Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas politologas Vytautas Isoda mano, kad savo nuomonę dėl R. Karoblio paskyrimo prezidentas pakeitė dėl viešoje erdvėje pasirodžiusios kritikos.

„Prezidentas pastebėjo tai, kad jo atžvilgiu buvo labai daug kritikos viešojoje erdvėje dėl šio užsispyrimo. Tai manau, kad čia buvo proga, praėjus jau kažkiek laiko ir išsaugant savo veidą, tarsi pasiūlyti šią situaciją išspręsti. Jis tarsi neatsitraukė nuo savo žodžių ir pasakė, kad politinio atšalimo laikotarpis buvo reikalingas, bet kadangi jis jau praėjo, tai dabar jau galima skirti“, – Eltai teigė V. Isoda.

„Tikroji priežastis turbūt ne ta, kad kandidatas R. Karoblis „atšalo“ ar „atšilo“, bet tikroji priežastis turbūt, kad prezidentas stebi savo reitingus ir mato, kad tai nebuvo populiarus žingsnis (...) Kritika bent jau viešoje erdvėje buvo nupiešta taip, kad tarsi prezidentas kaltesnis, tai jam reikėjo kažkaip tą situaciją spręsti“, – taip pat pažymėjo politologas.

V. Isodos teigimu, tik laikas parodys, ar visuomenė šį prezidento atsitraukimą įvertins kaip tam tikrą silpnumą, ar, atvirkščiai, palaikys išmintingu ir brandžiu sprendimu. Vis dėlto politologas įsitikinęs, kad įsisiūbavęs konfliktas tarp valdančiųjų ir Prezidentūros dėl šio prezidento žingsnio nesibaigs.

„Manau, kad tai nereiškia, kad tas konfliktas apskritai baigsis tarp Prezidentūros ir valdančiosios daugumos, ypač TS-LKD, kadangi yra ir kiti klausimai, dėl kurių prezidentas turbūt nenusileis taip lengvai“, – sakė jis.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto politologas dr. Kęstutis Girnius teigia, kad prezidentas nusileisti valdantiesiems dėl R. Karoblio kandidatūros į ambasadoriaus ES pareigas veikiausiai nusprendė, įvertinęs tai, kad šis svarbus postas ilgą laiką buvo be vadovo.

„Tai yra svarbus postas, jis maždaug metus nėra užpildytas, reikia ką nors ten pasiųsti ir neatrodo, kad Užsienio reikalų ministerija būtų pasiryžusi pritarti prezidento kandidatui. Tai prezidentas šiek tiek nusileidžia ir leidžia R. Karobliui grįžti“, – Eltai teigė K. Girnius.
Politologas atkreipia dėmesį, kad R. Karoblis yra anksčiau dirbęs Lietuvos nuolatiniu atstovu ES. Todėl, pasak jo, kandidatas pagal savo kompetenciją puikiai tinka jam siūlomoms pareigoms.

Vis dėlto K. Girnius mano, kad prezidento sprendimas taikyti vadinamąjį atšalimo laikotarpį buvo racionalus žingsnis.

„Prezidento ankstesnei pozicijai, kad Linas Linkevičius ir R. Karoblis, vos baigę būti ministrais, neturėtų tučtuojau būti paskirti į aukštus diplomatinius postus, pritariu. Joks politikas, joks diplomatas neturi teisės manyti, kad kai kurie svarbūs postai jiems priklauso“, – sakė K. Girnius.

„Bet dabar, kai viskas tęsiasi taip ilgai be ambasadoriaus, jau reikia sprendimą priimti vienaip ar kitaip. Ir aš manau, kad šiuo atžvilgiu prezidentas pagalvojo, kad R. Karoblis nėra pats blogiausias atvejis“, – pridūrė jis.

Politologas taip pat antrina V. Isodai, teigdamas, kad prezidento apsisprendimas sutikti su R. Karoblio kandidatūra į ambasadorius ES neturėtų pagerinti valdančiųjų ir šalies vadovo santykių.

„Nemanau, kad R. Karoblio paskyrimas ir prezidento šiokia tokia nuolaida rodo, kad santykiai tarp Vyriausybės, konservatorių ir prezidento pagerės. Aš manau, kad įtampos yra tokios didelės, nesutarimai yra tokie platūs, pagiežos yra tiek daug, kad faktiškai jie liks oponentai, kol vieni ar kiti pralaimės rinkimus“, – akcentavo K. Girnius.
ELTA primena, kad šalies vadovas G. Nausėda trečiadienį užsiminė, jog rimtai apsvarstytų buvusio krašto apsaugos ministro R. Karoblio kandidatūrą, dėl kurios anksčiau buvo išsakęs „politinio atšalimo“ poreikį.

Pernai Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministrų pareigas ėję L. Linkevičius ir R. Karoblis nebuvo paskirti į ambasadas JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda tokį sprendimą argumentavo, esą buvusios Vyriausybės ministrams būtinas „politinis atšalimas“.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (29)