Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pralaimėjimą Kaune, ilgą laiką laikytame konservatoriams ištikimu miestu, nulėmė vienos jiems oponuojančios jėgos iškilimas, mano BNS kalbinti politologai.
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Anksčiau buvo oponentų gana išsklaidytos jėgos ir tiek praėję savivaldos rinkimai, tiek šie buvo tokie, kur alternatyva susikoncentravo ties viena partija“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis.

Pasak jo, šią tendenciją buvo galima matyti jau per savivaldos rinkimus, kai Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai miesto savivaldybėje buvo išstumti į opoziciją.

M. Jastramskio teigimu, tai, kad savo paramą į Seimą su „valstiečiais“ einantiems bendražygiams pareiškė visuomeninei organizacijai „Vieningas Kaunas“ priklausantis miesto meras Visvaldas Matijošaitis, taip pat galėjo turėti įtakos dalies rinkėjų apsisprendimui.

„Čia gana įdomus dalykas yra, nes Lietuvos politikoje tas politinis palaikymas nevaidindavo ypatingos reikšmės, bet Kaune panašu, kad tai buvo svarbu šalia visų kitų dalykų“, – sakė politologas.

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto politologo Mindaugo Jurkyno vertinimu, Kaune, kaip ir kituose miestuose, konservatorių pralaimėjimą nulėmė „valstiečių“ kaip naujųjų gelbėtojų iškilimas.

„Konservatorių rinkėjų meilė, matyt, buvo per maža prieš likusiųjų konservatorių nemėgimą, jie daugeliu atvejų balsavo prieš konservatorius ir už „valstiečius“, – sakė M. Jurkynas.

Buvęs ilgametis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratijų lyderis Andrius Kubilius kalbėdamas su BNS situaciją Kaune sulygino su rinkimais, kai Kaune meru buvo išrinktas Vytautas Šustauskas.

„Situacija man primena 2000 metų pradžią, kai Kaune savivaldos rinkimus laimėjo V. Šustauskas. Tada iš tikrųjų pavyko sutelkti jiems rinkėjus prieš konservatorius.

Šį kartą įvyko panašiai, nes aš įtariu, kad Kaune gavome panašiai balsų, kiek ir anksčiau gavome. Tiesiog visi kiti rinkėjai buvo mobilizuoti ir balsavo prieš mus, o mes ten niekada negaudavome absoliučios daugumos“, – sakė buvęs konservatorių lyderis.

Antrajame rinkimų ture, negalutiniais duomenimis, Kaune Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai pirmauja tik vienoje apygardoje, joje laimi partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Kitose Kauno apygardose pirmauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai.

Prieš ketverius metus konservatorių kandidatai laimėjo visose aštuoniose vienmandatėse apygardose.

Antrasis Seimo rinkimų turas
Rinkimus didele persvara laimėjo „valstiečiai“Seimo rinkimus laimėjo Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LŽVS), pirminiais duomenimis, iš viso parlamente užsitikrinusi 54 mandatus.Kadangi dar du Seimo nariai išrinkti kaip save išsikėlę, bet jie įrašyti į LVŽS kandidatų sąrašą daugiamandatėje apygardoje, galima sakyti, kad „valstiečiai“ naujajame parlamente turės 56 mandatus.Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), per pirmąjį turą nedidele persvara aplenkę „valstiečius“, liko antri su 31 atstovu parlamente.Dabartinei Vyriausybei vadovaujanti Socialdemokratų partija, turinti daugiausiai mandatų kadenciją baigiančiame Seime, po šių rinkimų yra treti su  17 mandatų.Liberalų sąjūdis laimėjo 14 mandatų. Po aštuonis mandatus teko Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai bei partijai „Tvarka ir teisingumas“. Kadangi vienas „tvarkietis“ į Seimą kandidatavo kaip save išsikėlęs kandidatas, „tvarkiečių“ Seime greičiausiai bus devyni.Du mandatus laimėjo Darbo partija, po vieną – Lietuvos žaliųjų partija, Centro partija bei partija „Lietuvos sąrašas“. Dar vieną mandatą gavo save išsikėlęs buvęs „darbietis“ Darius Kaminskas.Pirmajame ture daugiamandatėje apygardoje nedidele balsų persvara pirmavo konservatoriai, tačiau antrajame ture Valstiečių ir žaliųjų sąjunga „nušlavė“ vienmandates.„Valstiečiai“ per antrąjį turą triumfavo 35 apygardose, konservatoriai laimėjo dešimtyje vienmandačių apygardų, liberalai – šešiose, socialdemokratai – keturiose, „tvarkiečiai“ – trijose, „darbiečiai“ – dviejose, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – vienoje, tačiau dar du mandatus turi laimėję vienmandatėse jau per pirmąjį turą, kaip ir vieną mandatą vienmandatėje per pirmąjį turą laimėje konservatoriai.Po vieną mandatą laimėjo „Lietuvos sąrašas“ bei Lietuvos žaliųjų partija ir keturi save išsikėlę kandidatai, iš kurių trys siejami su partijomis.Daugiamandatėje apygardoje konservatoriai gavo 20, „valstiečiai“ – 19, socialdemokrattai – 13, liberalai – aštuonis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga bei partija „Tvarka ir teisingumas“ – po penkis mandatus. Taip pat pirmajame ture vienmandatėse, kaip minėta, buvo išrinkti du Lietuvos lenkų atstovai ir konservatorė.Seimą sudaro 141 Seimo narys – Tautos atstovai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.Naujas Seimas į pirmąjį posėdį turi rinktis ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, preliminariai minima lapkričio 10 diena. Pirmąjį parlamento posėdį kviečia prezidentas.
Naujojoje Vilnioje laimėjo M. NavickienėNaujojoje Vilniuje parlamentarės mandatą iškovojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Monika Navickienė, surinkusi 53,21 proc. balsų. Save išsikėlęs Algirdas Paleckis surinko 46,79 proc. balsų.
LVŽS partijos atstovas Saulius Skvernelis prasitarė šį vakarą jau sulaukęs skambučio iš konservatorių partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio.„Pasveikino Gabrielius. Tik pasveikino. Toks neilgas pokalbis buvo. Ką čia kalbėti, šiandien nieko nesutarsime, reikia eiti ilsėtis“, – sakė S. Skvernelis.DELFI primena, kad po pirmojo rinkimų turo jis neslėpė sulaukęs socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus skambučio. Tuo metu R. Karbauskis aiškino, kad kol kas su juo nesusisiekė nė vienos partijos atstovas.
Konservatoriai išlaikė pozicijas Vilniuje, bet žlugo KauneKonservatoriai per šiuos Seimo rinkimus išlaikė pozicijas Vilniuje, užsitikrinę pergalę septyniose iš vienuolikos apygardų, tačiau triuškinamai pralaimėjo savo citadelėje Kaune, nugalėti „valstiečių“.Vienintelis mandatą Kaune laimėjo partiją į rinkimus vedęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, tuo metu kitose šešiose Kauno vienmandatėse apygardose išrinkti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) atstovai.Prieš ketverius metus Kaune konservatoriai buvo laimėję visose aštuoniose apygardose.„Mes matome, kad antrajame ture net miestai balsavo už „valstiečius“. Tai rodo, kad į juos žiūrima, kaip į naują jėgą, kuri neturi skandalų, didelių ar mažų šleifų, ir į tam tikrus naujus gelbėtojus. Nors jie nėra nauja partija, jie yra gelbėtojai, kurių (rinkėjai) tikisi“, – BNS rinkimų rezultatus komentavo Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto politologas Mindaugas Jurkynas.Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai buvo patekę į antrąjį Seimo rinkimų turą visose Kauno apygardose, tačiau mandatą iškovoti čia pavyko tik partijos vadovui ir rinkimų sąrašo vedliui G.Landsbergiui. Jis antrajame ture nugalėjo „valstiečių“ atstovę Audronę Jankuvienę.Tuo metu kitose Kauno apygardose triumfavo „valstiečiai“. Konservatorius įveikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, laimėjęs prieš Rimantą Joną Dagį, Aušra Papirtienė – buvusį Kauno merą Andrių Kupčinską, Lauras Stacevičius – prieš pat rinkimus dėl finansinio skandalo iš konservatorių pašalintą Juozą Pundzių, Gediminas Vasiliauskas – Seimo narį Kazį Starkevičių, Aurelijus Veryga – Tadą Langaitį, Mindaugas Puidokas – Editą Gudišauskienę.Sostinė konservatoriams buvo palankesnė, „valstiečiai“ čia laimėjo du mandatus, taip pat antrą kartą iš eilės vienmandatėje apygardoje nugalėjo Žaliųjų partijos vadovas Linas Balsys. Prieš ketverius metus konservatoriai Vilniuje irgi buvo laimėję septynis mandatus, tačiau miestas tuomet turėjo mažiau apygardų.Vilniuje per šiuos rinkimus jau pirmajame ture į Seimą buvo išrinkta konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė. Keliose apygardose konservatoriai laimėjo dvikovas prieš Liberalų sąjūdį: Žygimantas Pavilionis – prieš Virgilijų Alekną, Vytautas Kernagis – prieš Dalią Kuodytę, Algis Strelčiūnas – prieš Aušrinę Armonaitę, Dainius Kreivys – prieš Gintarą Steponavičių.Taip pat konservatorius Mykolas Maujauskas nugalėjo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovą Artūrą Zuoką, o konservatorius Paulius Saudargas – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatę Danutą Narbut.Naujojoje Vilnioje konservatorė Monika Navickienė išplėšė pergalę prieš save išsikėlusį Algirdą Paleckį.Dviejose sostinės apygardose „valstiečiai“ laimėjo prieš konservatorius – Virginijus Sinkevičius prieš Audronių Ažubalį, o „valstiečių“ sąrašo lyderis Saulius Skvernelis – prieš Kęstutį Masiulį.Vienintelė „Lietuvo sąrašo“ atstovė būsimame Seime Aušra Maldeikienė sostinėje įveikė konservatorę Viliją Aleknaitę Abramikienę, o Žaliųjų partijos vadovas L.Balsys – konservatorę Aistę Gedvilienę.Liberalų miestu vadintas uostamiestis „valstiečiams“ davė du mandatus: Algimantas Kirkutis nugalėjo konservatorė Agnę Bilotaitę, Dainius Kepenis – liberalą Edmundą Kvederį.Vienintelį mandatą Klaipėdoje laimėjo Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Vaičekauskas, įveikęs konservatorių Arūną Barbšį.Centro partijos kandidatas Naglis Puteikis laimėjo prieš liberalą Simoną Gentvilą.Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje parlamentarų mandatus taip pat laimėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai.
Justiniškių apygardoje konservatorius Paulius Saudargas (66.79 proc. balsų) laimėjo prieš Danuta Narbut (27.95 proc.) Verkių apygardoje konservatorius Dainius Kreivys (57,01 proc. balsų) įveikė liberalą Gintarą Steponavičių (35,33 proc.)Kalniečių apygardoje LVŽS narė Aušra Papirtienė (64,34 proc. balsų) nugalėjo konservatorių Andrių Kupčinską (32,83 proc.)Fabijoniškių apygardoje nugalėjo konservatorių atstovas Vytautas Kernagis (56,12 proc. balsų). Liberalė Dalia Kuodytė surinko 36,88 proc. Vakarinėje apygardoje Povilas Urbšys (70,58 proc. balsų) sutriuškino konservatorių Arvydą Anušauską (26,51 proc.)
 Senamiesčio apygardoje konservatorius Mykolas Majauskas (63.53 proc.) laimėjo prieš Artūrą Zuoką (33.15 proc.) Naujosios Vilnios apygardoje Monika Navickienė (51,75 proc. balsų) įveikė Algirdą Paleckį (45,51 proc.).Danės apygardoje nugalėjo Naglis Puteikis (51.06 proc. balsų), liberalas Simonas Gentvilas surinko 45.53 proc. balsų.
R. Karbauskis įvardino derybininkusPasak R. Karbauskio, derybų su konservatoriais darbo grupei gali vadovauti Rima Baškienė, o su socialdemokratais – Stasys Jakeliūnas.„Tie, kurie žadėjo naktį derėtis dėl koalicijų, matyt, galvojo, kad bus deramasi dėl kažkokių ministerijų, jų skaičiaus. Bet mes to nedarysime. Apie ministerijas kalbėsime, kai būsime suderinę programas“, – tikino jis.Paklaustas, dėl kokių pozicijų nenusileis, R. Karbauskis aiškino, kad tokių – daug. Pavyzdžiui, Visagino atominės elektrinės, studentų ir moksleivių krepšelių klausimai.„Jei ir neisiu į Vyriausybę, mane gali tikrinti kas tik nori. Aš to tikrai nebijau. Tai juokingas argumentas. Jei ko bijočiau, nebūčiau ėjęs į Seimą“, – sakė jis.Kokį postą sau mato, R. Karbauskis aiškino negalintis atsakyti, tačiau kol kas matantis, kad frakcijos vadovo darbas gali užimti didžiąją dalį jo laiko.„Ne paslaptis, kad mūsų išrinkti nariai turi skirtingas nuomones įvairiais klausimais, tačiau aš manau, kad tai yra normalu. Tai ne mūsų silpnybė, o stiprybė. Jei man pavyks jiems tapti kieta ir vieninga komanda, tai ir bus mano didžiausias darbas“, – tikino jis.
G. Landsbergis neatmeta galimybės dirbti opozicijojeTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis neatmeta galimybės, kad pirmiausia Valstiečių ir žaliųjų sąjunga dėl koalicijos derėsis su socialdemokratais.Klausiamas, ar jis jau sako, kad dirbs opozicijoje, G. Landsbergis atsakė aptakiai: „Mes nesiveržiame į valdžią“.„Tai reiškia, kad mes kalbamės apie darbus ir principus. Ir visos tos raudonos linijos, kurios buvo brėžiamos iki rinkimų, debatų metu, visa tai ir dar daugelis dalykų mums nėra priimtina. Kalbant apie profesionalus, kurios pavardės buvo išakytos, tiesą sakant tų žmonių profesionalumas kelia didelių abejonių: ar tai išties tai, ką galime pavadinti profesionalais. Ir jų kompetencija... Ta užkelta kartelė. Na, tiesą sakant, žiūriu daugiau nei atsargiai“, - teigia G. Landsbergis. Jis atkreipė dėmesį, kad nuoširdžiausiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą pasveikino Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Pastaroji tikriausiai turės 8 mandatus. Tiesa, Ramūnas Karbauskis anksčiau kalbėjo nematantis galimybių koalicijai su Lenkų rinkimų akcija, mat nesutaria su ja dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose.  Tuo metu Saulius Skvernelis tokios galimybės prieš rinkimus neatmetė. Klausiamas, kokiomis aplinkybėmis eitų į koalicija su valstiečiais žaliaisiais, G. Landsbergis sakė, kad viskas priklauso nuo R. Karbauskio partijos: „Bet pakartosiu principą: negebėjimas pasirinkti aiškios krypties jau rodo išskydusį vertybinį stuburą. Sakykim taip“. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose laimėjo 55 mandatus, nors tai negalutiniai duomenys. Konservatoriai turės 30 vietų Seime. Socialdemokratai veikiausiai turės 17 mandatų, liberalai – 14.
J. Olekas: pripažįstame pralaimėjimąKrašto apsaugos ministras, socialdemokratų vicepirmininkas Juozas Olekas sako, kad partijos klaidos bus įvardytos po partijos tarybos ir rinkimų rezultatų analizės. „Manau, mes ne visiškai pateisinome žmonių lūkesčius, tai, ko jie tikėjosi – pasikeitimų, matyt, kad ir rinkimų kompanijoje turėjome padaryti kai kurias korekcijas“, – kalbėjo J. Olekas. Antrajame rinkimų ture socialdemokratai iškovojo tik keturi mandatus iš 21 galimo. Pats J. Olekas pralaimėjo vienmadatėje Sūduvos apygardoje ir sakė pasveikinęs prieš jį laimėjusį valstietį Kęstutį Mažeiką. „Prisidėjo bendroji banga, kaip matote, valstiečių žaliųjų pasiekimai tiek pirmajame ture, tiek antrajame turuose yra akivaizdūs, mes pripažįstame savo pralaimėjimą“, – sakė J. Olekas.   Pasak J. Oleko, socialdemokratai dirbs pozicijoje arba opozicijoje. Jis neprognozavo būsimos koalicijos sudėties. „Manau, dar per anksti kalbėti. (…) Manau, derybininkai susėsime, pasitarsime ir galėsime pateikti atsakymą“, – sakė J. Olekas, neatmetantis, kad socdemai gali tapti naujos valdančiosios koalicijos dalimi.
Rinkimų sėkmė labiausiai palanki „valstiečiams"Artėjant sekmadienio, Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo dienos vidurnakčiui, aiškėja partijų surinktų mandatų derlius.Vyriausiąją rinkimų komisiją pasiekę duomenys iš 1902 rinkimų apylinkių, o jų rinkimų dieną veikė 1922, matyti, kad geriausiai sekasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kurios atstovai pirmauja 35 rinkimų apygardose. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai kol kas vyrauja 9 apygardose. Liberalų sąjūdis - 6, socialdemokratai - 4, partija Tvarka ir teisingumas - 3, Darbo partija - 2 rinkimų apygardose.Po vieną mandatą iškovoti turi šansų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Lietuvos žaliųjų sąjungos, Lietuvos centro partijos ir partijos „Lietuvos sąrašas" atstovai.Savo apygardose pirmauja ir 5 patys save išsikėlę kandidatai.Antrajame ture varžėsi 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai, 40 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų. Socialdemokratų partija antrajame ture turėjo 21 kandidatą, Liberalų sąjūdis - 12 kandidatų, Darbo partija - 5 kandidatus, 5 kandidatai save išsikėlė patys. Varžėsi ir 4 partijos Tvarka ir teisingumas kandidatai. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai bei Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) atstovavo po du kandidatus. Politinei partijai „Lietuvos sąrašas", Lietuvos žaliųjų partijai bei Antikorupcinei Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicijai (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) - po vieną.Seimą sudaro 141 narys, 71 iš jų renkamas tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 - daugiamandatėje apygardoje pagal partijų pateiktus sąrašus.Per pirmąjį Seimo rinkimų turą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiamandatėje apygardoje iškovojo 20 mandatų, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga - 19 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija - 13 mandatų, Liberalų sąjūdis - 8 mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga - 5 mandatus ir partija Tvarka ir teisingumas - 5 mandatus.
Kodėl Kauno rinkėjai nusisuko nuo konservatorių Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pralaimėjimą Kaune, ilgą laiką laikytame konservatoriams ištikimu miestu, nulėmė vienos jiems oponuojančios jėgos iškilimas, mano BNS kalbinti politologai.„Anksčiau buvo oponentų gana išsklaidytos jėgos ir tiek praėję savivaldos rinkimai, tiek šie buvo tokie, kur alternatyva susikoncentravo ties viena partija“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis.Pasak jo, šią tendenciją buvo galima matyti jau per savivaldos rinkimus, kai Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai miesto savivaldybėje buvo išstumti į opoziciją.M.Jastramskio teigimu, tai, kad savo paramą į Seimą su „valstiečiais“ einantiems bendražygiams pareiškė visuomeninei organizacijai „Vieningas Kaunas“ priklausantis miesto meras Visvaldas Matijošaitis, taip pat galėjo turėti įtakos dalies rinkėjų apsisprendimui.„Čia gana įdomus dalykas yra, nes Lietuvos politikoje tas politinis palaikymas nevaidindavo ypatingos reikšmės, bet Kaune panašu, kad tai buvo svarbu šalia visų kitų dalykų“, – sakė politologas.Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto politologo Mindaugo Jurkyno vertinimu, Kaune, kaip ir kituose miestuose, konservatorių pralaimėjimą nulėmė „valstiečių“ kaip naujųjų gelbėtojų iškilimas.„Konservatorių rinkėjų meilė, matyt, buvo per maža prieš likusiųjų konservatorių nemėgimą, jie daugeliu atvejų balsavo prieš konservatorius ir už „valstiečius“, – sakė M.Jurkynas.Buvęs ilgametis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratijų lyderis Andrius Kubilius kalbėdamas su BNS situaciją Kaune sulygino su rinkimais, kai Kaune meru buvo išrinktas Vytautas Šustauskas.„Situacija man primena 2000 metų pradžią, kai Kaune savivaldos rinkimus laimėjo V.Šustauskas. Tada iš tikrųjų pavyko sutelkti jiems rinkėjus prieš konservatorius. Šį kartą įvyko panašiai, nes aš įtariu, kad Kaune gavome panašiai balsų, kiek ir anksčiau gavome. Tiesiog visi kiti rinkėjai buvo mobilizuoti ir balsavo prieš mus, o mes ten niekada negaudavome absoliučios daugumos“, – sakė buvęs konservatorių lyderis.Antrajame rinkimų ture, negalutiniais duomenimis, Kaune Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai pirmauja tik vienoje apygardoje, joje laimi partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Kitose Kauno apygardose pirmauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai.Prieš ketverius metus konservatorių kandidatai laimėjo visose aštuoniose vienmandatėse apygardose.
Ekonomistė A.Maldeikienė išrinkta į Seimą sostinės Žirmūnų apygardojeVienintelė „Lietuvos sąrašo“ iškelta kandidatė Seimo rinkimuose ekonomistė Aušra Maldeikienė laimėjo rinkimus sostinės Žirmūnų apygardoje Vilniuje.A.Maldeikienė per antrąjį turą surinko 59,03 proc. balsų, o jos varžo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Vilija Aleknaitė Abramikienė liko antra su 37,67 proc. balsų.Konservatorių partijos kandidatų sąraše V.Aleknaitė Abramikienė yra 31-oje vietoje. Ji turi mažai galimybių patekti į Seimą. Kad V.Aleknaitė Abramikienė dar kartą taptų Seimo nare, į parlamentą turėtų būti išrinkti mažiausiai dešimt virš jos partijos sąraše esantys bendrapartiečiai. Pirminiais duomenimis, konservatoriai antrajame ture gali tikėtis maždaug devynių mandatų.Iki šiol V.Aleknaitė-Abramikienė į Seimą buvo išrinkta penkioms kadencijoms, nuo 1992-ųjų.A.Maldeikienė pradės savo pirmą kadenciją Seime.
R. Karbauskis: dėl krašto apsaugos ministro turėtų apsispręsti prezidentėKrašto apsaugos ministro kandidatūrą turėtų pasiūlyti prezidentė Dalia Grybauskaitė, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.„Aš manau šitą žmogų, šitam postui turėtų siūlyti Lietuvos Respublikos Prezidentė, kaip vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė", - rinkimų naktį teigė R. Karbauskis.
R. Karbauskis: derėsimės ir su konservatoriais, ir su socialdemokrataisLietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis po pergalės rinkimuose vis dar kalbėjo apie koaliciją iš trijų partijų. Jis paaiškino, kokiu atveju premjeru galėtų tapti Bronius Ropė. „Rezultatas maždaug aiškus ir aš tikiuosi, kad rytoj pailsėję žmonės pradės galvoti, ar jie norėtų dalyvauti formuojant valdančiąją daugumą, aš manau, kad koalicijoje galėtų dalyvauti ir tie, ir tie. Man nesuprantamos abejonės dėl profesionalų Vyriausybės, mes pirmą kartą per tiek laiko galėsime turėti normalią parlamentinę kontrolę“, - kalbėjo R. Karbauskis. Jis prabrėžė, kad koalicija galėtų būti ir su socialdemokratais, ir su konservatoriais: „Šį vakarą pasisakymų gali būti visokių, kai kurie partijų vadovai labai jauni, neturi patirties, aš manau, kad reikia derėtis ir su konservatoriais, ir su socialdemokratais.“ R. Karbauskis teigė, kad B. Ropė galėtų tapti premjeru tada, jeigu valstiečiai ir žalieji turės ir Seimo pirmininko postą: „Mūsų kandidatas į premjerus į Saulius Skvernelis, jeigu turėtumėm du postus: Seimo pirmininko ir Vyriausybės vadovo, tada mūsų kandidatu į Vyriausybės vadovus būtų Bronius Ropė. Jis turi milžinišką patirtį ir galėtų būti puikus premjeras.“R. Karbauskis net laimėjęs rinkimus neatsižadėjo blaivininkiškų idėjų: „Niekas šampano nešaus, jo čia nėra. Žmonės turi įvertinti atsakomybę ir tai daryti blaivūs. Jeigu kažkas šaus šampaną, tai darys namuose.“https://g4.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=231556
A. Kubilius įvardijo pagrindinę konservatorių klaidąBuvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, ekspremjeras Andrius Kubilius įvardijo vieną konservatorių klaidą, kuri galėjo pakenkti partijai antrajame Seimo rinkimų ture: pasak politiko, konservatoriams nereikėjo pernelyg garsiai ir atvirai kalbėti apie galimą koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. „Aš gal vieną dalyką įvertinčiau kaip strateginį, bet ne visiškai racionalų veikimą iš mūsų pusės. Jau nuo pavasario pradėjom kalbėti apie galimybę sudaryti koaliciją su valstiečiais. Ir tuo būdu valstiečiams suteikėme gana didelį pasitikėjimo resursą, dėl ko dalis rinkėjų galbūt remdamiesi tuo mūsų iš anksto duotu pasitikėjimu, rinkosi balsuoti už valstiečius, galvodami, kad tai nėra kažkas tokio ypatingai blogo“, - sakė A. Kubilius. „Nuotaikos nėra pačios džiugiausios. Galvojome, kad atrodys geriau šiek tiek“, - rinkimų rezultatus įvertino ekspremjeras. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai per pirmą ir antrą rinkimų turus, preliminariais duomenimis, pelnė apie 30 mandatų, tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – apie 55 mandatus. Tai reiškia, kad atsakomybė formuoti koaliciją teks Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio partijai, konservatoriai daugumoje galėtų dalyvauti kaip mažesnysis partneris. Tačiau valstiečiai žalieji koaliciją gali bandyti sudaryti ir su socialdemokratais. „Negalėjom prognozuoti tokios bangos, kokią gavo valstiečiai“, - teigia A. Kubilius. Politikas pakartojo nesuprantantis dvigubos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderystės. S. Skvernelį jis vadino racionalesniu politiku, R. Karbauskio kalbėjimas ir veikimas jam atrodo neracionalus ir emocingas. Konservatoriai taip pat beveik prarado Kauno vienmandates apygardas. Mandatą Kaune laimėjo iš esmės tik Gabrielius Landsbergis. Visos kitos apygardos konservatorių tėvonija vadinamame mieste teko Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatams. „Analizuosim. Aš įtariu, kad mes gavome tiek balsų, kiek gaudavome ir anksčiau, nors dar nesu skaičiavęs. Mes niekad ten negaudavome didžiosios dalies balsų. Bet šį kartą rezultatas gavosi toks, koks buvo tuo metu, kai kauniečiai buvo išsirinkę meru Vytautą Šustauską. Kitaip sakant, mobilizavosi daugelis rinkėjų balsuoti ne tiek už kažką, kiek prieš mus“, - sako A. Kubilius.
A. Butkevičius apie partijos pirmininko postą: Gal G. Kirkilas labai nori užimti mano vietą?Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius teigė, kad dėl partijos  pirmininko posto atsakys vėliau. „R. Karbauskis yra išsakęs tam tikras mintis, kad sudarė dvi derybines grupes, viena grupė su mūsų partija, kita grupė su konservatoriais ir tiek“, - kalbėjo A. Butkevičius. Paklaustas, ar gali būti taip, kad pasitrauks iš partijos pirmininko posto, A. Butkevičius teigė, kad sprendimą priims vėliau. Paklaustas, kaip vertina G. Kirkilo raginimus trauktis, premjeras pyktelėjo: „Šitą sprendimą aš priimsiu ir pakomentuosiu vėliau. Gal Kirkilas labai nori užimti vietą? Ne Kirkilas sprendžia, mes aptarsime tai partijoje.“Paklaustas, kodėl pralaimėjo vienmandatėje, A. Butkevičius teigė, kad per mažai lankėsi Vilkaviškyje: „Aš labai mažai lankiausi apygardoje, tikėjausi, kad visuomenė ir Vilkaviškio gyventojai pamatys nuveiktus darbus ir juos įvertins, prieš rinkimus lankiausi apygardoje, bet to buvo per mažai.“https://g2.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=231574
E. Gentvilas nemato reikalo kurti derybinio bloko su konservatoriais Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas neketina kurti derybinio bloko su konservatoriais.Anot jo, nors partijos įvairiais klausimais sutaria, tačiau esama ir nemažai skirtumų, todėl E.Gentvilo teigimu, nereikėtų formaliai sudaryti bloką derantis su rinkimus laimėjusiais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovais.„Ne, nesvarstytume (dėl derybinio bloko – BNS). Mes ir šioje kadencijoje išlikome atskira opozicija, mes nedalyvavome bendroje opozicijoje. Kodėl dabar tai turėtume tai daryti? Tačiau mes tikrai gerokai lengviau susitartume su konservatoriais dėl daugelio vertybinių pozicijų, tai tuo požiūriu mus neišvengiamai kas nors laikys bloku. Tačiau ir Gabrieliui Landsbergiui, ir Andriui Kubiliui esu pasakęs – jokio formalizuoto bloko mes neplanuojame sudaryti“, – BNS sekmadienio vakarą sakė E.Gentvilas.Jis aiškino, kad neretai liberalų ir konservatorių nuomonės taip pat išsiskiria: „Mūsų ir konservatorių pozicijos dažnu atveju taip pat skiriasi, o jeigu reikęs, mes paremsime vieni kitus“.Perklaustas, ar derybinis blokas nepalengvintų pokalbių su valstiečiais-žalaisiais, jis teigė, kad nesudarius derybinio bloko, „nereikėtų peštis“.„Mes palaikysime tuos dalykus, kurie yra valstybės dalykai, ir nereikės peštis dėl tų dalykų, kur nesutariame“, – aiškino E.Gentvilas.Partijos sąrašo lyderis teigė, kad įžvelgia galimybes dirbti ir opozicijoje ir bet kokia kaina nesiverš į koaliciją.
S. Skvernelis premjero kėdės dar nesimatuojaKiek po vidurnakčio į rinkiminį štabą grįžęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) atstovas Saulius Skvernelis neslėpė šypsenos ir džiugiai priėmė kolegų sveikinimus.„Šiandien džiaugiuosi, kad esu išrinktas Seimo nariu. Dėkoju Karoliniškių ir Pilaitės gyventojams už tai“, – sakė jis.Anot S. Skvernelio, premjero kėdės jis dar nesimatuoja – laukia, kaip bus.„Pas mus yra ne vienas žmogus, kuris galėtų vadovauti Vyriausybei“, – aiškino jis, prašydamas palaukti pirmadienio ryto, kai bus imama konkrečiai kalbėti su konkrečiomis partijomis dėl konkrečių pozicijų.Pasak LVŽS atstovo, politinės partijos, kurios nori įgyvendinti pokyčius, bus kviečiamos susitarti ir dirbti kartu.„Sutikčiau dirbti ten, kur Lietuvai bus geriausia, kur galėsime geriausiai įgyvendinti žmonių lūkesčius“, – aiškino S. Skvernelis.Anot pašnekovo, po rinkimų rezultatų nuotaikos keičiasi, tad jis nori „pralaukti“ karštas emocijas. Besiderėsiantis jis aiškino kartu su Ramūnu Karbauskiu.„Šios dvi savaitės mūsų žmonėms buvo ypač sunkios. Jei visa kampanija buvo pakankamai korektiška, dabar mes sulaukėme to, kas mus žeidžia labai. Mane, kaip valstybės pilietį, ir kitus. Kai keliamas klausimas, ar nėra grėsmės iš Rusijos – tai sena supuvusi tema, kuri net tokiu metu buvo ištraukta iš istorinės nebūties“, – piktinosi jis.S. Skvernelis sakė dar nepatikrinęs, ar kas iš kitų partijų lyderių jį pasveikino su sėkme rinkimuose. Savo ruožtu pats aiškino laukiantis partijos būstinėje visų kolegų.„Manau, tai buvo kryptingas darbas su žmonėmis, su savo komanda. Tų tikslų kėlimas, požiūrio į žmogų pakeitimas. Manau, žmonėms pabodo. Matyti, kad rezultatams aiškėjant, rodosi tikras veidas kolegų politikų, kurie pradeda kalbėti, kad neaišku, kas laimėjo rinkimus, kokia kryptis, kada išsibėgiosime“, – sakė pašnekovas.Paklaustas apie premjero Algirdo Butkevičiaus nesėkmę rinkimuose, S. Skvernelis aiškino, kad toks smūgis būtų skaudus kiekvienos partijos lyderiui.„Mūsų žmogus, kuris tikrai kryptingai ir ilgai dirbo, bet turėjo laiko vos 2-3 mėnesius, tačiau sugebėjo pasiekti rezultatą. Tačiau mes laimėjome visoje Suvalkijoje, matyt, tai žmonių požiūris į gana užsitęsusius veiksmus“, – nuomone dalijosi jis.
A. Matulas ir V. Simulikas penktą kartą išrinkti Seimo nariais vienmandatėse apygardose Konservatorius Antanas Matulas ir šiuo metu nepartinis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas Valerijus Simulikas pretenduoja į rekordą – jie penktą kartą išrinkti Seimo nariais tose pačiose apygardose.Iki šiol penkis kartus toje pačioje vienmandatėje apygardoje rinkimus yra pavykę laimėti socialdemokratui premjerui Algirdui Butkevičiui. Tačiau šiemet jam nepavyko laimėti šeštą kartą.Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Pasvalio-Pakruojo rinkimų apygardoje A.Matulas gavo 50,06 proc. rinkėjų balsų.Šioje apygardoje rinkimus jis laimi nuo 2004 metų be pertraukos. Čia į parlamentą jis išrinktas ir 1996 metais. Tik 2000 metais jis pralaimėjo Alfonsui Pulokui.V.Simulikas nuo 2000 metų į Seimą buvo renkamas Dainų vienmandatėje apygardoje. Šiemet perskirsčius apygardų ribas, tokios apygardos nebeliko. V.Simulikas šiemet Seimo nariu išrinktas Saulės apygardoje, jis surinko balsų 53,97 proc. balsų.Jis taip pat įrašytas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąrašą.
V. Landsbergis:  lengvai susitars valstiečiai su socialdemokrataisKonservatorių patriarchas valstiečių pirmavimą Seimo rinkimuose vadina prastomis tendencijomis Lietuvai ir mano, kad jie sudarys koaliciją su socialdemokratais."Čia - ne konservatoriams, yra prastos tendencijos mūsų šaliai ir viskas. Apie tai reikia kalbėti, negi čia - vienos partijos problema, čia - Lietuvos problema. Žmonės neskiria, kas yra kas, jais galima manipuliuoti, ateina nežinomi žmonės, gal jie dar pasirodys, kas jie tokie, gal jie ne tokie blogi. Dabar bus tas laikotarpis išsiryškinimo, užsirekomendavimo, nes ateina gyvi žmonės su savo atsakomybe", - kalbėjo V. Landsbergis.Konservatorių patriarchas prognozavo, kad valstiečiai susitars dėl koalicijos su socialdemokratais."Aš manau, kad visai lengvai susitars vadinami žali valstiečiai su vadinamais socialdemokratais. Nebus jokių problemų. Gediminas Kirkilas labai senai pasakė, kad jeigu jie laimi, tai mes jiems artimiausi. Labai teisingai. Jis protingas žmogus", - sakė V. Landsbergis.Pasak jo, tai reiškia, kad "jokių permainų nebus". "Tai - vilties, kad bus permainos, kaip kad Lozoraitis buvo vilties prezidentas, bet jam nebuvo leista tapti prezidentu", -kalbėjo V. Landsbergis.Paklaustas, kas bus valdant valstiečiams, konservatorių patriarchas optimizmu nespinduliavo."Kas bus prie valstiečių? Aš tikiuosi, kad kolūkių nesugrąžins, nors ten bus kolūkinės nomenklatūros, bet manau, kad nesugrąžins", - sakė V. Landsbergis.Paprašytas paaiškinti, kas atsitiko, konservatorių patriarchas priminė Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradžią."Kas atsitiko? Atsitiko labai seniai, ar jūs nepastebėjote, kas Lietuvoje atsitiko? 1992 m. pabaigoje, kas atsitiko, kai grįžo buvę komunistai? ", - retoriškai klausė V. Landsbergis.
Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje LVŽS kandidatė Laimutė Matkevičienė (62,24 proc.) sutriuškino konservatorių Mantą Adomėną (35.19 proc.)Plungės apygardoje pralaimėjo žinomas konservatorius Jurgis Razma. Liberalas Jonas Varkalys surinko 54,92 proc. balsų, J. Razma – 40,47 proc. Naujamiesčio apygardoje konservatorius Žygimantas Pavilionis tapo naujuoju Seimo nariu (64.91 proc.). Virgilijus Alekna surinko 31.57 proc. balsų.
Liberalų sąjūdis antrame ture jau laimėjo 6 mandatusLiberalų sąjūdis per pakartotinius Seimo rinkimus iškovojo 6 mandatus. Liberalų sąjūdžio duomenimis, į būsimą Seimą pateko Gintaras Vaičekauskas, Jonas Liesys, Jonas Varkalys, Ričardas Juška, Vitalijus Gailius, Juozas Baublys.Mandatų siekė 12 Liberalų sąjūdžio kandidatų. Spalio 9 d. vykusiame pirmajame Seimo rinkimų ture Liberalų sąjūdis, gavęs 9, 06 proc. rinkėjų balsų, jau užsitikrino 8 mandatus naujos kadencijos Seime.
Į skandalą dėl palikimo įsivėlęs J. Pundzius pralaimėjo rinkimus Žinomas medikas Juozas Pundzius, prieš antrąjį rinkimų turą pašalintas iš jį iškėlusios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos, antrajame rinkimų ture pralaimėjo „valstiečių“ kandidatui Laurui Stracevičiui.J.Pundzių antrajame rinkimų ture palaikė 24,61 proc., o L.Stracevičių - 70,07 proc. rinkėjų.Pirmajame ture J.Pundzius buvo daugiausiai balsų surinkęs kandidatas – jį palaikė 4576 Dainavos apygardos rinkėjai. Antrajame ture už jį balsavo 3625 rinkėjai.L.Stacevičius, pirmajame ture gavęs 4388 balsus, antrajame ture surinko 10321 balsą.Buvęs ilgametis Kauno klinikų vadovas J.Pundzius prieš antrąjį rinkimų turą pateko į skandalą dėl savo paveldėtų pinigų kilmės. Dienraščiui „Lietuvos rytas“ paskelbus, jog J.Pundzius deklaravo iš tėvo paveldėjęs 1,5 mln. eurų viršijantį turtą, jis pateikė paaiškinimą, kad tokie paskelbti pranešimai yra klaidingi.Pasak jo, deklaracijoje buvo klaidingai nurodyta sandorių vertės valiuta - ji turėtų būti nurodyta litais.J.Pundzius aiškina iš tėvo 2014 metais paveldėjęs sklypus, kurie šeimai atiteko restitucijos keliu, namų valdą, butą, taip pat 752 tūkst. litų (apie 215 tūkst. eurais) grynųjų pinigų sumą. Jis tikino nežinantis, iš kur pas jo tėvą atsirado tokie pinigai.
Naujausi duomenys: „valstiečiai“ Seime gali turėti 56, TS-LKD - 30, LSDP-17, liberalai - 14, Tvarka ir teisingumas - 8, LLRA-KS- 8, Darbo partija - 2, patys išsikėlę - 2 mandatus.
„Tvarkietis" R. Žemaitaitis laimėjo vienmandatėje apygardojeTvarkos ir teisingumo partijos laikinasis pirmininkas Remigijus Žemaitaitis laimėjo Pietų Žemaitijos apygardoje.Už R. Žemaitaitį balsavo beveik 68 proc. apygardos rinkėjų, už konservatorių kandidatą Stasį Šedbarą - 32 proc.R. Žemaitaitis Seimo nario vietą jau buvo užsitikrinęs daugiamandatėje apygardoje, todėl laimėjus Pietų Žemaitijoje, jis iškris iš daugiamandačio sąrašo ir Seimą pateks pirmasis reitingo ribos neperžengęs „tvarkiečių" kandidatas Juozas Imbrasas.
„Tvarkietis“ P.Gražulis pralaimėjo rinkimus GargžduosePartijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatui Petrui Gražuliui nepavyko penktą kartą laimėti Seimo nario rinkimus Gargždų vienmandatėje apygardoje.Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį už P.Gražulį balsavo 5853 arba 41,63 proc. rinkėjų. Jo varžovas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Bronius Markauskas gavo 7787 arba 55,39 proc. balsų.P.Gražulis Gargžduose į Seimą rinktas nuo 2000 metų.Nepaisant pralaimėjimo vienmandatėje apygardoje, P.Gražulis dirbs kitos kadencijos parlamente. Jis išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą.„Reikia ir pralaimėti. Daug kas pralošė, ne tik aš vienas. Turi kažkas pralaimėti. Žmonės nori permainų – tokia šiandien banga ir manau, kad tas ir nulėmė. Reikia mokėti ne tik laimėti, bet ir pralaimėti. Ir tikiuosi, kad laimėtojai – „valstiečiai“ – patenkins žmonių į juos sudėtus lūkesčius“, – BNS sekmadienio vakarą sakė P.Gražulis.„Galėjom mes galbūt ir būti jautresni, ieškoti galimybių, kaip gerinti žmonių gyvenimą, nes įvestas euras suvalgė viską, ką mes davėme. Jeigu būtų pakeltos pensijos daugiau, atlyginimai, neapmokestinamas minimumas daugiau, gal žmonės nebūtų ieškoję tų pokyčių“, – kalbėjo P.Gražulis.Gargždai nėra P.Gražulio gimtinė, jis kilęs iš Alytaus rajono.Pasak politiko, Gargždų apygardoje jis buvo iškeltas Lietuvos krikščionių demokratų partijos dar 1996 metais. Bet pirmųjų savo rinkimų jam vienmandatėje apygardoje nepavyko laimėti. Vėliau keturis kartus gargždiškiai P.Gražuliui suteikdavo mandatą jiems atstovauti Seime.Šių metų vasarą P.Gražulis įsivėlė į vadinamąjį koldūnų skandalą. Teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą, kad šaldytus maisto produktus gaminanti Kauno bendrovė „Judex“ per parlamentarą „tvarkietį“ P.Gražulį siekė paveikti Maisto ir veterinarijos tarnybą, kad ši neskirtų nuobaudų už pažeidimus. P.Gražulis šioje byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas.P.Gražulis Seimo nariu renkamas nuo 1996 metų. Dvi kadencijas priklausė jis Lietuvos krikščionių demokratų partijai, 2004 metais jis Gargždų apygardoje išsikėlė pats. Pastarąsias dvi kadencijas jis priklauso partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Kėdainių apygardoje pralaimėjo žemės ūkio ministrė, Darbo partijos narė Virginija Baltraitienė, ji surinko 46.54 proc. balsų. Seimo nariu tapo pats išsikėlęs Darius Kaminskas, surinkęs 48.44 proc. balsų.
R. Karbauskis - išrinktasŠilainių apygardoje Seimo nariu išrinktas Ramūnas Karbauskis – 64.1 proc. Rimantas Jonas Dagys surinko 33.72 proc. balsų.
R. Karbauskis: ministru pirmininku galėtų būti S. Skvernelis arba B. Ropė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į ministrus pirmininkus galėtų būti partijos sąrašo lyderis arba europarlamentaras Bronis Ropė, sako „valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.„Yra minėtas anksčiau mūsų Bronis Ropė“, – LRT televizijoje sakė R.Karbauskis, paklaustas, ar S.Skvernelis yra jų vienintelis kandidatas į ministro pirmininko postą.Pasak jo, B.Ropės kandidatūra būtų svarstoma, jeigu Valstiečiams ir žaliesiems atitektų ir premjero, ir Seimo pirmininko postas.„Gali būti taip, kad ir Seimo pirmininko postas, ir premjero postas bus mūsų frakcijos, dėl to gali būti, kad reikės pergalvoti viską“, – sakė jis.Pirminiais duomenimis, antrajame ture Seimo rinkimus ryškiai laimi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pirmaudami daugiau kaip 30-yje vienmandačių apygardų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
 M. Navickienė džiaugiasi: tai mūsų visų bendra pergalė„Aš labai džiaugiuosi, jeigu rezultatai yra galutiniai ir teisingi. Tai yra mūsų visų bendra pergalė“, - kalbėjo M. Navickienė. Pasak politikės, sunkiausia buvo dirbtinis supriešinimas su Naujosios Vilnios žmonėmis: „Aš pajutau daug dirbtinio supriešinimo su žmonėmis, kurie ten gyvena, bet susitikau su daug žmonių, kurie nori permainų, mes jų problemas galime kartu išspręsti, mažinti atskirtį, visą tai galime padaryti kartu.“M. Navickienė teigė, kad vaikštant po apygardą jos niekas nešokiravo: „Niekas manęs nešokiravo, nuoširdžiai ėjau pas žmones. Nė vienas žmogus nepasakė, kad jam nerūpi tai, kas vyksta Lietuvoje, jiems rūpi, tačiau dalis žmonių ten yra pikti ir su jais reikia dirbti.“
Naujausi duomenys: „valstiečiai“ Seime gali turėti 56, TS-LKD - 31, LSDP-17, liberalai - 14, Tvarka ir teisingumas - 8, LLRA-KS- 8, Darbo partija - 2, patys išsikėlę - 2 mandatus.
Stebėtojų duomenys: Naujoji Vilnia – M. Navickienės rankoseTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Monika Navickienė laimėjo Seimo nario mandatą Naujosios Vilnios apygardoje, praneša konservatorių stebėtojai iš apylinkių. Kol kas oficiali informacija dar neatnaujinta.Šioje apygardoje ji kovėsi su buvusiu Socialistinio liaudies fronto vadovu, Georgijaus juostelių nešiotoju, termino, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“ autoriumi Algirdu Paleckiu. „Tėtis ir senelis, kurių abiejų šiandien nebeturiu, labai manimi didžiuotųsi. Jie susipažino su mama lageryje. Šitą pergalę jiems ir skiriu“, - tramdydama ašaras sakė M. Navickienė. Politikė sakė, kad Seimo nario mandatas, laimėtas daugiamandatėje apygardoje, jai nebūtų buvęs toks brangus kaip vienmandatėje. „Aš tikrai darysiu viską, kad tie žmonės manimi nenusiviltų“, - sakė M. Navickienė. Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai antrajame rinkimų ture kol kas pasidžiaugti geromis naujienomis negali. Daugumą mandatų, pirminiais duomenimis, laimi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Premjeras A.Butkevičius pralaimėjo rinkimus Vilkaviškio apygardoje Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pralaimėjo rinkimus vienmandatėje Vilkaviškio apygardoje, kur buvo renkamas nuo 1996 metų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamais duomenimis, mandatą čia iškovojo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) kandidatas Kęstutis Smirnovas, surinkęs 49,44 balsų.A.Butkevičius gavo 47,42 proc. apygardos rinkėjų balsų.A.Butkevičius pirmajame ture pirmavo surinkęs 36,28 proc. rinkėjų balsų, o K.Smirnovas buvo antras su 27,24 proc. balsų.Premjeras Vilkaviškyje  į Seimą buvo renkamas nuo 1996-ųjų, o nuo 2000-ųjų jis būdavo išrinktas jau pirmajame ture. Šiemet į Seimą jis išrinktas su socialdemokratų sąrašu.
Pietų Žemaitijos apygardoje Seimo nariu tapo „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis – 66.25 proc. balsų. Konservatorius Stasys Šedbaras surinko 31.2 proc.
I. Degutienė: muziką užsakinės Lietuvos valstiečiai ir žaliejiPo pirmųjų antrojo Seimo rinkimų turo aišku, kad „muziką užsakinės“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Politikė neatmeta galimybės, kad valdančiąją koaliciją TS-LKD galėtų formuoti su LVŽS, tačiau optimizmo nedemonstruoja ir sėkmės linki naujai valdančiajai koalicijai.Pasak parlamentarės, TS-LKD nusileidžia LVŽS yra bendra tendencija, nulemta to, kad rinkėjai tikisi permainų, o Lietuvos socialdemokratų ar konservatorių partijos jiems neatrodo galinčios įnešti jokių naujų vėjų – lyderiavo jos 26 metus.„Tačiau per tuos 26 nepriklausomybės metus 18 metų valdantieji buvo socialdemokratai. Taigi, pasakyti, kad ir mes esame tie senbuviai, kurie viską Lietuvoje blogai darė nebūtų galima. Kita vertus, likimas lėmė, kad mums tekdavo vadovauti, kai būdavo vienokia ar kitokia krizė. [...] Mums teko priimti nepopuliarius sprendimus tam, kad ištrauktume šalį iš krizinės situacijos.(Balsuodamas už LVŽS) rinkėjas, matyt, mano, kad ateina visiškai nauja politinė jėga. Kažkas ypatingai pasikeis. Gerbiu tokį žmonių pasirinkimą. Duok, Dieve, naujai valdžiai būti pažangiai. Mes tikrai turėjome naują planą Lietuvai, būtų vykę daug struktūrinių reformų“, – kalba I. Degutienė.TS-LKD pirmininko pavaduotoja tikina, kad po rinkimų reikės analizuoti, kokias klaidas padarėme, kas nebuvo padaryta. Po kiekvienų rinkų daromi namų darbai. Tačiau I. Degutienė stebuklingos TS-LKD pergalės nebesitiki ir sako, kad po rinkimų „šokiai“ vyks pagal LVŽS „užsakytą muziką“.„Būtų drąsu sakyti, kad su kažkuo derėsimės. Jei būtume laimėtojai, natūralu, kas užsako muziką, tokie ir šokiai. Šiandieną, akivaizdu, kad muziką užsakinės LVŽS. Kokius jie partnerius į koaliciją kviesis, negaliu pasakyti. Iš priešrinkiminių pasisakymų, galima manyti, kad koaliciją galėtume sudaryti, bet bus aišku, kaip bus įtvirtinti rezultatai“, – kalba I. Degutienė.
Pirmieji finišo tiesiojoje - Kuršėnų-Dainų apygardos rinkėjai, išsirinkę R. BaškienęPirmieji savo atstovą naujos kadencijos parlamente išsiaiškino Kuršėnų-Dainų rinkimų apygardos rinkėjai. Suskaičiavus iš visų 27 šios apygardos rinkimų apylinkių gautus pakartotinio balsavimo duomenis, paaiškėjo, kad daugiausiai rinkėjų palankumo čia pelnė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Rima Baškienė. Ja pasitikėjo 77,64 proc. šios apygardos rinkėjų.Ji varžėsi su Lietuvos socialdemokratų partijos atstovu Gintautu Sitniku, už kurį balsavo gerokai mažiau rinkėjų - 22,36 proc.Visagino-Zarasų rinkimų apygardos rinkėjai taip pat jau turi savo atstovą Seime. Visų 39 šios apygardos rinkimų apylinkių rezultatai rodo, kad čia nugalėjo partijos Tvarka ir teisingumas kandidatas Algimantas Dumbrava, pelnęs 78,99 proc. rinkėjų balsų ir aplenkęs Darbo partijos atstovę Olgą Podolskienę, surinkusią 21,01 proc. balsų. Tad likus pusantros valandos iki vidurnakčio jau aiškūs penkių apygardų tautos išrinktieji.Trijų apygardų rinkėjai Seimo narius išsirinko per pirmąjį Seimo rinkimų turą. Jais tapo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujanti Ingrida Šimonytė bei du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai Leonardas Talmontas ir Česlavas Olševskis. Tad pakartotinis balsavimas nevyko sostinės Antakalnio, Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus rinkimų apygardose.Antrajame ture varžėsi 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai, 40 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų. Socialdemokratų partija antrajame ture turėjo 21 kandidatą, Liberalų sąjūdis - 12 kandidatų. Į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko ir 5 Darbo partijos kandidatai, 5 save išsikėlę kandidatai, 4 partijos Tvarka ir teisingumas kandidatai. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai bei Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) atstovauja po du kandidatus. Politinei partijai „Lietuvos sąrašas", Lietuvos žaliųjų partijai bei Antikorupcinei Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicijai (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) - po vieną.Kaip numato Seimo rinkimų įstatymas, per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau konkrečios apygardos rinkėjų balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Seimą sudaro 141 narys, 71 iš jų renkamas tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 - daugiamandatėje apygardoje pagal partijų pateiktus sąrašus.Per pirmąjį Seimo rinkimų turą, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiamandatėje apygardoje iškovojo 20 mandatų, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga - 19 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija - 13 mandatų, Liberalų sąjūdis - 8 mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga - 5 mandatus ir partija Tvarka ir teisingumas - 5 mandatus.
Jonavos apygardoje susisiekimo ministras socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, surinkęs 58.54 proc. balsų, laimėjo prieš „valstiečių“ atstovą Gintarą Stašionį ( 38,49 proc.), Sūduvos apygardoje Seimo nariu išrinktas LVŽS narys Kęstutis Mažeika – 71.48 proc. Jis sutriuškino socdemą Juozą Oleką – 24.36 proc.
Paskutiniais duomenimis, „valstiečiai“ Seime gali turėti 55, TS-LKD - 30, LSDP-17, liberalai - 15, Tvarka ir teisingumas - 8, LLRA-KS- 8, Darbo partija - 2, patys išsikėlę - 3 mandatus.
„Valstiečius“ į rinkimus vedęs S.Skvernelis laimėjo sostinės Karoliniškių apygardoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąrašą (LŽVS) į rinkimus vedęs buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis laimėjo Seimo nario mandatą sostinės Karoliniškių apygardoje.S.Skvernelis surinko 52,86 proc. rinkėjų balsų, aplenkęs su 44,55 proc. balsų likusį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovą Kęstutį Masiulį. S.Skvernelis panašiu skirtumu lyderiavo ir pirmajame ture.S.Skvernelis buvo įrašytas pirmuoju LVŽS rinkiminiame sąraše, daugiamandatėje apygardoje partija liko antra su 19 mandatų, nedaug atsilikusi nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.Su antrojo turo rezultatais, Seimo rinkimus ryškiai laimi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pirmaudami daugiau kaip 30-yje vienmandačių apygardų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.Daugiamandatėje apygardoje per pirmąjį turą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 20, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 19, Socialdemokratų partija – 13, Liberalų sąjūdis – aštuonis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga bei partija „Tvarka ir teisingumas“ – po penkis mandatus. Taip pat pirmajame ture vienmandatėse buvo išrinkti du Lietuvos lenkų atstovai ir konservatorė.
Naujosios Vilnios apygardoje, suskaičiavus 8 iš 13 apylinkių duomenis, laimi Arlgirdas Paleckis (53,12 proc.), konservatorė Monika Navickienė kol kas surinko 44,04 proc. balsų.
V. Blinkevičiūtė prabilo apie galimybę būti partijos pirmininkeSocialdemokratų atstovė Vilija Blinkevičiūtė DELFI teigė, kad rezultatas nėra triuškinantis, jis tiesiog yra realus. „Nesakyčiau, kad tai yra juodasis scenarijus, sakyčiau, kad reikia vertinti realybę. Sveikinu nugalėtojus, aš tikiuosi, kad būtent valstiečiai ir žalieji tęs mūsų, socialdemokratų pradėtus darbus“, - kalbėjo V. Blinkevičiūtė. Pasak jos, rezultatas yra normalus, nes žmonės visada ieško naujų gelbėtojų: „Žmonės nori greičiau geresnio gyvenimo, todėl natūralu, kad kiekvieną kartą naujai ieško, kas galėtų jį užtikrinti. Rezultatas nėra triuškinantis, jis yra realus.“Paklausta, ar nebus taip, kad Algirdas Butkevičius turės atsistatydinti, V. Blinkevičiūtė teigė, kad kalbėti dar anksti: „Aš niekada nieko nedarau ant karštųjų. Mūsų partija turi rimtai apsvarstyti visas priežastis ir tada žiūrėti, koks rezultatas. Butkevičius yra pasakęs, kad sutiktų prisiimti atsakomybę.“Paklausta, ar ji galėtų tapti partijos pirmininke ir gelbėti partiją, V. Blinkevičiūtė teigė, kad kalbėti dar anksti: „Klausimas yra per ankstyvas, reikia tą klausimą spręsti kartu su bendrapartiečiais. Leisiu sau pajuokauti, kai vyrai prisidirba, nieko naujo, kad ateina moteris gelbėti.“
Socialdemokratai neatmeta koalicijos su "valstiečiais"Vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkų, partijos štabo pirmininkas Algirdas Sysas neatmeta, kad socdemai gali formuoti koaliciją su "valstiečiais".LSDP rinkimų štabe sostinės B. Radvilaitės gatvėje A. Sysas žurnalistams sekmadienio vakarą sakė besidžiaugiąs išankstiniais rinkimų rezultatais, pagal kuriuos ženkliai pirmauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga."Neatmetame tokios galimybės, kad gali kviesti ir socialdemokratus. Tai mes turėsime svarstyti, jeigu taip bus. Bet kokiu atveju mes turėsime frakciją, kuri konstruktyviai dirbs arba opozicijoje, arba pozicijoje", - sakė A. Sysas.Tačiau, pasak politiko, šis klausimas ankstyvas, pirmadienio naktį neketinama derėtis su Ramūno Karbauskio vadovaujama partija, tai bus daroma pirmadienio dieną ar vėliau, ką deklaravo ir potencialūs koalicijos partneriai. Derėtis ketinama pirmadienį Valdovų rūmuose, kur numatomos spaudos konferencijos.A.Sysas, klausiamas, ar "valstiečių" pergalė LSDP yra šventė, atsakė, kad "bet kokia pergalė yra gerbiamas rinkėjų pasirinkimas".Kalbėdamas apie tai, kas keisis partijoje, nes rinkėjai per šiuos Seimo rinkimus nepalaikė LSDP, A. Sysas prakalbo apie pokyčius, tačiau jie esą paaiškės po partijos suvažiavimo, kuris vyks balandį arba gegužę. A. Sysas prisiima ir asmeninę atsakomybę, tikino nesilaikąs ir partijos štabo vadovo kėdės. Jis tikino daugiau nebūsiąs LSDP štabo vadovu. Politikas kalbėjo, kad "savo laiku trauksis ir pirmininkas, ir jo pavaduotojai, tačiau tam reikia laiko". Jis nemano, kad partijoje pokyčius reikia daryti kuo greičiau. "Čia ketverių metų ciklas, nebūna taip, kad visą laiką būni nugalėtojas. Partija buvo ir pozicijoje, ir opozicijoje, todėl moka dirbti ir nereikia mūsų jau čia laidoti gyvų ir feniksais vadinti. Mes paprasčiausiai toliau dirbsime savo darbą Lietuvos žmonėms", - teigė jis.A.Sysas prognozavo, kad LSDP turės 21 Seimo nario mandatą.
„Valstiečių“ kandidatai pirmauja 34 vienmandatėse apygardoseSuskaičiavus balsus 1297 apylinkėse iš 1922, „valstiečių“ kandidatai pirmauja 34 vienmandatėse apygardose. Per pirmąjį turą geriau už juos pasirodę konservatoriai antrajame ture kol kas laimi tik devyniose apygardose.
Politologas: rinkimus laimėjus „valstiečiams“, tikėtina jų ir konservatorių koalicijaTuo atveju, jeigu rinkimus laimėtų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tikėtiniausia būtų jų koalicija su konservatoriais, sako Vilniaus universiteto politologas Ramūnas Vilpišauskas.„Jeigu išliks taip, tada jau, žinoma, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bus ta pagrindinė koaliciją formuojanti jėga ir ką mes matome, kad užtektų kartu su konservatoriais jiems turėti daugumą Seime“, – BNS sakė politologas.Pasak jo, Liberalų sąjūdžio dalyvavimas koalicijoje būtų įmanomas tuo atveju, jeigu Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai kartu neužtektų mandatų skaičiaus.„Klausimas, ar Liberalų sąjūdis įsijungtų, ar patys konservatoriai pageidautų įsijungimo, kad sustiprintų ir savo balsą, ar liberalai sėkmingai galėtų susitarti dėl programinių nuostatų ir kokie būtų galimi kompromisai“, – kalbėjo jis.Pasak politologo, „valstiečių“ koalicija su socialdemokratais būtų mažiau tikėtina dėl per mažo mandatų skaičiaus, be to, su permainų šūkiu į rinkimus ėjusioms partijoms buvę valdantieji gali nebūti priimtini kaip partneriai.Jo vertinimu, rinkimų laikotarpiu iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir Valstiečių ir žaliųjų partijų lyderių Gabrielio Landsbergio ir Ramūno Karbauskio skambėję priešiški pareiškimai vienas kito ir partijų atžvilgiu derybų apsunkinti neturėtų, nes tebuvo „rinkiminės kampanijos dalis, kuria buvo siekiama mobilizuoti rinkėjus“.„Valstiečių“ pergalė, R.Vilpišausko teigimu, sukeltų didelį neapibrėžtumą dėl to, kokia būtų naujosios valdančiosios daugumos ir Vyriausybės politika.„Pačių „valstiečių ir žaliųjų“ rinkiminės programos nuostatos yra labai nevienareikšmiškos ir dalis yra prieštaringų – galima labai skirtingus dalykus jų programoje rasti – ar tai būtų kairioji ekonominė politika ir konservatyvi socialinė politika, ar kažkas kito – turbūt dėl socialinių reikalų jie galėtų sutarti su konservatoriais, bet dėl ekonominės politikos, ypač tose srityse, kur jie labai griežtą reguliavimą ir centralizaciją nori matyti šalyje, nebūtų lengva suderinti“, – sakė politologas.„Rinkėjams ir investuotojams, verslininkams kol kas būtų sunku suprasti, kokia ta politika naujojoje Vyriausybėje galėtų būti formuojama“, – pridūrė jis.
D. Kreivys: ko gero, rinkimų nelaimėsime Konservatoriai Seimo rinkimų greičiausiai nelaimės, pareiškė partijos rinkimų štabo vadovas Dainius Kreivys.„Ko gero, ne“, - BNS sekmadienio vakarą sakė D.Kreivys, paklausus, ar Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai dar turi galimybių laimėti rinkimus.Jis nekomentavo, kaip tai paveiks partijos pozicijas derybose dėl koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: „Neskubėkime gal dar sudarinėti koalicijų. Laikas parodys“.D.Kreivys sakė, kad konservatoriai dar nemažai vietų Seime gali iškovoti miestuose, kur balsai nėra suskaičiuoti.Suskaičiavus daugiau nei pusę atėjusių balsuoti rinkėjų balsų, Seimo rinkimus ryškiai laimi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.Suskaičiavus balsus 1297 apylinkėse iš 1922, „valstiečių“ kandidatai pirmauja 34 vienmandatėse apygardose. Per pirmąjį turą geriau už juos pasirodę konservatoriai antrajame ture kol kas laimi tik devyniose apygardose.Liberalų kandidatai pirmi yra šešiose apygardose, socialdemokratų – penkiose, „tvarkiečių“ – trijose, „darbiečių“ – dviejose. Pirmauja keturi save išsikėlę kandidatai ir po vieną – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Centro partijos, Žaliųjų partijos, „Lietuvos sąrašo“ kandidatą.
M. Navickienė: nepalaikė tik socialdemokrataiNaujosios Vilnios apygarda laikoma gana sudėtinga. 2012 m. joje laimėjo Darbo partijos atstovas Sergej Ursul, 2008 m. - Liberalų ir centro sąjungos atstovas Artūras Melianas. 2016 m. dėl mandato susikovė M. Navickienė ir A. Paleckis. Konservatorė M. Navickienė sako, kad šios apygardos gyventojų supriešinimas yra perdedamas: „Kiek teko bendrauti su žmonėmis prie prekybos centrų ir kitur, sulaukiau daug palaikymo, ne tik iš lietuvių, bet ir lenkų, rusakalbių žmonių. Manau, kad dabartinėje situacijoje jie buvo didelėje atskirtyje, mes neturėjome tinkamos tautinių mažumų politikos, tai akivaizdu“.Politikė padėkojo ją parėmusiems politikams – valstiečiui žaliajam Sauliui Skverneliui, Liberalų sąjūdžio pirmininkui Remigijui Šimašiui, visiems savanoriams. „Gaila, tik socialdemokratai palaikymo neišreiškė“, - apgailestavo M. Navickienė. Konservatorė sakė sutinkanti, kad Naujojoje Vilnioje matyti aiški atskirtis, joje gyvenantys žmonės nusivylę: „Man atrodo, mes tuos žmones turime girdėti, jie sako tiesą. Savanoriai, kurie vaikščiojo su manimi Naujosios Vilnios apygardoje, galėjo įsitikinti, tie žmonės neišsigalvoja. Jie taip gyvena. Jie gyvena ne tik socialinėje atskirtyje, bet ir šiek tiek informacinėje. Nes ne visi gali sekti portalų naujienas, gauti objektyvią informaciją“.
Dainavos apygardoje, suskaičiavus 17 proc. balsų, sutriuškintas į skandalą dėl paveldėtų milijonų įsivėlęs Juozas Pundžius. Ten laimi LVŽS atstovas Lauras Stacevičius, surinkęs 73,93 proc. J. Pundzius kol kas surinko tik 21,17 proc.Birutė Davidonytė: Anykščių-Panevėžio apygardoje, suskaičiavus 73 proc. balsų, laimi LVŽS atstovė. Greta Kildišienė surinko 58,57 proc. balsų, konservatorius Sergejus Jovaiša turi 38,85 proc.
R. Karbauskis: kalbėsimės su dviem partijomisPo žinios, kad LVŽS kol kas pirmauja rinkimuose, partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis neslėpė džiaugsmo.„Pirma, džiaugiuosi, kad į rinkimus atėjo tiek daug žmonių. Į antrąjį rinkimų turą – 25 proc. daugiau nei prieš 4 metus Ir žmonės pasirinko. Aš sakiau, kad jei ateis daug žmonių, pasirinkimas turėtų atitikti žmonių lūkesčius. Balsuota už permainas, jos tikrai bus“, – sakė partijos lyderis.Pasak R. Karbauskio, niekas nedalyvauja rinkimuose, jei nesiekia laimėti. Jis sutinka, kad atsakomybė tenka didelė, tačiau ją priimti aiškino pasiruošęs.„Tikriausiai girdėjote, sakiau, kad gausime nuo 35 iki 50 mandatų. Pildosi, atrodo, maksimalus scenarijus“, – džiūgavo R. Karbauskis.Jo teigimu, derėtis dėl galimos koalicijos bus kviečiamos antra ir trečia rinkimuose likusios partijos.„Manau, socialdemokratai ir konservatoriai yra potencialūs partneriai. Šnekant apie Liberalų sąjūdį, kalbėjau, kad nematau tokios galimybės. Kalbant apie mažesnius – per mažos frakcijos, kad dėl skaičiaus jungti į koalicijas. Tai sunkintų darbą“, – įsitikinęs jis.Paklaustas, ar jei surinks daug mandatų, vis tiek kibs į darbą su dviem partijomis, R. Karbauskis aiškino pozicijos nekeičiantis.„Kalbėjau, kad, vardan Lietuvos, mes galėtume turėti plačiąją, didžiąją koaliciją. Jei partija supras, kad siekis sustabdyti emigraciją, vykdyti reformas, kurių reikia, yra bendras, gali būti ir didžioji koalicija. Nemanau, kad mums reiktų kažką nustumti į opociziją tiesiog. Žiūrėsime, kaip pavyks derybos“, – sakė jis.https://g4.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=231556
Nalšios apygardoje, suskaičiavus 85 proc. balsų, laimi valstiečių ir žaliųjų kandidatas Gintautas Kindurys (69,07 proc.), liberalas Vytautas Vaitkevičius surinko 28,68 proc. Dzūkijos apygardoje, suskaičiavus 85 proc. balsų, valstiečių ir žaliųjų kandidatas Petras Valiūnas (55,13 proc.) laimi prieš konservatorių Lauryną Kasčiūną (42,2 proc.).Kelmės-Šiaulių apygardoje, suskaičiavus 80 proc. balsų, laimi LVŽS atstovas Juozas Rimkus (65,4 proc.), socialdemokratė Alma Monkauskaitė surinko 31,91 proc. Radviliškio apygardoje, suskaičiavus 87 proc. balsų, laimi LVŽS kandidatas Aurimas Gaidžiūnas (69,36 proc.) laimi prieš konservatorių Vytautą Juozapaitį (27,53 proc.)
A. Sysas: esu kaltas Socialdemokratų partijos rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas žurnalistams pripažino, kad kol kas rezultatai nedžiugina – kol kas „triuškinančiai laimi valstiečiai ir žalieji“. „Aš jau po pirmo turi pasakiau – kalčiausias yra štabo vadovas, daugiau juo nebūsiu, nuo šiandien, galima sakyti, baigsis rinkimai ir baigiasi štabo vadovo pareigos“, – pranešė A. Sysas. Pasak A. Syso, partijos pirmininkas A. Butkevičius ir pavaduotojai trauksis savo laiku. Jo teigimu, nepaisant rezultatų, socialdemokratai Seime turės frakciją ir konstruktyviai dirbs pozicijoje arba opozicijoje. „Bet kokia pergalė – rinkėjų pasirinkimas, aš gerbiu rinkėjų pasirinkimą, reikia gerbti Lietuvos žmones, jie pasirenka valdžia, nes valdžia ne nuo Dievo, valdžia – nuo rinkėjo“, – kalbėjo socdemų senbuvis.    Anot jo, kaip keisis socialdemokratų partija, bus sprendžiama partijos suvažiavome balandį arba gegužę. „Reikia viską kritiškai įvertinti, reikia padaryti išvadas skyriuose ir tada eiti tolyn. Tai keturių metų ciklas, nebūna taip, kad visą laiką būni nugalėtojas (…) Nereikia čia mūsų laidoti gyvų, vadinti feniksais, mes paprasčiausiai dirbsime toliau savi darbą Lietuvos žmonėms“, – sakė A. Sysas.
Suskaičiavus daugiau nei pusę atėjusių balsuoti rinkėjų balsų, ryškiai pirmauja „valstiečiai“ Suskaičiavus daugiau nei pusę atėjusių balsuoti rinkėjų balsų, Seimo rinkimus ryškiai laimi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.Suskaičiavus balsus 1297 apylinkėse iš 1922, „valstiečių“ kandidatai pirmauja 34 vienmandatėse apygardose. Per pirmąjį turą geriau už juos pasirodę konservatoriai antrajame ture kol kas laimi tik devyniose apygardose.Liberalų kandidatai pirmi yra šešiose apygardose, socialdemokratų – penkiose, „tvarkiečių“ – trijose, „darbiečių“ – dviejose. Pirmauja keturi save išsikėlę kandidatai ir po vieną – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Centro partijos, Žaliųjų partijos, „Lietuvos sąrašo“ kandidatą.Į antrąjį Seimo rinkimų turą buvo patekę 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai, 40 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 21 – Socialdemokratų partijos, 12 – Liberalų sąjūdžio, penki – Darbo partijos, penki – save išsikėlę, keturi – „Tvarkos ir teisingumo“, po du – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), po vieną – „Lietuvos sąrašo“, Lietuvos žaliųjų partijos bei Centro partijos kandidatus.Daugiamandatėje apygardoje per pirmąjį turą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 20, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 19, Socialdemokratų partija – 13, Liberalų sąjūdis – aštuonis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga bei partija „Tvarka ir teisingumas“ – po penkis mandatus. Taip pat pirmajame ture vienmandatėse buvo išrinkti du Lietuvos lenkų atstovai ir konservatorė.
G. Landsbergis galimose derybose su valstiečiais dėl liberalų nenusileisTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis galimose derybose su valstiečiais dėl valdančiosios koalicijos nesiruošia nusileisti dėl liberalų, ir ligšiolinius jų pareiškimus laiko rinkimų kampanijos, o ne derybų dalimi."Aš tikrai matau liberalus būsimoje koalicijoje. Išties aš manau, kad tik gavęs progą kviesiu liberalus, kai pradės matytis rezultatai. Jeigu tokia galimybė bus kviesti liberalus bendram darbui, pradėti kalbėti apie bendrus siekius, kuriuos mes galime padaryti naujoje Vyriausybėje", - sakė G. Landsbergis.Valstiečių pareiškimus, kad nenori koalicijos su liberalais, TS-LKD lyderis vertina kaip priešrinkiminę, o ne derybinę poziciją."Sąlygų buvo labai daug, kol kas man jos yra prieštaraujančios viena kitai, aš dar kartą pakartosiu, aš nemanau, kad tai buvo derybinės pozicijos. Greičiausiai tai buvo agitacija ir savo rinkėjų mobilizacija", - sakė G. Landsbergis.Kol kas konservatorių lyderiui nėra aiškios derybinės pozicijos."Neaiškios dar yra derybinės pozicijos, kadangi dar nėra suskaičiuotos vienmandatės. Tas, kuris ves arba pirmaus pagal mandatų skaičių, greičiausiai ir bus tas, aplink kurį formuosis koalicija. Tas, kuris bus antrasis, gal turės didesnę manevro laisvę", - sakė jis.TS-LKD vadovas mano, kad jo partijos pozicija einant į derybas yra paprastesnė."Žiūrint į priešderybines pozicijas, tai mūsų pasirinktas kelias buvo toks, kad mes nebraukiame raudono brūkšnio, mes nekalbėjome apie tai, kad vieni ar kiti kandidatai mums netinka iš kitų partijų, kad jie negalėtų tapti ministrais, kad vienos ar kitos idėjos yra galbūt visiškai neįgyvendinamos, kaip tik priešingai siekiame formuoti nuostatą, kad svarbiausia yra siekiai Lietuvai. (...) Manau, kad mūsų derybinė pozicija yra labai stipri ir puiki, tuo tarpu, kaip mūsų kolegoms seksis, kurioje vietoje, ar jie turės šiek tiek atsitraukti nuo savo pozicijų, ar laikytis įsirėžę raudonų linijų, kurias užsibrėžė priešininkai, man yra sunku pasakyti, bet jų pozicija yra kur kas sunkesnė", - sakė G. Landsbergis.Jis taip pat atkreipė dėmesį į skirtingas žinutes, siunčiamas iš pačios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos."Prieš rinkimus vykę debatai labai gerai parodė, kad tas pats Saulius Skvernelis atrodo kaip žmogus, kuris nori derėtis ir ateina su mintimi, kad jis nori pasiekti rezultato, kuris būtų geriausias Lietuvai, Ramūnas Karbauskis atrodė kaip žmogus, kuris nori padaryti viską, kad derybos nepavyktų. Jeigu mes kalbame apie tai, kad norime iš tikrųjų rezultato, kad būtų veikianti ir stabili Vyriausybė, akivaizdu, kad visos pusės turi šiek tiek nusileisti", - sakė G. Landsbergis.Reaguodamas į griežtą R. Karbauskio retoriką, TS-LKD lyderis teigė, kad jis sau taip kalbėti neleistų."Kalbant apie R. Karbauskio pasisakymus, jie man leidžia manyti apie skirtingą kultūrinę erdvę, iš kurios mes ateiname, galbūt diplomatiškumo tam tikrus niuansus. Aš sau neleisčiau taip pasakyti apie galbūt galimą koalicijos partnerį", - sakė G. Landsbergis.Koalicijos su socialdemokratais esant dabartinei šios partijos vadovybei, konservatorių lyderis nemato."Ta partija, kurios nariai yra įsivėlę į daugelį skandalų, tas pats Juozas Olekas, neišaiškinti auksinių šaukštelių ir šakučių skandalai, akivaizdu, kad su ta partija tokia, kokia ji yra šiandien, aš nematau galimybės būti Vyriausybėje", - sakė G. Landsbergis.Paklaustas apie tai, koks socialdemokratų pirmininkas jam būtų priimtinas konservatorių lyderis pusiau juokais pasakė, kad jam imponuoja Gintautas Paluckas."Aš norėčiau, kad pirmininku taptų Gintautas Paluckas", - sakė jis.
Pirminiais duomenimis, liberalai J.Liesys ir J.Varklys jau pateko į SeimąPirminiais Liberalų sąjūdžio duomenimis, , Jonas Liesys, Jonas Varkalys jau pateko į Seimą. Tokią žinią partiečiams, susirinkusiems Vilniuje, "Piano Man" bare, pranešė Seimo narys Gintaras Steponavičius.Antrajame rinkimų ture Seimo nario mandato siekia 12 Liberalų sąjūdžio atstovų. Tai Aušrinė Armonaitė (Lazdynų rinkimų apygarda), Gintaras Vaičekauskas (Pajūrio rinkimų apygarda), Ričardas Juška (Jurbarko-Pagėgių), Jonas Liesys (Trakų-Vievio), Virgilijus Alekna (Naujamiesčio), Dalia Kuodytė (Fabijoniškių), Vitalijus Gailius (Žiemgalos), Jonas Varkalys (Plungės), Gintaras Steponavičius (Verkių), Juozas Baublys (Varėnos-Trakų), Edmundas Kvederis (Marių), Simonas Gentvilas (Danės rinkimų apygarda). Spalio 9 d. vykusiame pirmajame Seimo rinkimų ture Liberalų sąjūdis, gavęs 9, 06 proc. rinkėjų balsų, jau užsitikrino 8 mandatus naujos kadencijos Seime.
Patys pirmieji pakartotinio balsavimo rezultatai „valstiečiams" palankūsPagal išankstinius Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo rezultatus, Vyriausiąją rinkimų komisiją pasiekusius iki 21 val., atrodo, geriausiai kol kas sekasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatams. Duomenys iš 806 rinkimų apylinkių, o jų iš viso pakartotiniame balsavime yra 1921, rodo, kad šios sąjungos kandidatai kol kas renka daugiausia rinkėjų balsų.Baltijos rinkimų apygardoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų kandidatas Algimantas Kirkutis lenkia konservatorę Agnę Bilotaitę. Aukštaitijos apygardoje „valstietė" Guoda Burokienė lenkia konservatorę Rasą Juknevičienę. Gargždų apygardoje valstiečių ir žaliųjų atstovas Bronius Markauskas pirmauja prieš save išsikėlusį „tvarkietį" Petrą Gražulį. Tauragės apygardoje Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Aušrinė Norkienė pirmauja prieš socialdemokratą Darių Petrošių. Kuršo apygardoje „valstietė" Levutė Staniuvienė lenkia konservatorių Gediminą Anužį. Antrajame ture varžosi 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai, 40 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų. Socialdemokratų partija antrajame ture turi 21 kandidatą, Liberalų sąjūdis - 12 kandidatų. Į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko ir 5 Darbo partijos kandidatai, 5 save išsikėlę kandidatai, 4 partijos Tvarka ir teisingumas kandidatai. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai bei Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) atstovauja po du kandidatus. Politinei partijai „Lietuvos sąrašas", Lietuvos žaliųjų partijai bei Antikorupcinei Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicijai (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) - po vieną.Kaip numato Seimo rinkimų įstatymas, per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau konkrečios apygardos rinkėjų balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.
Socialdemokratai rinkimų rezultatų laukia partijos būstinėje B. Radvilaitės gatvėje. Nuotaikos čia kol kas ne itin pakilios. Partijos vadovai rezultatus stebi užsidarę kambarėlyje. Apie 23 val. štabe laukiama partijos pirmininko, premjero Algirdo Butkevičiaus, kuris kol kas Vilkaviškio vienmandatėje apylygiai grumiasi su LVŽS atstovų Kęstučiu Smirnovu. Iš viso antrame rinkimų ture grumiasi 21 socialdemokratų atstovas.https://g4.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=231568
Sūduvos apygardoje, suskaičiavus 72 proc. balsų, valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Kęstutis Mažeika (71,71 proc.) triuškinančiai laimi prieš socdemą Juozą Oleką (24,22 proc.).
Baltijos apygardoje suskaičiavus 5 apylinkių duomenis iš 15 valstiečių ir žaliųjų kandidatas Algimantas Kirkutis, surinkęs 61,02 proc. balsų laimi prieš konservatorę Agnę Bilotaitę, kuri turi surinkusi 34,71 proc. balsų.
Žaliakalnio apygardoje suskaičiavus 2 apylinkių duomenis iš 16 apylinkių laimi Gabrielius  Landsbergis, surinkęs 52,28 proc. balsų. Valstiečių ir žaliųjų kandidatė Audronė Jankuvienė turi 46,24  proc. balsų. Šilainių apygardoje suskaičiavus 2 apylinkių duomenis iš 10 apylinkių pirmauja Ramūnas Karbauskis, kuris turi surinkęs 60,61 proc. balsų, konservatorius Rimantas Jonas Dagys surinko 37,76  proc. balsų. Karoliniškių apygardoje suskaičiavus 6 apylinkių duomenis iš 16 laimi Saulius Skvernelis, kuris turi surinkęs 56,05 proc. balsų. Konservatorius Kęstutis Masiulis surinko 41,08 proc.
Danės apygardoje suskaičiavus 6 apylinkių duomenis iš 19 apylinkių laimi Naglis Puteikis, kuris turi surinkęs 50,52 proc. balsų. Liberalas Simonas Gentvilas turi surinkęs 44,80 proc. balsų.
R. Juknevičienė pralaimi valstieteiAukštaitijos apygardoje suskaičiavus 17 apylinkių duomenis iš 35 apylinkių laimi valstiečių ir žaliųjų kandidatė Guoda Burokienė, ji surinko 65,75 proc. balsų. Konservatorė Rasa Juknevičienė surinko 32,14 proc. balsų.
G. Landsbergis tikisi, kad po rinkimų „valstiečių“ tonas pasikeisKonservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis DELFI teigė, kad R. Karbauskio reikalavimai buvo skirti mobilizuoti savo rinkėjus ir po rinkimų tonas gali pasikeisti. „Pažiūrėkime, kaip susidėlios mandatai, pirmiausia didesnę iniciatyvą turi tas, kuris gauna daugiau mandatų, bet jo pozicija yra sudėtingesnė, nes jis turi kviesti kitus. Kol kas neaišku, kaip susidėlios, todėl žiūriu ramiai“, - kalbėjo G. Landsbergis. Paklaustas, ar jeigu nepavyks susitarti, konservatoriai gali trenkti durimis, partijos lyderis teigė, kad po rinkimų konservatoriai galėtų būti ir opozicijoje: „Trenkti durimis yra ta sąvoka, kurios neleidžiu sau naudoti. Bet jeigu negalėsime susitarti dėl svarbiausių darbų Lietuvai, nematau būtinybės būti Vyriausybėje.“G. Landsbergis tikisi, kad po rinkimų valstiečių ir žaliųjų partijos tonas pasikeis: „Manau, kad didelė dalis tų reikalavimų R. Karbauskio, kurie buvo kelti, jie buvo skirti tam, kad mobilizuotų savo rinkėjus, galbūt po to pamatysime kiek kitokį bendravimo būdą.“
Įtampa VilkaviškyjeApygardoje, kur nuolat laimėdavo premjeras Algirdas Butkevičius, suskaičiavus 73 proc. balsų, kova eina petys į petį. Valstiečių kandidatas Kęstutis Smirnovas gavo 49 proc., Algirdas Butkevičius 48 proc. balsų.
V. Landsbergis apie „valstiečių“ lyderius: tai du retorikos profesoriaiValstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis yra „du retorikos profesoriai“, sako Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.Jis teigė nesuprantantis, kuris iš jų atspindi tikrąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos poziciją.„O kokia jų retorika? Yra du retorikos profesoriai, kurių retorika yra skirtinga. Ir kuri yra tikroji retorika, aš nežinau“, - žurnalistams konservatorių rinkimų štabe po antrojo Seimo rinkimų turo sekmadienį sakė V.Landsbergis.Paklaustas, ar iš jų pasisakymų supranta, kokios yra „valstiečių žaliųjų“ vertybės ir ideologija, jis teigė: „ O jūs suprantate? Tai ko jūs iš manęs reikalaujate?“.V.Landsbergis pabrėžė, kad sėkmę dėl valdančiosios koalicijos sudarymo po rinkimų lems išrinktų Seimo narių sąžinė ir darbai.Tai jis pavadino „trečiuoju rinkimų ratu“.„Kai tie, kurie dabar išrinkti, turės pasakyti patys, ką jie iš tikrųjų galvoja, ko jie iš tikrųjų siekia. Kiekvienas žmogus pasijus atsakingas, ne tiktai vadai, kurie turi tam tikrą skaičių paklusnių balsų“, - kalbėjo konservatorių garbės pirmininkas.„Dabar jie pasireikš kaip nors. Aš tikiuosi, kad jie bus atsakingi asmeniškai, bus asmenybės, spręs. Ateis laikas, kai kiekvienas Seimo sprendimas, įstatyminis ar koks kitas, irgi parodys jų atsakomybę“, - teigė V.Landsbergis.
Žiemgalos rinkimų apygardoje suskaičiavus duomenis 35 iš 60 apylinkių laimi liberalas Vitalijus Gailius, surinkęs 61,9 proc. balsų. Valstiečių ir žaliųjų kandidatas Arūnas Gumuliauskas turi surinkęs 36,17. Pasvalio-Pakruojo apygardoje suskaičiavus 27 apylinkių duomenis iš 58 apylinkių pirmauja socdemas Saulius Margis, kuris surinko 49,25 proc. balsų. Konservatorius Antanas Matulas turi surinkęs 47,91 proc. balsų. Raseinių-Kėdainių apygardoje suskaičiavus 24 apylinkių duomenis iš 60 pirmauja valstiečių ir žaliųjų kandidatas Arvydas Nekrošius, kuris surinko 56,91 proc. balsų. Socdemas Edmundas Jonyla 41,11 proc. balsų.
A. Kubilius: pasirašant koalicijos sutartį visi lyderiai turėtų praeiti specialiųjų tarnybų patikrą Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius siūlo, kad būsimos koalicijos lyderiai, nepaisant to, ar užims postus Vyriausybėje, ar ne, turėtų būti patikrinti specialiųjų tarnybų.A.Kubilius neslepia, kad šį siūlymą taiko Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui verslininkui Ramūnui Karbauskiui. Tuo metu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis Saulius Skvernelis tokias užuominas sako laikantis nerimtomis.„Mane stebina R.Karbauskio noras neiti į Vyriausybę, likti Seime. Aš keliu klausimą, kas po tuo slypi. Būtų gerai, kad pasirašant koalicijos sutartį visi koalicijos lyderiai, kurie pasirašinės sutartį, būtų praėję toki pat spectarnybų patikrinimą, kokį praeina Vyriausybės nariai ir premjeras“, – sekmadienį jau pasibaigus rinkimams „Info TV“ sakė A.Kubilius.Paklaustas, kam to reikia, konservatorius atsakė: „O tam ir reikia. (...) Kad niekas nenorėtų to išvengti.“
S. Skvernelis: tai yra tikrai neetiškas ir nepadorus elgesysVienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderių Saulius Skvernelis nemano, kad tarp jo atstovaujamos partijos lyderio Ramūno Karbauskio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio perbėgo juoda katė, tačiau jis sutinka, kad atmosfera rinkimuose pastaruoju metu kaista.„Aš iš nieko nesijuokiu. Esu prieš tokius bandymus pasijuokti, pasišaipyti – tikrai ne. Tačiau, matyt, pastarosios dvi savaitės iš esmės pakeitė rinkiminės kampanijos eigą, manau, ne į gerąją pusę“, – aiškino jis.Pasak S. Skvernelio, jo atstovaujama partija esą taip pat buvo užversta iš piršto laužtais kaltinimais. Pavyzdžiui, dėl esą sąsajų su Rusija.„Buvo ištraukti desperatiški, net sveiku protu sunkiai suvokiami dalykai, bandymai dirbtinai pritraukti net Rusijos grėsmę. Tai yra tikrai neetiškas ir nepadorus elgesys“, – aiškino pašnekovas.Paklaustas, ar sutiktų su R. Karbauskio išsakyta mintimi, kad G. Landsbergis, atrodytų, patyrė psichologinę traumą po paskutiniųjų debatų LRT eteryje, S. Skvernelis įžvelgė tam tikrų šį spėjimą galinčių paremti argumentų.„Aš nežinau, tam tikri strestestai reikalingi visiems žmonėms. Kalbant apie pozicijas, kurias galbūt likimas lems užimti, valstybėje būna visko, reikia priimti stresinėje situacijoje ir populiarius, ir nepopuliarius, ir labai ryžtingus sprendimus. Na, debatuose strestestas yra geras dalykas“, – aiškino jis.Pasak S. Skvernelio, savo ruožtu, R. Karbauskio elgesio savybės, atsiskleidusios rinkimų laikotarpiu, jo nestebina.„Tai pakankamai kietas žmogus, kietas derybininkas. Bet tai žmogus, kuris visuomet laikosi duoto žodžio. Tai, matyt, esminis dalykas politikoje“, – partnerį gyrė jis.Paklaustas, kokiu keliu suks – pats dar sekmadienio rytą aiškino paliekantis galimybę derėtis su liberalais, o štai partijos pirmininkas R. Karbauskis nukirto, kad derėsis tik su konservatoriais ir socialdemokratais, S. Skvernelis atsakė juoku: „Tai, reiškia, per vidurį, matyt, bus“.S. Skvernelis aiškino, kad jie LVŽS sutarė dėl derybų modelio, kuris Lietuvoje, spėja, taikytas dar nebuvo. Su kitų politinių partijų atstovais kalbėsis jų sudarytos darbo grupės. Kokie žmonės tas grupes sudarys ir kiek jų bus, S. Skvernelis aiškino kol kas apie tai nekalbėsiantis.„Tuoj bus aiški ta pagrindinė politinė jėga, kuri bus ašis, kuri kvies. Jei tai būsime mes, bent aš nematau, kodėl reikėtų nukirsti kelią į kairę ar į dešinę“, – sakė jis.S. Skvernelio teigimu, jo atstovaujamos partijos rezultatai jau po pirmojo turo – labai geri. „Bet kuris papildomas mandatas tikrai bus didžiulė sėkmė politinei jėgai, kuri prieš tai neturėjo nė vieno Seimo nario daugiamandatėje apygardoje ir tik Rimą Baškienę, laimėjusią vienmandatėje. Toks rezultatas – jau pergalė. Dėl galutinių rezultatų – dar reikia palaukti. Manau, jie bus tokie, kuriais ne daug kas be mūsų žmonių tikėjo“, – sakė jis.
R. Šimašius: liberalai visur pirmaujaLiberalų sąjūdžio lyderis Remigijus Šimašius užsidarius balsavimo apylinkėms DELFI teigė kol kad nevertinantis valstiečių ir žaliųjų retorikos, kad liberalų valdančiojoje koalicijoje nebus. „Žmonės pas mus gerai nusiteikę, turime 12 vienmandatininkų, kurie kovoja, turime 4-5 apygardų duomenis, visur liberalai pirmauja didesniu ar mažesniu skirtumu, tikimės, kad ir toliau taip bus Mūsų tikslas – bent 6 mandatai, bet viskas rinkėjų rankose“, - kalbėjo R. Šimašius. Paklaustas, kaip vertina valstiečių ir žaliųjų poziciją, kad liberalų koalicijoje nebus, liberalų lyderis teigė, kad derybos kol kas nevyksta: „Realistiškai žiūrint, akivaizdu, kad mes nesame tie, kurie formuos koaliciją, mes galime prisijungti prie kažko. Mes esame ketvirti rinkimuose, jeigu tie, kurie gauna daugiau balsų mus pakvies, žiūrėsime. Šiuo metu derybos nevyksta.“R. Šimašiaus teigimu, kol kas nėra aiški tikroji valstiečių ir žaliųjų retorika: „Tikroji programa paaiškės po rinkimų, matau daug priešrinkiminės retorikos, prie derybų stalo dar nesėdėjome, kai atsisėsime, tada viskas ir paaiškės.“https://g4.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=231554
Policija: rinkimų diena buvo gana ramiSekmadienį, per antrąjį Seimo rinkimų turą, policija teigia gavusi mažai pranešimų apie galimus pažeidimus, nepradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas. Pastebima, kad šie rinkimai buvo itin ramūs. "Šiandienos balsavimo diena, policijos požiūriu, buvo pakankamai rami. Iš viso pranešimų apie įvairius pažeidimus gavome 50, t.y. tris kartus mažiau nei kalbėtume apie pirmą turą ir ikiteisminių tyrimų iki 19 val. nebuvo pradėta nė vieno. Tai irgi šį tą rodo, nes žinome, kad pirmojo metu turo metu buvo pradėta 13 ikiteisminių tyrimų", - Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) spaudos konferencijoje sekmadienio vakarą sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Donatas Malaškevičius. Pasak D. Malaškevičiaus, šiuose Seimo rinkimuose, palyginti su ankstesniais, ir pranešimų sulaukta 2,5 karto mažiau, tris kartus mažesnis ir ikiteisminių tyrimų skaičius. 
R. Karbauskis: pirmiausiai derėsimės dėl vertybių, ne dėl koalicijųLietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad rinkimų naktį su niekuo nesitars dėl būsimos valdančiosios koalicijos. Partijos pirmininkas taip pat teigia neperleisiąs jam priklausančių įmonių akcijų.„Šiandien niekas derybų nepradės. Mes suformuosime darbo grupes, ir jos šnekėsis apie programas, apie vertybes. Po tam tikro laiko, kai bus susitarta dėl šitų dalykų, tada bus šnekama apie koalicijas", - sekmadienio vakarą teigė R. Karbauskis.Pasak R. Karbauskio, tapus Seimo nariu ir davus priesaiką jis neketina perleisti „Agrokoncerno" ar kitų jam priklausančių akcijų, nes to nereikalauja įstatymai. LVŽS vadovo teigimu, abejonės dėl privačių ir viešų interesų bus sklaidomos atvirai deklaruojamomis partiečių darbotvarkėmis.„Aš manau, kad vienas iš pirmųjų sprendimų - mes pradėsime deklaruoti savo susitikimus, kad visi žinotų, su kuo susitinkama, kada susitinkama. Ir iš visų Seimo narių reikalausime savo frakcijoje", - teigė R. Karbauskis.R. Karbauskis taip pat neatmeta plačios koalicijos iš LVŽS, konservatorių ir socialdemokratų, tačiau Vyriausybė turėtų būti formuojama iš profesionalų. Pasak LVŽS vadovo, partija neketina nusileisti tam tikrais klausimais.„Moksleivio ir studento krepšelio naikinimas, (...) šnekant apie Visagino atominę elektrinę - tas projektas turės būti „pabaigtas" (nutrauktas. - ELTA), nes visiems aišku, kad mes nestatysime jokios atominės, ir Alkoholio kontrolės įstatymas", - kalbėjo R. Karbauskis, pridūręs, kad dėl galimo valstybinio alkoholio parduotuvių tinklo bus diskutuojama su partneriais.
Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų antrajame ture siekia 37,85 procento Seimo rinkimų antrajame ture iš viso balsavo 37,85 proc. rinkėjų – tradiciškai mažiau nei per pirmąjį turą.Sekmadienį iki balsavimo pabaigos savo valią pareiškė 31,84 proc. rinkėjų, dar 6,01 proc. balsavo iš anksto. Per pirmąjį turą prieš dvi savaites balsavo 50,64 proc. rinkėjų.Kaip spaudos konferencijoje po rinkimų apylinkių uždarymo sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, šių Seimo rinkimų antrojo turo aktyvumas buvo šiek tiek didesnis nei 2012-aisiais.„Turiu pasakyti, kad dabar matome 37,85 proc. (aktyvumą), 2012 metais buvo 35,91 proc., t. y. šiais metais rinkėjai yra bent dviem procentiniais punktais aktyvesni“, – pabrėžė Z.Vaigauskas.Per praėjusius Seimo rinkimus aktyvumas pirmajame ture buvo 52,93 proc., o pakartotiniame balsavime – 35,91 procento.
R. Karbauskis: žmonių nuotaikos mums į naudąBalsavimui pasibaigus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad šią naktį koalicija tikrai nebus formuojama, ji bus formuojama daug vėliau. „Daug žmonių atėjo į rinkimus, tai rezultatai tikriausiai bus neblogi. Žmonės nori pokyčių, mums tai į naudą“, - kalbėjo R. Karbauskis. Paklaustas, kaip mano, kada bus formuojama koalicija, jis teigė, kad šią naktį jokių veiksmų imamasi nebus: „Mes pirma šnekėsimės apie vertybes, programas, o tik po to apie tai, su kuo sudarysime koaliciją. Šią naktį koalicijos mes tikrai nesudarinėsime, tai bus po savaitės, o galbūt ilgesnio laiko, nes tik tada galėsime sutarti su kažkuo. Tik po šnekų apie sprendimus, apie tai, kaip bus formuojama vyriausybė, tik tada atsiras galimybė sudaryti koaliciją.“Paklaustas, kaip jo partneriu gali būti Gabrielius Landsbergis, žmogus, jo paties žodžiais, sergantis psichologine liga, R. Karbauskis teigė, kad kalbėjo ne apie psichologinę ligą, o apie psichologinę traumą: „Aš nesakiau, kad serga, sakiau, kad jis patyrė traumą. Jis patyrė tikrai sunkių išgyvenimą per debatus ir nori, kad koaliciją formuotų Saulius Skvernelis ir aš tame nedalyvaučiau. Tai yra juokinga.“https://g4.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=231556
Užsidarė rinkimų apylinkės 68 vienmandatėse apygardoseSekmadienio vakarą užsidarė rinkimų apylinkės 68 vienmandatėse apygardose. Iki 20 val. vakaro rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai dalyvavo Seimo rinkimų antrajame ture. Kiekvienoje rinkimų apygardoje varžėsi po du kandidatus, kurie spalio 9-ąją, per pirmąjį Seimo rinkimų turą, surinko daugiausia balsų.Balsavimo teisę iš viso turėjo apie 2,5 mln. Lietuvos piliečių, tačiau ne visiems reikėjo dalyvauti pakartotiname balsavime. Trijų apygardų rinkėjai Seimo narius išsirinko per pirmąjį Seimo rinkimų turą. Jais tapo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujanti Ingrida Šimonytė bei du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai Leonardas Talmontas ir Česlavas Olševskis. Tad pakartotinis balsavimas nevyko sostinės Antakalnio, Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus rinkimų apygardose.Antrajame ture varžėsi 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai, 40 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų. Socialdemokratų partija antrajame ture turi 21 kandidatą, Liberalų sąjūdis - 12 kandidatų. Į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko ir 5 Darbo partijos kandidatai, 5 save išsikėlę kandidatai, 4 partijos Tvarka ir teisingumas kandidatai. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai bei Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) atstovauja po du kandidatus. Politinei partijai „Lietuvos sąrašas", Lietuvos žaliųjų partijai bei Antikorupcinei Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicijai (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) - po vieną.Pagal Seimo rinkimų įstatymą, per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau konkrečios apygardos rinkėjų balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų.Seime yra 141 narys, 71 iš jų renkamas tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 - daugiamandatėje apygardoje pagal partijų pateiktus sąrašus.Per pirmąjį Seimo rinkimų turą, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiamandatėje apygardoje iškovojo 20 mandatų, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga - 19 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija - 13 mandatų, Liberalų sąjūdis - 8 mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga - 5 mandatus ir partija Tvarka ir teisingumas - 5 mandatus.
Baltosios pirštinės: daugiausiai skundų dėl rinkimų komisijų darboPer antrojo rinkimų turo dieną iki 19 val. „Baltosios pirštinės“ gavo mažiau nei 80 pranešimų apie galimus pažeidimus. Lyginant su pirmuoju turu, tai rodo, kad rinkimų diena buvo pasyvi, pastebėta mažai pažeidimų, o skundų dėl galimo balsų pirkimo buvo vienetai – ir tie nepagrįsti. Tokia pranešimų apie galimus pažeidimus statistika yra džiuginanti, bet žvelgiant į informacijos tematiką, reikia atkreipti dėmesį į nekompetetingą rinkimų komisijų darbą. Daugiau nei pusė rinkimų dieną gautų skundų yra apie rinkimų komisijų darbo klaidas, kurios kartojasi kiekvienų rinkimų metu. Dažniausiai „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai ir atsakingi piliečiai pranešė apie neantspauduotas balsadėžes, apylinkes, kuriose komisijų nariai neprašydavo rinkėjų asmens tapatybės dokumentų, atvejus, kai keli rinkėjai leidžiami į balsavimo kabiną, rinkėjai nėra įtraukti į sąrašus arba prie savo vardo randa kito asmens parašą. Kaip ir kitais rinkimų laikotarpiais, didelę dalį pranešimų sudaro agitacijos pažeidimai. „Baltosios pirštinės“ gavo informacijos apie skleidžiamą politinę reklamą agitacijos draudimo laikotarpiu – straipsniai ir skydeliai internetiniuose portaluose, radijo pranešimai, reklama socialiniuose tinkluose, viešose vietose dalinami rinkiminiai lankstinukai. 
Seimo rinkimų antrajame ture iki 19 val. balsavo 30,53 proc. rinkėjųLikus valandai iki apylinkių uždarymo, Seimo rinkimų antrajame ture sekmadienį savo valią buvo pareiškę 30,53 proc. rinkėjų – mažiau nei prieš dvi savaites pirmajame ture tokiu metu.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, su išankstinio balsavimo duomenimis bendras aktyvumas pakartotiniame balsavime iki 19 val. siekia 36,53 procento.Prieš dvi savaites per pirmąjį turą savo valią sekmadienį iki 19 val. buvo pareiškę 40,99 proc. rinkėjų, o bendras pirmojo turo aktyvumas siekė 50,64 proc. rinkėjų.Antrajame ture aktyviausiai balsavo Centro-Žaliakalnio (45,17 proc.), Nemenčinės (43,12 proc.), Kalniečių ir Šilainių (atitinkamai 42,26 proc. ir 42,18 proc.) apygardų rinkėjai. Mažiausiai aktyvūs rinkėjai buvo Vilniuje Panerių apygardoje (26,2 proc.) ir Marių apygardoje Klaipėdoje (26,39 proc.).Sekmadienį pakartotinis balsavimas renkant parlamento narius 68 vienmandatėse apygardose baigsis 20 valandą.
R. Šimašius įvertino R. Karbauskio poziciją dėl būsimos koalicijos derybųValstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis, regis, dirbtinai „užaštrino“ savo kalbėjimą, o koks jis yra derybininkas paaiškės tik prie pačių derybų stalo. Taip teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius.Valstiečių ir žaliųjų lyderis ne kartą viešai sakė, kad jo atstovaujanti partija nemato reikalo derėtis su liberalais, apie kuriuos, kaip apie galimus koalicijos partnerius kalba Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis.Paklaustas, kaip vertina R. Karbauskį kaip derybininką, R. Šimašius DELFI sakė:„Galiu pasakyti, kad nevertiname R. Karbauskio kaip derybininko, nes prie derybų stalo nesėdėjome. O tai, kas matėsi iš viešumos, daugiau vertinu kaip rinkiminės kampanijos dalį, kuri vietomis neramina.Kodėl? Na, dėl griežtos retorikos ir kai kurių keistų idėjų. Nėra ko čia vardinti, ypač turint mintyje, kad balsavimas dar nesibaigęs. Detaliau bus galima šnekėti rytoj. Nenoriu įsivelti į rinkiminę polemiką, bet iš tiesų kai kurios idėjos keistos, o retorika, atrodo, vos ne dirbtinai „užaštrinta“.O kaip bus prie derybų stalo, jeigu teks prie jo sėdėti, tą reikia pasakyti, tada išsiaiškinsime“.Daugiau skaitykite čia
VRK: iki 16 val. pakartotiniuose Seimo rinkimuose balsavo 34,61 proc. rinkėjųLikus porai valandų iki rinkimų apylinkių uždarymo, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį per antrąjį rinkimų turą savo valią jau pareiškė 28,61 proc. rinkėjų. Pridėjus rinkėjus, kurie Seimo rinkimuose balsavo iš anksto, bendras rinkėjų aktyvumas pakartotiniame balsavime iki 18 val. siekė 34,61 proc.Policijos departamentas informavo iki 17 val. gavęs 18 pranešimų apie galimus pažeidimus, tačiau ikiteisminių tyrimų nepradėta.Rinkimų apylinkės sekmadienį bus atviros dar iki 20 val. vakaro.Per antrąjį turą renkami 68 Seimo nariai. 3 kandidatai jau užsitikrino Seimo nario vietą pirmajame rinkimų ture. Balsavimas Naujojoje Vilnioje: https://g3.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=231550
Iki 16 val. balsuoti atėjo 23,89 proc. rinkėjųVyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį antrajame Seimo rinkimų ture iki 16 valandos jau buvo balsavę 23,89 proc. rinkėjų. Pridėjus rinkėjus, kurie Seimo rinkimuose balsavo iš anksto, bendras rinkėjų aktyvumas pakartotiniame balsavime iki 16 val. siekė 29,90 proc. 16 val. VRK rinkėjų skaitiklis rodė, kad iki šios valandos balsavo 588 100 iš 2 404 445 rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto buvo 141 864 rinkėjai (5,95 proc.).Rinkimų apylinkės sekmadienį bus atviros iki 20 val. vakaro.Per antrąjį turą renkami 68 Seimo nariai. 3 kandidatai jau užsitikrino Seimo nario vietą pirmajame rinkimų ture. 17 val. duomenimis: gauta 18 pranešimų apie galimus pažeidimus, ikiteisminių tyrimų nepradėta.https://g3.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=231544
VRK apie pažeidimus: situacija daug geresnė nei prieš ketverius metusPer šiuos rinkimus į Seimą tiek Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), tiek policija fiksuoja gerokai mažiau pažeidimų nei per praėjusiuosius.„Lyginant su 2012 metais, situacija yra nepalyginamai pasikeitusi. Pranešimų apie galimus pažeidimus yra mažiau. Šiandien mes neturime pradėto nei vieno ikiteisminio tyrimo, išankstinio balsavimo metu taip pat nebuvo pradėtas nei vienas ikiteisminis tyrimas. Tai rodo, kad ir patys pažeidėjai turbūt sudėjo ginklus, kitas aspektas - kad ir patys rinkėjai nepasiduoda kitų įtakai ir neleidžia nuspręsti kitiems, o patys keliauja į rinkimų apylinkes priimti sprendimo“, - sakė VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė. Pasak jos, iki 14.30 val. policijos pareigūnai buvo gavę 8 pranešimus apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus. Trys pranešimai buvo gauti Vilniaus apskrityje, trys - Alytaus apskrityje, du - Tauragės apskrityje. „Tauragėje galimai buvo perkami balsai ir siūloma rinkėjams 5 eurai už balsavimą, rinkėjų pavėžėjimas vykdomas Vilniaus rajone, Tauragės rajone, Varėnos rajone. Alytaus rajone gautas pranešimas, kad vienos įstaigos vadovas parduotuvėje perka rinkėjų balsus“, - vardijo L. Matjošaitytė.Pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ vadovė buvo pranešusi pareigūnams apie tai, kad vienos iš apygardų komisijos nariai yra apsvaigę nuo alkoholio. „Tai buvo nuvykę policijos pareigūnai, patikrino informaciją ir vis dėlto nebuvo nustatyta, kad komisijos nariai yra neblaivūs. Pranešimas nepasitvirtino“, - teigė L. Matjošaitytė.Pasak VRK pirmininko pavaduotojos, tiek policijos pareigūnai, tiek VRK gauna įvairių pranešimų dėl galimų publikacijų skelbimo agitacijos draudimo laikotarpiu, kurios turi politinės reklamos, agitacijos požymių. „Policijos pareigūnai ir VRK aiškinasi šias aplinkybes“, - sakė ji.
VRK: Sulaukta pranešimų apie galimą balsų pirkimą Tauragėje ir Alytaus rajoneSekmadienį vykstant antrajam Seimo rinkimų turui sulaukta keletos pranešimų apie galimus balsų pirkimus. Pirminiais duomenimis, skundai nepasitvirtino.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė sekmadienį per spaudos konferenciją pranešė, kad žinių apie galimą balsų pirkimą sulaukta iš Tauragės ir Alytaus rajono.Anot jos, Tauragėje esą už balsą rinkėjams siūlyta po penkis eurus. Iš Alytaus rajono gautas pranešimas, kad vienos įstaigos vadovas parduotuvėje neva perka rinkėjų balsus.Policijos pareigūnams patikrinus informaciją, ikiteisminiai tyrimai nepradėti.„Pranešimai nepasitvirtino“, – sakė L. Matjošaitytė.Ji pabrėžė, kad sekmadienį išvis sulaukiama gerokai mažiau skundų apie galimus rinkimų tvarkos pažeidimus, palyginti ir su pirmuoju turu, ir su 2012 metų rinkimais.„Kalbant apie rinkimų įstatymo pažeidimus tiek išankstinio balsavimo metu, tiek rinkimų dieną pranešimų ir Vyriausioji rinkimų komisija, ir policija sulaukia išties mažai. Iki 14.30 val. pareigūnai buvo gavę aštuonis pranešimus apie galimus rinkimų įstatymo pažeidimus, trys pranešimai gauti Vilniaus apskrityje, trys – Alytaus apskrityje, du – Tauragės apskrityje“, – sakė VRK pirmininko pavaduotoja.Pasak jos, policija dar tikrino pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ pranešimą, kad vienos apygardos komisijos nariai esą yra neblaivūs. Tačiau ir šis pranešimas nepasitvirtino.Policijos departamentas savo ruožtu informavo, kad iki 15 val. gauti devyni pranešimai dėl rinkimų tvarkos pažeidimo, ikiteisminių tyrimų nepradėta.
Antrajame Seimo rinkimų ture jau balsavo penktadalis rinkėjųVyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį antrajame Seimo rinkimų ture 15 val. jau buvo balsavę 20,3 proc. rinkėjų. Dar 5,95 proc. rinkėjų balsavo iš anksto.VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė konstatavo, kad šios dienos aktyvumas iki 15 val. yra didesnis nei 2012 metais, tačiau šiek tiek mažesnis nei 2016 metų pirmojo rinkimų turo metu (spalio 9-ąją). 2012 metais, 14 val. duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo 18,89 proc., 2016 m. pirmojo rinkimų turo metu 14 val. - 22,12 proc. rinkėjų, o 15 val. duomenimis, buvo balsavę 26,51 proc. rinkėjų.„Aktyviausiai rinkėjai keliavo į Kalniečių rinkimų apylinkę, čia jau balsavo 25,68 proc., Cento - Žaliakalnio rinkimų apylinkėje - 25,34 proc. rinkėjų, Šilainių rinkimų apygardoje - 24,96 proc. rinkėjų, Dainavos - 23,94 proc.“, - vardijo L. Matjošaitytė duomenis, kurie rodo, kad antrajame ture ypač aktyviai prie balsadėžių dalyje mikrorajonų traukia kauniečiai.„Mažiausiai rinkėjų kol kas yra sulaukusi Zanavykų rinkimų apygarda - 17,26 proc., Pajūrio - 16,73 proc., Sūduvos - 16,46 proc., Marių - 16,31 proc., Visagino -Zarasų - 15,04 proc.“, - sakė L. Matjošaitytė. VRK pirmininko pavaduotoja, apibendrindama pirmojo Seimo rinkimų turo duomenis konstatavo, kad rinkimų aktyvumas tarp jaunimo yra išaugęs. 2012 metais amžiaus grupėje iki 24 metų rinkėjų aktyvumas sudarė apie 16 proc., grupėje nuo 24 iki 34 metų - tik 18 proc. Šiais metais pirmojo rinkimų turo metu rinkėjų iki 24 metų ir nuo 24 iki 38 metų aktyvumas yra tarp 37-38 proc. kiekvienoje amžiaus grupėje. „Taigi matome, kad rinkėjų aktyvumas šoktelėjo vos ne dvigubai. Tai sąlygoja turbūt ir įvairios socialinės akcijos viešoje erdvėje, įvairių jaunimui patrauklių asmenų skatinimas balsuoti, galbūt tai tampa tam tikra mada ateiti į rinkimus, ir tikrai džiaugiamės, kad ne tik vyresnio amžiaus rinkėjai balsuoja, bet ir jaunimas keliauja į rinkimų apylinkes“, - sakė L. Matjošaitytė.Rinkėjų nuo 55 metų amžiaus grupėje - apie 57-58 proc. atėjo į rinkimus pirmojo rinkimų turo metu.Rinkimų aktyvumo pagal amžiaus grupes antrojo rinkimų turo metu duomenų VRK dar neturi.Policijos departamento pateiktais duomenimis, iki 15 val. gauti 9 pranešimai apie galimus pažeidimus, tačiau ikiteisminių tyrimų nepradėta.Rinkimų apylinkės sekmadienį bus atviros iki 20 val. vakaro.Per antrąjį turą renkami 68 Seimo nariai. 3 kandidatai jau užsitikrino Seimo nario vietą pirmajame rinkimų ture.
Seimo rinkimų antrajame ture iki 14 val. balsavo 18 proc. rinkėjųAntrajame Seimo rinkimų ture rinkėjai pasyvesni nei prieš dvi savaites – sekmadienį iki 14 val. balsavo 18,08 proc. rinkėjų, tai yra 3,48 procentinio punkto mačiau nei per pirmąjį turą.Per pirmąjį turą iki 14 val. savo valią buvo pareiškę 21,56 proc. rinkėjų. Prieš ketverius metus tuo pačiu metu buvo balsavę 18,89 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.Pridėjus balsavusiuosius iš anksto šiemet per pakartotinį balsavimą iš viso rinkimuose dalyvavo beveik ketvirtadalis (24,08 proc.) rinkimų teisę turinčių piliečių.Aktyviausiai balsuoja Nalšios (30 proc.), Raseinių-Kėdainių (29,35 proc.), Pietų Žemaitijos (28,87 proc.), Molėtų-Širvintų (28,53 proc.), Centro-Žaliakalnio (28,48 proc.) apygardų rinkėjai.Pasyviausi Panerių (15,13 proc.), Marių (16,46 proc.), Trakų-Vievio (18,16 proc.), Fabijoniškių (18,47 proc.), Pajūrio (19,22 proc.) apygardų rinkėjai.
Policija: vykstant antrajam turui rinkimuose į Seimą ikiteisminių tyrimų nepradėtaVykstant antrajam turui rinkimuose į Seimą policijos įstaigos kol kas nepradėjo nei vieno ikiteisminio tyrimo dėl galimų rinkimų pažeidimų.Sekmadienį gauti 5 pranešimai apie galimus pažeidimus – po du iš Alytaus ir Tauragės apskričių, vienas – iš Vilniaus apskrities, pranešė Policijos departamentas.Policijai sekmadienį buvo pranešta, kad Vilniaus rajone balsuoti autobusu buvo vežami neblaivūs asmenys. Nuvykę pareigūnai nurodyto autobuso neaptiko.Taip pat pranešta, kad ketvirtadienį Tauragės mieste buvo perkami balsai, o sekmadienį Tauragės rajone bus vežami asmenys balsuoti už tam tikrą kandidatą.Tuo metu visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ skelbia, kad iki 11 valandos ryto buvo pranešta apie daugiau nei 30 galimų pažeidimų. Apie pusė skundų yra susiję su rinkimų komisijos darbu ir politine agitacija.„Baltųjų pirštinių“ stebėtojai ir rinkėjai praneša apie rinkimų komisijų darbo klaidas: vėluojama atidaryti apylinkes, vėl pastebimos neteisingai užplombuotos balsadėžės, apylinkėse rasta politinės reklamos dalomosios medžiagos.Kaip skelbia „Baltosios pirštinės“, fiksuota ir atsainaus rinkimų komisijos narių darbo atvejų, kai rinkėjų nėra prašoma asmens tapatybės dokumentų ir jo tapatybei patvirtinti net nėra užpildoma speciali forma – liudijimas dėl asmens tapatybės. Būta atvejų, kai stebėtojams davus pastabą, komisijos nariai į tai neatsižvelgia ir toliau vykdo darbą pažeisdami taisykles.Alytaus apskrities policija pastarosiomis dienomis gavo du pranešimus apie galimus pažeidimus per išankstinį balsavimą.Pranešta, kad penktadienį pas 73 metų neįgaliąją, gyvenančią Varėnoje, ir  pas 72 metų varėniškį neatvyko rinkimų komisijos nariai. Nuo trečiadienio iki penktadienio rinkėjai galėjo balsuoti specialiuosiuose paštuose, o balsuoti namuose – penktadienį ir šeštadienį.Taip pat pranešta, kad šeštadienį po 14 val., nepažįstami asmenys (vyras ir moteris apie 25-30 metų amžiaus), Druskininkuose, namų laiptinėse klijuoja lapelius, kuriais agituojama balsuoti už kandidatus į Seimo narius, taip pat lapelius nešioja po butus.Šeštadienį, valandą po vidurnakčio, įsigaliojo agitacijos draudimas. Įstatymas draudžia rinkimų agitaciją iki jų pradžios likus 30 valandų ir rinkimų dieną, iki balsavimo pabaigos, išskyrus išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui.
R. Žemaitaitis tikisi, kad „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ dirbs bendroje frakcijojePartijos „Tvarka ir teisingumas“ laikinasis pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikisi, kad po Seimo rinkimų partija parlamente išlaikys tokais pačias pozicijas, kurias turėdama baigia šią kadenciją.Be to, R. Žemaitaitis prognozuoja, kad prie „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos prisijungs ir keli „darbiečiai“, jei šiems pavyktų laimėti antrajame ture.„Jeigu jie („darbiečiai“ – BNS) laimės, tikėkimės, kad jie jungsis prie mūsų frakcijos ir bus pakankamai stipri frakcija. Mes juos pakviestume. Aš tuos tris kandidatus jau pakviečiau. Nes jau dabar matosi, kad Mišrios Seimo narių frakcijos nebus, nes nepriklausomų kandidatų yra per mažai, kad būtų galima suformuoti tokią frakciją“, – BNS sakė R. Žemaitaitis, sekmadienį balsavęs Pietų Žemaitijos apygardos Pajūralio rinkimų apylinkėje, kur dėl Seimo nario mandato rungiasi su konservatoriumi Stasiu Šedbaru.„Tvarkiečių“ laikinasis vadovas tikino, kad kol kas rinkėjų aktyvumas per antrąjį rinkimų turą pranoksta lūkesčius. Jis vylėsi, jog jei visi penki į antrąjį turą patekę „tvarkiečiai“ laimėtų, partija Seime turėtų panašaus dydžio frakciją, kaip ir pastarosios kadencijos Seime. Kadenciją baigiančiame parlamente „tvarkiečiai“ turėjo 9 atstovus.„80-90 proc. (tikimybė), kad jie pateks į Seimą. Noriu tikėtis, kad visi penki ir bus (...). Keturi iš jų dabar yra Seimo nariai, o vienas niekada nebuvęs politikoje. Mane nuliūdintų, jeigu iš tų penkių tik du taptų Seimo nariai“, – sakė jis.Pasak R. Žemaitaičio, antrojo rinkimų turo rezultatai lems jo apsisprendimą, ar dalyvauti partijos vadovo rinkimuose, kurie numatyti gruodžio 10 dieną.„Pergalė mano rinkimų apygardoje sustiprintų mano pozicijas kaip politiko. Aišku ir skyriai nori vadovu turėti žmogų, kuris sugeba laimėti vienmandatėje“, – aiškino R. Žemaitaitis.R. Žemaitaitis sako neketinąs trauktis iš laikinojo partijos vadovo posto, jeigu per antrąjį turą partijos atstovai patirtų fiasko.„Nėra ko trauktis. Čia ne laikinojo ar nuolatinio vadovo gali būti viena ar kita klaida (kad antrame ture partijos kandidatai negautų mandatų – BNS). Tai vienmandatės apygardos, kandidatai vienmandatėse asmeniškai dirba su žmonėmis. Vadovo atsakomybė didesnė kaip pati partija pasirodo rinkimuose“, – teigė laikinasis „tvarkiečių“ lyderis.Jis mano, kad vieni iš realiausių kandidatų į partijos vadovus yra  Rokiškio vicemeras ir partijos rajono skyriaus pirmininkas Egidijus Vilimas, kardiochirurgas Artūras Razbadauskas, antrojo Seimo nario mandato antrame rinkimų rate siekiantis  Kęstutis Bartkevičius .R.Žemaitaitis abejoja, ar Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gali anuliuoti partijos per pirmą ratą surinktus balsus daugiamandatėje apygardoje ir visiems penkiems pagal partijos sąrašą jau į Seimą patekusiems „tvarkiečiams“ būtų atimti mandatai.„Kiek žinau, byla (dėl balsų galimo pirkimo – BNS) teismui dar nėra perduota, Kaip gali būti blogas (VRK verdiktas partijai – BNS) sprendimas, jeigu nėra jokio teismo sprendimo. Sunku įsivaizduoti, kaip gali VRK priimti sprendimą be teismo sprendimo“, – aiškino R. ŽemaitaitisTeisėsauga yra pradėjusi tyrimą dėl skundo, kad spalio 6-ąją per išankstinį balsavimą ir spalio 9-ąją – per pirmąjį rinkimų turą Šilutės apygardoje galbūt pirkti rinkėjų balsai „Tvarka ir teisingumas“ naudai.  Atlikus pirminius veiksmus, nustatyta, kad Šilutės gyventojai už alkoholį, cigaretes ir grynuosius pinigus rinkėjams siūlyta balsuoti už šios partijos kandidatus.   VRK yra sudariusi komisiją šiam atvejui tirti. Susipažinus su pareigūnų turima medžiaga bus sprendžiama, ar teisėsaugos tiriamos veikos galėjo turėti esminių įtakų rinkimų rezultatams, tokiu atveju rezultatai galėtų būti naikinami. Sprendimą VRK turi priimti iki spalio 30 dienos, galutinių rinkimų rezultatų tvirtinimo.
R. Karbauskis: mes gardžiai pasijuokėme iš GabrieliausAntrą vietą daugiamandatėje apygardoje per pirmą Seimo rinkimų turą laimėjusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininką Gabrielių Landsbergį ištiko psichologinė trauma.Valstiečių ir žaliųjų vadovui neprasprūdo pro akis, ką apie būsimas derybas sekmadienį kalbėjo kolega iš TS–LKD partijos.„Dėl G. Landsbergio pareiškimo belieka pasijuokti. Mes su Sauliumi (Skverneliu, – aut. past.) gana gardžiai pasijuokėme iš to, kad žmogus keistas įsivaizduoja. Jis bando toliau sakyti, kad mes skilę ar dar kažkas. Manau, kad yra, matyt, didelė trauma atsitikusi po penktadienio debatų. Matyt, psichologinė trauma, nebepasitiki savo jėgomis ir bando kažkaip šnekėti, kas visiškai juokinga. Mes, derėsimės tikrai ir Saulius, ir aš, mes būsime kartu. Arba jei būsime ne kartu, tai aš derėsiuosi. Bet stengsimės būti kartu, nes bet kokiu atveju mūsų komanda mumis absoliučiai pasitiki.Šioje vietoje derybos bus tikrai nelengvos. Galvoju, kad jeigu po rinkimų skaičiai bus tokie, kad mes galėsime formuoti Vyriausybę, tai iš tikrųjų Gabrieliui (Landsbergiui, – aut. past.) reikėtų pagalvoti apie tai, kas jam galėtų padėti tose derybose, nes jis tikrai silpnokas derybose. Jei psichologiškai jam dabar reikia komentuoti, kad aš nesiderėčiau ar dar kažką, tai jam reikia stiprinti derybinę poziciją“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Sekmadienį iki 13 val. bendras rinkėjų aktyvumas buvo 20,58 proc.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį antrajame Seimo rinkimų ture 13 valandą jau buvo balsavę 14,58 proc. rinkėjų. Pridėjus rinkėjus, kurie Seimo rinkimuose balsavo iš anksto, bendras rinkėjų aktyvumas pakartotiniame balsavime iki 13 val. siekė beveik 20,58 proc. Balsuojama aktyviau nei prieš ketverius metus.Aktyviausiai rinkėjai balsuoja Kalniečių (18,15 proc.), Nevėžio (17,02 proc.), Centro- Žaliakalnio (17,44 proc.), Šilainių (17,21 proc.) apygardose. Mažesnis aktyvumas fiksuojamas Panerių (9,94 proc.), Sūduvos (11,67 proc.), Visagino – Zarasų (11,32 proc. ), Trakų – Vienio (10,37 proc.).Pasak Policijos departamento, balsavimas vyksta gana sklandžiai. Iki 13 valandos gauti 5 pranešimai apie galimus rinkimų pažeidimus: po du iš Alytaus ir Tauragės, vienas iš Vilniaus apskrities. Ikiteisminių tyrimų nepradėta.Rinkimų apylinkės sekmadienį bus atviros iki 20 val. vakaro.Per antrąjį turą renkami 68 Seimo nariai. 3 kandidatai jau užsitikrino Seimo nario vietą pirmajame rinkimų ture.
S. Skvernelis: matau galimybę koalicijoje dirbti su visomis partijomisLietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo lyderis Saulius Skvernelis sako vis dar matantis galimybę dirbti koalicijoje su visomis politinėmis jėgomis, taip pat ir su liberalais.„Kalbant apie tuos pačius liberalus, viskas priklausys nuo to, kaip gali būti derinamos programos. Šiandien kol kas yra daug momentų diametraliai priešingų, bet aš niekada niekam nesakau „ne“. Matau galimybę su visais dirbti“, – žurnalistams sekmadienį sakė S. Skvernelis.S. Skvernelis sekmadienį atvyko balsuoti Nemenčinės vienmandatėje apygardoje Platiniškių apylinkėje.Jis taip pat tikina, kad partija nėra atmetusi galimybės derėtis ir su socialdemokratais, kurių lyderis premjeras Algirdas Butkevičius sekmadienį pripažino, jog socialdemokratams greičiausiai teks dirbti opozicijoje.„Aš manau, kad jei galbūt premjeras įsitikinęs – gal jie tokį sprendimą yra priėmę partijos viduje. Ne, mes jokio sprendimo nesame priėmę“, – sakė S. Skvernelis.Pats S. Skvernelis tikisi „valstiečių“ pergalės po galutinių rezultatų šiandien vienmandatėse apygardose ir teigia, kad koalicijos formavimas prasidės tik tuomet, kai paaiškės, kuri politinė jėga gavo didžiausią rinkėjų pasitikėjimą ir abejoja, ar derybų rezultato bus sulaukta jau sekmadienį.Daugiau skaitykite čia. https://g4.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=231540
Sekmadienį iki vidudienio balsavo beveik 11 proc. rinkėjųVyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį antrajame Seimo rinkimų ture 12 valandą jau buvo balsavę 10,88 proc. rinkėjų. Rinkimų apylinkės sekmadienį bus atviros iki 20 val. vakaro.Per antrąjį turą renkami 68 Seimo nariai. 3 kandidatai jau užsitikrino Seimo nario vietą pirmajame rinkimų ture.
„Baltosios pirštinės“: apie pusę skundų susiję su rinkimų komisijos darbu ir politine agitacijaVisuomeninė nepolitinė rinkimų stebėjimo organizacija „Baltosios pirštinės“ sekmadienį, Seimo antrojo turo rinkimų dieną, iki 11 valandos gavo daugiau nei 30 pranešimų apie galimus pažeidimus.Apie pusę skundų yra susiję su rinkimų komisijos darbu ir politine agitacija. „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai ir rinkėjai praneša apie rinkimų komisijų darbo klaidas: vėluojama atidaryti apylinkes, vėl pastebimos neteisingai užplombuotos balsadėžės, apylinkėse rasta politinės reklamos dalomosios medžiagos.Pasak „Baltųjų pirštinių“ pranešimo, fiksuota ir atsainaus rinkimų komisijos narių darbo atvejų, kai rinkėjų nėra prašoma asmens tapatybės dokumentų ir jo tapatybei patvirtinti net nėra užpildoma speciali forma – liudijimas dėl asmens tapatybės. Būta atvejų, kai stebėtojams davus pastabą, komisijos nariai į tai neatsižvelgia ir toliau dirba pažeisdami taisykles. „Baltųjų pirštinių“ duomenimis, šią savaitę daugiausiai pranešimų yra gaunama iš Varėnos-Trakų, Nemenčinės, Panerių, Raseinių-Kėdainių, Telšių apygardų. Į šias vietoves planuojama nukreipti daugiau mobiliųjų ekipažų. Remiantis „Baltųjų pirštinių“ patirtimi, politinė reklama sudaro daugiau nei pusę visų pažeidimų. Partijų ar kandidatų plakatai ir skrajutės, transporto priemonės su politine reklama ar tiesiog gyvai agituojantys žmonės prie apylinkių agitacijos draudimo laikotarpiu – dažniausios situacijos, apie kurias rinkėjai informuoja ir šią dieną. Apie visus šiuos atvejus „Baltųjų pirštinių“ atstovai operatyviai informuoja apylinkių ir apygardų komisijų pirmininkus, kad klaidos būtų pašalintos. Pagrindinę antrojo turo rinkimų dieną apylinkes nuo pat darbo pradžios stebi per 200 „Baltųjų pirštinių“ stebėtojų.
G. Landsbergis: matau pagrindą stabiliai VyriausybeiTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad būsimos koalicijos formavimas gali prasidėti jau sekmadienio vakarą, ir teigia, kad mato galimybių, jog nauja valdžia būtų stabili.„Jei kalbėtume apie asmenybes, tai aš esu tą jau minėjęs ne vieną kartą, aš matau, kad mano vedamos partijos, Sauliaus Skvernelio ir Eugenijaus Gentvilo – trijų žmonių sutartis – galėtų duoti pagrindą iš tikrųjų stabiliai Vyriausybei. Aš tuo tikiu. Daugelis mūsų diskusijų, debatų, pokalbių, kurie vyko iki rinkimų, iš tikrųjų leidžia pakankamai ramiai tą matyti. Bet pažiūrėsime, nes ne visi yra tokie racionalūs, ne visi laikosi savo duoto žodžio“, – sekmadienį prasidėjus balsavimui antrame Seimo rinkimų ture BNS sakė konservatorių lyderis.Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas antrajame ture nebalsavo, nes jo Antakalnio rinkimų apygardoje konservatorė Ingrida Šimonytė buvo išrinkta į Seimą jau pirmajame rinkimų ture.Anot jo, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai derybose dėl koalicijos turėtų atstovauti būtent rinkimų sąrašo lyderis Saulius Skvernelis, o ne partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.„Jei tas žmogus atvedė sąrašą į priekį, aš praktiškai esu įsitikinęs, kad dėl jo ta partija taip gerai pasirodė rinkimuose, tai aš manau, kad jeigu žmonės jam davė atsakomybę vesti sąrašą, jis nuo tos atsakomybės nebėgs“, – svarstė G. Landsbergis.Jo teigimu, svarbus vaidmuo formuojant koaliciją tenka ir prezidentei, tačiau pirmiausia reikia paisyti rinkėjų valios.„Prezidentės žodis, be abejonės, yra svarbus, mes matėme, kaip ji anksčiau įsitraukė į Vyriausybių formavimą, daro tai inteligentiškai, išsakydama savo požiūrį, žiūrėsime, kaip bus šiais metais. Aš manau, kad bet kuriuo atveju prezidentė pirmiausia žiūrės į rinkėjų valią. Demokratinėje valstybėje turime žiūrėti pirmiausia į tai, ką sako rinkėjai, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas užimame“, – kalbėjo G.Landsbergis.Jis taip pat sakė, kad tuo atveju, jei rinkimų laimėtojas yra aiškus, koalicijos formavimas turėtų prasidėti nedelsiant – gal jau net šį vakarą. Tuo atveju, jei laiminčių partijų rezultatai būtų lygūs, G.Landsbergio manymu, būsimą premjerą galėtų padėti nustatyti pirmumo balsai.„Čia yra daugiau atsakomybės klausimas. Aš manau, kad rinkėjai, balsuodami už vieną ar kitą žmogų, jį reitinguodami, iš tikrųjų jie tikisi atsakomybės, jie nori matyti tą žmogų prisiimantį atsakomybę už savo pažadus, darbus ir būnant Vyriausybėje. Svarstymai, kad geriau yra slėptis parlamente, vadovauti iš ten, lyg iš šešėlio tokio, man tokie dalykai yra nepriimtini“, – sakė politikas.Jis viliasi, kad jo vedama partijos po šių rinkimų Seime turės 40-45 mandatus.
VRK pirmininkas: išaiškinta rinkėjų, kurie balsavo du kartusVyriausioji rinkimų komisija (VRK) išaiškino keletą atvejų, kai rinkėjai savo valią per Seimo rinkimus pareiškė du kartus.„Mes nustatėme, kad per balsavimą iš anksto buvo rinkėjų, kurie įvairiose įstaigose balsavo po keletą kartų“, – sekmadienį per spaudos konferenciją pranešė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.Anot jo, pasitaikė, kad tas pats rinkėjas balsavo iš anksto savivaldybėje ir namuose, kai pas jį apsilankė rinkimų komisijos nariai.„Rinkimų apylinkėms esame išsiuntę apie tai, kad yra tokia situacija ir kad jie būtų atidūs ir neįskaitytų jokiu būdu antrojo rinkėjų balso“, – sakė Z.Vaigauskas.Jis teigė, kad tokiais atvejais įstatymas numato, jog skaičiuojamas tik vienas rinkėjo vokas – naujausias.Trečiadienį ir ketvirtadienį Lietuvos savivaldybėse vyko išankstinis pakartotinis balsavimas renkant Seimo narį, taip pat buvo galima balsuoti specialiuose paštuose, tai yra sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose, kariniuose daliniuose, sulaikymo ir įkalinimo įstaigose.Penktadienį ir šeštadienį namuose balsavo neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, taip pat sulaukę 70 metų ir vyresni, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę.Z.Vaigauskas per spaudos konferenciją taip pat pranešė, kad sekmadienį, antrojo Seimo rinkimų turo dieną, keliose apylinkėse buvo sutrikęs interneto ryšys, o Rytų apylinkėje Vilkaviškyje dingo elektra, teko pastatyti generatorių.„Tikimės, kad artimiausiu metu ten nebebus problemų“, – vylėsi VRK vadovas.
Policija: vykstant antrajam turui rinkimuose į Seimą ikiteisminių tyrimų nepradėta Vykstant antrajam turui rinkimuose į Seimą policijos įstaigos kol kas nepradėjo nei vieno ikiteisminio tyrimo dėl galimų rinkimų pažeidimų.„Šiandien gauti trys pranešimai – du iš Tauragės apskrities, vienas – iš Vilniaus apskrities. Tačiau jie nepasitvirtino“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.Policijai sekmadienį buvo pranešta, kad Vilniaus rajone balsuoti autobusu buvo vežami neblaivūs asmenys. Nuvykę pareigūnai nurodyto autobuso neaptiko.Taip pat pranešta, kad ketvirtadienį Tauragės mieste buvo perkami balsai, o sekmadienį Tauragės rajone bus vežami asmenys balsuoti už tam tikrą kandidatą.Nuo trečiadienio, kuomet prasidėjo išankstinis balsavimas, policija iš viso gavo 15 pranešimų apie galimus pažeidimus per rinkimus.Alytaus apskrities policija pastarosiomis dienomis gavo du pranešimus apie galimus pažeidimus per išankstinį balsavimą.Pranešta, kad penktadienį pas 73 metų neįgaliąją, gyvenančią Varėnoje, ir  pas 72 metų varėniškį neatvyko rinkimų komisijos nariai. Nuo trečiadienio iki penktadienio rinkėjai galėjo balsuoti specialiuosiuose paštuose, o balsuoti namuose – penktadienį ir šeštadienį.Taip pat pranešta, kad šeštadienį po 14 val., nepažįstami asmenys (vyras ir moteris apie 25-30 metų amžiaus), Druskininkuose, namų laiptinėse klijuoja lapelius, kuriais agituojama balsuoti už kandidatus į Seimo narius, taip pat lapelius nešioja po butus.Šeštadienį, valandą po vidurnakčio, įsigaliojo agitacijos draudimas. Įstatymas draudžia rinkimų agitaciją iki jų pradžios likus 30 valandų ir rinkimų dieną, iki balsavimo pabaigos, išskyrus išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui.
Jau balsavo per 6 proc. rinkėjų, viena apylinkė dirba su elektros generatoriumiVyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 11 valandą jau buvo balsavę 6,78 proc. rinkėjų, pažeidimų rinkimų dieną kol kas nenustatyta, tačiau Vilkaviškio rytinėje rinkimų apylinkėje dėl elektros tiekimo sutrikimų tenka naudoti elektros generatorių.VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, šiuo metu nesklandumai su elektra Vilkaviškyje yra šalinami, o dėl elektros nebuvimo nė vienam rinkėjui nėra sutrukdyta balsuoti.Pasak Z. Vaigausko, kol kas nėra gauta pranešimų apie rinkėjų eiles ar pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl galimų pažeidimų, tačiau kai kurios rinkimų apylinkės yra įspėtos dėl iš anksto balsavusių piliečių, kurie rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo dar kartą.„Sakykime, balsavo sanatorijoje, namuose (...), rinkimų apylinkėms mes esame išsiuntę informaciją apie rinkėjus, kurie yra balsavę“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo Z. Vaigauskas, pridūręs, kad tokiu atveju galioja tik vienas balsas, o rinkimų apylinkės darbuotojai turėtų pabandyti nustatyti, kuris balsavimas yra atliktas vėliau ir jį įskaityti.
Rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime 1,3 procento didesnis nei 2012 metaisSeimo rinkimuose, pakartotinio balsavimo metu, iš anksto (savivaldybėse, namuose, specialiuose paštuose ir užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose) balsavo 141 864 rinkėjai, arba 5,95 procento rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).Palyginti su 2012 metais, rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime yra didesnis. Tuomet savo valią pareiškė 119 574 rinkėjų, arba 4,65 procento rinkėjų.Iš 2 385 346 balsavimo teisę turinčių rinkėjų savivaldybių pastatuose balsavo 58 789 rinkėjai, balsavimo teise namuose pasinaudojo 71 158 rinkėjai. Specialiuose paštuose (ligoninėse, globos namuose, laisvės atėmimo vietose bei kariniuose daliniuose) balsavo 11 917 rinkėjų.VRK pateiktais duomenimis, aktyviausiai išankstinio balsavimo metu balsavo Nalšios apygardos (12,02 proc.) ir Varėnos - Trakų (11,89 proc.) rinkėjai. Mažiausiai aktyvūs buvo Marių apygardos (1,91 proc.) rinkėjai.
Iki 11 val. gauti 3 pranešimai apie rinkėjų papirkinėjimąRemiantis Policijos Departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūno Matonio pateikta informacija, šiandien iki 11 val. buvo gauti 3 pranešimai (vienas iš Vilniaus r., du - iš Tauragės apskr.) apie galimus rinkėjų papirkinėjimus. Informacija nepasitvirtino.Nuo spalio 19 d., kuomet prasidėjo išankstinis balsavimas, policija gavo 15 pranešimų, ikiteisminių tyrimų nepradėta.
A. Butkevičiaus prognozė: naujame Seime socialdemokratai greičiausiai dirbs opozicijojeValdančiųjų socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius žada artimiausiu metu pasakyti savo ateities planus partijoje ir prognozuoja, kad socialdemokratai naujajame Seime dirbs opozicijoje.„Manau, kad 70 proc. (tikimybė), kad mes dirbsime opozicijoje“, - sekmadienį žurnalistams teigė A.Butkevičius.Socialdemokratų lyderis sekmadienį  pakartotiniame balsavime Seimo rinkimuose su žmona balsavo Naujamiesčio apygardos Konarskio rinkimų apylinkėje.Jis pripažįsta, kad buvo padaryta klaida tikintis, kad per šiuos rinkimus visuomenė partiją įvertins pagal jos atliktus darbus ir leis toliau tęsti darbus.Anot jo, viena iš pralaimėjimo priežasčių buvo tai, kad jis rinkimų kampanijai skyrė labai mažai laiko.„Iš dalies laikau tai pralaimėjimu“, - teigė A.Butkevičius, paklaustas, ar nelaiko pralaimėjimu to, kad per pirmąjį balsavimo turą rinkėjai parodė savo nusivylimą ir todėl rinkosi kitas partijas.„Ir aš kaip partijos pirmininkas ir daugelis mūsų partijos Seimo nariai galvojome, kad visuomenė  mato mūsų padarytus darbus ir pagal atliktus darbus suteiks mums mandatą toliau tęsti kitus darbus. Ir pats turiu prisipažinti, kad rinkimų kampanijai skyriau labai mažai laiko, kampanijos metu dirbau Vyriausybėje, sprendžiau problemas, bet dabar apmąsčius pergalvojus, tai man asmeniškai reikėjo daugiau skirti laiko susitikimams su visuomene, daugiau užsiimti rinkimų kampanija, labiau mobilizuoti komandos narius“, - pridūrė premjeras.Jis pripažino, kad kitų partijų rikimų kampanijos buvo daug agresyvesnės.Daugiau skaitykite čia. 
Seimo rinkimų antrajame ture iki 10 val. balsavo 3,44 proc. rinkėjųSeimo rinkimų antrajame ture sekmadienį iki 10 val. balsavo 3,44 proc. rinkėjų, kai prieš dvi savaites tokiu metu buvo balsavę 4,8 procento.Su 5,99 proc. išankstinio balsavimo duomenimis antrajame ture savo valią jau yra pareiškę 9,42 proc. rinkėjų.Aktyviausios kol kas yra Nalšios apygarda – bendras aktyvumas su išankstinio balsavimo duomenimis siekia 16,72 proc., Varėnos-Trakų (15,51 proc.) ir Molėtų-Širvintų (14,38 proc.).Mažiausias aktyvumas, įskaičiuojant ir išankstinio balsavimo duomenis, yra sostinės Panerių apygardoje (4,34 proc.) ir Klaipėdoje Marių apygardoje (4,53 proc.).Sekmadienį pakartotinis balsavimas renkant parlamento narius 68 vienmandatėse apygardose prasidėjo 7 ir baigsis 20 valandą.
A. Butkevičius atidavė balsą antrajame Seimo rinkimų turePremjeras Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius savo balsą atidavė 10 val. S. Konarskio rinkimų apylinkėje Vilniuje. Šioje rinkimų apylinkėje susikauna TS-LKD deleguotas Žygimantas Pavilionis ir Liberalų sąjūdžio atstovas Virgilijus Alekna. https://g4.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=231528
Iš anksto pakartotiniame balsavime savo valią pareiškė beveik 6 proc. rinkėjųSeimo rinkimų antrajame ture per išankstinį balsavimą savivaldybėse, specialiuose paštuose bei namuose savo valią pareiškė beveik 6 proc. rinkėjų, šiek tiek mažiau nei pirmajame ture.Šią savaitę nuo trečiadienio iki šeštadienio balsavo 141 tūkst. 864 arba 5,95 proc. rinkėjų. Taip pat užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsavo 135 piliečiai.Per pirmąjį rinkimų turą prieš dvi savaites tokiu pačiu metu balsavę buvo 165 tūkst. 901 arba 6,65 proc. rinkėjų, taip pat 202 balsavo užsienyje kariniuose vienetuose.Sekmadienį pakartotinis balsavimas renkant parlamento narius 68 vienmandatėse apygardose prasidėjo 7 ir baigsis 20 valandą.Seimą sudaro 141 Seimo narys – Tautos atstovai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.Spalio 9 dieną per pirmąjį rinkimų turą išrinkta 70 parlamentarų daugiamandatėje apygardoje ir trys – vienmandatėse apygardose.Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiamandatėje apygardoje per pirmąjį turą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 20, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 19, Socialdemokratų partija 13, Liberalų sąjūdis aštuonis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga bei partija „Tvarka ir teisingumas“ – po penkis mandatus. Taip pat pirmajame ture vienmandatėse buvo išrinkti du Lietuvos lenkų atstovai ir konservatorė.Į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų, 40 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 21 – Socialdemokratų partijos, 12 – Liberalų sąjūdžio, penki – Darbo partijos, penki – save išsikėlę, keturi – „Tvarkos ir teisingumo“, po du – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), po vieną – „Lietuvos sąrašo“, Lietuvos žaliųjų partijos bei Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos kandidatus.Naujas Seimas į pirmąjį posėdį turi rinktis ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, preliminariai minima lapkričio 10 diena. Pirmąjį parlamento posėdį kviečia prezidentas.
Iki 9 val. jau balsavo 1,3 proc. rinkėjųSekmadienį vykstančiame antrajame Seimo rinkimų ture, 9 val. duomenimis, savo balsą jau atidavė 1,3 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausia balsuoja Nemenčinės rinkimų apygardos rinkėjai – čia jau balsavo 2,05 proc. rinkėjų, Nalšios (1,92 proc.), Sėlos (1,85 proc.), Molėtų – Širvintų (1,80 proc.), Utenos (1,77 proc.), Pasvalio – Pakruojo (1,69 proc.). VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė LRT radijui sakė, kad antrajame Seimo rinkimų ture balsuojama gana aktyviai. Pasak jos, iki 8 val. savo valią jau buvo pareiškę daugiau kaip 9 tūkst. žmonių. Pasak VRK pirmininko pavaduotojos, kol kas negauta ir pranešimų apie pažeidimus.Rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai 68 vienmandatėse apygardose iki 20 val. vakaro dalyvaus Seimo rinkimų antrajame ture. Kiekvienoje rinkimų apygardoje varžosi po du kandidatus, kurie spalio 9-ąją per pirmąjį Seimo rinkimų turą surinko daugiausia balsų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pentagono Kalėdų dovanos Baltijos šalims: kam ir kodėl atiteks 100 mln. dolerių? (1)

Po to, kai JAV Kongrese sutarta dėl rekordinio, beveik 700 mlrd. dolerių gynybos biudžeto,...

Orai: šalį užlies šiluma, bet džiaugsmo neatneš (12)

Po žiemiškesnės savaitės pradžios, antroje savaitės pusėje temperatūra šoktels aukštyn, tad...

20 dienų valgė ligoninės maistą: kai kurie pasiūlymai gerokai nustebino ligoninės komentaras (414)

Šimtai legendų, mitų, komentarų, nuotraukų, klausimų, nuolatinių diskusijų – daug neramumų...

Teisėjai skaudžiai pamokė skolų išieškotojus: tą pačią skolą bandė išsireikalauti tris kartus (130)

Teisėjai skaudžiai pamokė skolų išieškotojus – už tai, kad jau trečią kartą tam pačiam...

Geriausią kėlinį klubo istorijoje sužaidę „Knicks“ nutraukė Toronto pergalių seriją (1)

Pirmąją nesėkmę po keturių pergalių iš eilės NBA pirmenybėse patyrė Toronto „Raptors“...

Rado, kaip atsikratyti nelaukiamų klientų: už kebabą prašo 28 eurų (214)

Verslininkas Karolis Jaruševičius nemėgsta, kai jo valdomą maitinimo įstaigą vadina kebabine ....

Įspūdingų Kauno eglučių kūrėją suviliojo kitas miestas (25)

Neseniai paaiškėjo, kad šiemet miestą Kauno rotušės aikštėje puoš dvylikos metrų aukščio...

Kiek augs lėšos Lietuvos kariuomenei? (276)

Kitais metais Lietuvos kariuomenė s finansavimas peržengs 2 procentų ribą. Tačiau tai – tik...

Rusai įvardijo, dėl ko nepatenkinti Putinu (404)

Rusijos piliečiai mano, kad jų prezidentui Vladimirui Putinui už darbą einant šalies...

Gaisro metu nebuvo laiko galvoti: moters poelgis pralinksmino internautus (5)

Erdvius namus Šiaurės Kalifornijoje turėjusiam poniui Stardust turėjo būti nemenkas sukrėtimas...