aA
Politologai sutaria, kad Baltarusija, dalyvaudama 1863-1864 metų sukilėlių ir vadų laidotuvių ceremonijoje, turėjo galimybę pademonstruoti savo nepriklausomybę nuo Rusijos, tačiau šią progą išnaudojo tik iš dalies.
© DELFI / Robertas Narmontas

Ekspertai įsitikinę, kad, šiltėjant Lietuvos ir Lenkijos dvišaliams santykiams, šalys turėtų imtis istorinės misijos ir tapti tiltu tarp Baltarusijos ir Vakarų.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžejus Pukšto mano, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka laikosi atokiai nuo kovą su Rusija simbolizuojančio sukilėlių vado Kosto Kalinausko istorinės figūros.

„A. Lukašenkos Vyriausybė neatsisako tos „putiniškos“ istoriografijos, „putiniškos“ atminties politikos ir, ko gero, A. Lukašenka laikosi tolokai nuo tautinio baltarusių naratyvo ir tautinės istoriografijos, kur Kostas Kalinauskas yra pagrindinė, centrinė baltarusių tautinio atgimimo figūra. Bet turint omenyje, kad baltarusiai net nešvenčia savo nepriklausomybės dienos 1918 metų kovo 25 d., o švenčia 1944 metų raudonosios armijos įžengimą į Minską, tai čia šioks toks gestas, bet nedidelis“, – svarstė politologas.

Anot politologo, visgi galima pasidžiaugti Lenkijos pozicija dėl sukilėlių vadų laidotuvių, nes šalis siunčia aukščiausią savo vadovą – prezidentą. Nepaisant to, A. Pukšto įsitikinęs, kad dabartinis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nuosekliai siekia šalių suartėjimo, todėl valstybės vadovo sprendimas dalyvauti laidotuvėse nėra netikėtas.

„A. Duda nuo pat savo prezidentūros pradžios nuosekliai, skirtingai nuo B. Komarowskio, siekė suartėjimo su Lietuva ir kalbėjo apie Lietuvos – Lenkijos (santykių. – ELTA) svarbą, taigi jis išliko nuoseklus. Be to, ir Gitanas Nausėda jau per rinkimų kampaniją sakė, kad jis santykius su Lenkija laiko prioritetiniais“, – situaciją aiškino VDU docentas.

Pasak eksperto, galima džiaugtis, kad lenkai ir lietuviai jau yra pakankamai brandūs, kad galėtų pagerbti savo bendrus herojus ir be emocijų diskutuoti apie tuos istorinius asmenis, kurie šias tautas skiria.

„Tai parodo, kad mes sugebame bendrai pažiūrėti į istorinius įvykius, rasti tuos didvyrius, kurie jungia. O 1863-1864 metų sukilimo herojai iš tikrųjų jungia abi tautas. Šių sukilėlių žygiai taip pat rodo realų mūsų nuolatinį siekį būti laisviems, nuolatinę kovą su Rusijos imperija. Mes – ir lenkai, ir lietuviai – esame tokiame lygmenyje, kad gebame susitarti, be emocijų diskutuoti ir pagerbti tuos jungiančius herojus. Ko gero, tai yra brandžių pilietinių visuomenių bruožas“, – Eltai kalbėjo A. Pukšto.
Visgi besidžiaugdamas šiltėjančiais Lenkijos ir Lietuvos santykiais, politologas teigė, kad reikia nepamiršti abiejų valstybių savotiškos istorinės misijos – tapti tiltų tarp Baltarusijos ir Vakarų.

„Lenkija ir Lietuva gal yra per silpnos pačios padaryti tas dideles demokratizacijos permainas Baltarusijoje, bet Lietuva ir Lenkija gali būti tiltas, langas, pagrindinis padėjėjas tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos, tarp Baltarusijos ir JAV. Svarbu, kad mes savo istorinės misijos nepražiopsotume... turime jausti savo istorinę vietą“, – akcentavo A. Pukšto.

„Kadaise Žanos d'Ark šūkis prancūzams buvo toks: „kas, jeigu ne aš“. Tai kas, jeigu ne mes, prisidėsime prie Baltarusijos demokratizacijos, prie Baltarusijos ištraukimo iš Rusijos imperialistinių pinklių“, – lietuvių ir lenkų misiją apibendrino politologas A. Pukšto.

Politologas Vytas Jurkonis taip pat teigia, kad 1863-1864 m. sukilimas prieš Rusijos imperiją Baltarusijoje vertinamas nevienareikšmiškai. Nepaisant to, ekspertas teigia, kad Baltarusijos socialinėse apklausose vienas iš sukilimo vadų Konstantinas Kalinauskas neretai patenka tarp geriausiai vertinamų istorinių asmenybių.

„(Vertinimas. – ELTA) nėra nuoseklus visų pirma dėl oficialaus Minsko. Daliai Baltarusijos visuomenės K. Kalinauskas yra svarbesnė istorinė figūra negu lietuvių visuomenei. Jis netgi tam tikrose sociologinėse apklausose papuldavo į trejetuką ar penketuką svarbiausių asmenų... reikia pripažinti, kad Lietuvos istoriniame personažų panteone Kalinauskas turbūt ir į dešimtuką nepatektų“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Pasak V. Jurkonio, tai, kad Baltarusijai atstovaus vicepremjeras Igoris Petrišenka, parodo, kad šalis nesuinteresuota siųsti aukščiausio rango vadovų ir laikosi labai rezervuotos pozicijos.

„Yra dalis Baltarusijos visuomenės, demokratinės Baltarusijos visuomenės, kuriems K. Kalinauskas yra ypatingai svarbus, bet matome, kad Baltarusijos prezidento pozicija yra labai rezervuota ir jis nėra linkęs apie tai daug šnekėti. Tai ir parodo, kokiu lygiu atstovaujama yra Baltarusija šiose laidotuvėse“, – teigė politologas.

V. Jurkonis akcentavo, kad Baltarusija yra pagrindinė Rusijos sąjungininkė, todėl natūralu, jog ir K. Kalinauskas politiškai nėra parankus Minskui. Dėl to, samprotavo ekspertas, galima matyti dalies visuomenės ir oficialiosios valdžios pozicijų išsiskyrimą.

„Baltarusija yra Kremliaus sąjungininkas numeris vienas – ir ekonomiškai, ir kultūriškai, ir energetiškai. Priklausomybė yra milžiniška ir dėl to šiame visame partnerystės kontekste Kalinauskas jiems nėra labai patogus. Būtent dėl to matome tokį rezervuotą požiūrį (į perlaidojimo ceremoniją. – ELTA)“, – aiškino V. Jurkonis, pridurdamas, kad Lietuvoje suorganizuotas simboliškai svarbus renginys galėjo tapti puikiu įrankiu šiek tiek sumažinti esamą Baltarusijos priklausomybę nuo didžiosios kaimynės.

„Tai galėjo būti oficialiajam Minskui galimybė save pozicionuoti labiau kaip „antikremlišką“, besistengiantį ištrūkti iš tos milžiniškos įtakos...Tačiau, tenka konstatuoti, kad tokios pozicijos mes nematome. Baltarusijos pasirinkta linija geriausiu atveju yra labai santūri, iš principo net arti to, kad šios laidotuvės būtų beveik ignoruojamos“, – samprotavo politologas, sutikdamas, kad apskritai Baltarusijos politinė laikysena nėra stabili, veikiau prieštaringa, primenanti laviravimą ar net manipuliavimą.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Raimundas Lopata mano, kad Baltarusijos valdžia, atsiųsdama savo atstovą į sukilėlių laidotuves, padarė kompromisą. R. Lopatos teigimu, dalies baltarusių inteligentijos reikalavimo įgyvendinimas, kad sukilėlių vadas K. Kalinauskas būtų perlaidojimas Baltarusijoje, šaliai būtų daug neparankesnis scenarijus.

„Tai turbūt toks kompromisinis variantas, kurį priėmė Baltarusijos valdžia, nes prašyti K. Kalinausko palaikų perlaidojimo Baltarusijoje būtų dar didesnis smūgis Putinui. Kita vertus, manau, kad ir oficialioji Maskva yra daugiau suinteresuota, kad K. Kalinausko laidotuvės įvyktų Vilniuje“, – teigė R. Lopata.

Profesorius taip pat yra įsitikinęs, kad baltarusiško tautiškumo sampratos stiprinimui K. Kalinauskas yra labai svarbi istorinė figūra.
„Akivaizdu, kad K. Kalinauskas baltarusiškumui stiprinti yra be galo svarbus asmuo“, – apibendrino VU TSPMI profesorius.

ELTA primena, kad penktadienį Vilniuje vyks 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės.

Sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių ceremonijos išvakarėse susitikę prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad tai labai svarbi ir jautri proga dvišaliam susitikimui.

„Labai džiaugiuosi, kad baltarusiai laiko K. Kalinauską savo didvyriu. Mes visus juos laikome savo didvyriais, jie buvo bendri didvyriai. Labai sunku, žiūrint iš šiandienos perspektyvos, atskirti, kas buvo kieno didvyriai“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lenkijos prezidentas.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.5000

Top naujienos

Jautri gydytojos išpažintis: turėjau pažadinti jį iš komos ir pažiūrėti, kokio dydžio insultą jam padariau (73)

Gydytoja Lina Griauslytė prieš kurį laiką kalbėjusi Seime surengtoje konferencijoje papasakojo...

Keisis verslo liudijimų tvarka: pokyčiai paveiks tūkstančius Lietuvoje (25)

Nuo kitų metų keičiasi verslo liudijimų tvarka: pagal juos nebebus galima teikti kai kurių...

Rusų pora pasikvietė į savo butą ir parodė, kaip gyvena vidutinė šeima Sankt Peterburge (540)

„Aš nesu nacionalistas. Rusai su lietuviais turi draugauti“, – žurnalistui Orijui Gasanovui...

Sunkiai suvokiamas Siamo dvynių gyvenimas: sugebėjo gimdyti vaikus ir net vairuoti (33)

Kartais sakoma, kad šiems žmonėms likimas iškrėtė nepavydėtiną išdaigą, su kuria susitaikyti...

Priminė, ką dokumentuose įrašo tiems, kurie bando duoti kyšį techninėje apžiūroje (155)

Savaitgalį Lietuvos techninės apžiūros įmonės vairuotojams primins, kad užsimerkti į...

Kaunietės įspėja: Airinas vėl ėmėsi „fotografo“ veiklos? (109)

„Ieškoma mergina fotosesijai Kaune, apartamentuose. Fotosesija nemokama. Reikalavimai – graži...

Savaitgalis nedžiugins: lietų keis lijundra ir sniegas (6)

Savaitgalį Lietuvos orus lems iš vakarų greitai keliaujančios ir viena kitą keičiančios drėgno...

Erika Umbrasaitė

Myliu, bet palieku tave, Paryžiau (1)

Sakoma, Paryžius egzistuoja žiūrinčio akyse. Jis it koks chameleonas, keičiantis spalvą,...

Įžiebta unikalumu, idėja ir elegancija didmiesčiams nenusileidžianti Kėdainių Kalėdų eglutė (15)

Didingo jos mirgėjimo, Kalėdų Senelio nuoširdumo ir augančių gerumo sparnų užburti...

Policija nukovė keturis prievartautojus-žudikus, šiems pabandžius pavogti pareigūnų ginklus ir pabėgti (11)

Indiją suskaldė žudynės: daugelis palaiko policiją, kiti tvirtina, kad jie neteisėtai tapo...