norėjęs. Šiuo atveju, jis pasirinko nekonfliktinį variantą, o atsakomybę perleido pačiam Seimui. Atsakomybės perleidimas atsispindėjo ir pranešime“, - sakė politologas.

T. Janeliūno nuomone, prezidentas kažkodėl neįvertina to, kad buvusiai Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybei jis galėjo turėti pakankamai didelės įtakos, nes mažumos kabinetas, kuris neturi daugumos parlamente, linkęs reaguoti į politinį spaudimą.

„Matyt, prezidentui didesnė vertybė buvo kažkoks tariamas politinis stabilumas, negu ryžtingas situacijos keitimas. Tad apeliuoti, jog tai buvo vien tik Seimo pasirinkimas, yra netikslu“, - svarstė mokslininkas.

A.Lukošaitis: iš prezidento pranešimo tikimės per daug

Tuo tarpu politologas A. Lukošaitis teigia, jog iš prezidento Lietuvoje tikimasi pernelyg daug, bet ir jis pranešime pirmiausia pastebėjo širdgėlą, skausmą bei nusivylimą - galbūt, savo dalyvavimu politikoje, galbūt, kitais politikais bei bendru Lietuvos rezultatu.

Tačiau A. Lukošaitis sako nenusivylęs V. Adamkaus pranešimu, mat, jo nuomone, prezidentas yra Lietuvos Konstitucijos įkaitas: „Mūsų prezidentas pagal tokią Konstituciją niekada nepateisins jų didelių lūkesčių, puoselėjamų vilčių, mūsų prezidentas yra pasmerktas kalbėti kaip paprastas valstybės vadovas, o ne kaip aukščiausias politikas, lyderis ar galva“.

Pasak mokslininko, tai lemia, kad metiniame pranešime gausu simbolinių, deklaratyvių teiginių. Pavyzdžiui, šiame pranešime A. Lukošaitis išskiria „moralę“ – anot jo, ši sąvoka yra prezidento kalbos alfa ir omega, pradžia ir pabaiga.

„Nė viename pranešime nebuvo tokiu dažnumu tariamas vienas burtažodis – moralė, moralė, moralė. Jis kartojasi visame pranešime ir tai aš laikyčiau pagrindiniu pranešimo akcentu, iš kurio išeina visos kitos prezidento nuostatos vertinant susidariusią situaciją, įskaitant ir sunkmečio“, - teigė politologas.

Pasak jo, prezidentas teisus, kad Lietuvoje nėra sukurta brandi pilietinė visuomenė, o iš to kyla piliečių nusivylimas institucijomis, sprendimais bei politikais. „Iš atsakingų piliečių gimsta atsakinga valdžia, iš atsakingos valdžios gimsta demokratija. O to nėra“, - su V. Adamkumi sutiko A. Lukošaitis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Epidemiologė: pražūtingasis gripo virusas akimirksniu randa silpniausią žmogaus vietą papasakojo, ko šiemet tikėtis (52)

Gripas vis plačiau šiepia savo nasrus. Tuo jau spėjo įsitikinti tiek amerikiečiai, nerimaujantys,...

Įstatymai privertė sukurti verslą (8)

Mindaugas ir Vita Šlapkauskai žinomi kaip gardžiomis uogienėmis ir šviežiais vaisiais bei...

Orai: ateina tikri šalčiai (1)

Tikros žiemos mėgėjus šių dienų orai turėtų džiuginti – laikysis neigiama temperatūra...

Agnė Jagelavičiūtė: paslaptį su Mantu labai saugojome, žinojau, kad dėl to galiu netekti meilės (71)

Stilistės, žurnalo AŠ IKONA vyr. redaktorės ir tiesiog verslios bei užsispyrusios moters Agnės...

Po nužudymo Klaipėdos „Akropolyje“ apsaugos darbuotojams vėl kilo pavojus (35)

Klaipėdos prekybos centre „ Akropolis “ apsaugos darbuotojai sulaukė grasinimų papjauti. Dar...

Savo namuose ateities laukia su baime: netrukus šalia atsivers didžiausia kloaka (76)

Nerimas dėl ateities – taip trumpai galima apibūdinti nuotaikas, kurios vyrauja nedideliame...

Šalis su 4 500 eurų vidutine alga stebina kainomis (631)

Nors Šveicarijos vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra didesnis nei Lietuvoje kone 7 kartus, kai...

Atrado būdą, kuo pakeisti beskonius parduotuvių pomidorus: procesui tereikia trijų ingredientų ir kantrybės išlaukti (60)

Su šeima Vilnių į atokų vienkiemį iškeitusi Ieva Šidlaitė sakosi čia radusi ne tik ramybę,...

Vienos kraupiausių žudynių istorijoje: odekolono vonios – vienintelis būdas atsikratyti kraujo dvoko (963)

„Degtinę, kaip patys suprantate, maukdavo iki sąmonės netekimo. Sakykite, ką norite, bet darbas...

Namų tvarkytojos triukas: kaip sudaryti švarių namų įspūdį vos per 10 minučių (26)

Vis bent kartą esame susidūrę su situacija, kai telefonu gauname puikią žinią apie visai...