Kartu specialistai įvardina ir kitus įdomiausius akcentus - tai ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio gąsdinimai, Sauliaus Skvernelio premjero ir kandidato į prezidentus pareigų sumaišymas, taip pat nustebino Mindaugo Puidoko ir Naglio Puteikio pasirodymai.
Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Vytauto Dumbliausko, ši rinkimų kampanija turi didelę intrigą - nė numanyti negalima, kas laimės.
„Paskutinį kartą taip buvo 1997-1998 metais, kai buvo išrinktas Valdas Adamkus, per plauką įveikęs Artūrą Paulauską. Po to visos kitos kampanijos buvo aiškios, be intrigos. Netgi 2002-aisiais buvo žinoma, kad laimės V. Adamkus. Tik visiems buvo šokas, kad laimėjo Rolandas Paksas, bet kampanijoje buvo aišku“, - Eltai sakė politologas.
Jam antrina ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.
„Trijų (Sauliaus Skvernelio, Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos. - ELTA) tarpusavyje lyderiaujančių rungtis yra labai dramatiška. Tai yra vienas iš įspūdingiausių dalykų. Dramatizmas ir nežinojimas iki galo, kas iš tikrųjų gali išeiti į antrą turą, išties yra labai įdomus dalykas. Tai yra išskirtinumas, lyginant su praėjusiais rinkimais, kur buvo viskas aišku“, - tikino politologas.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) dėstytojos Ievos Petronytės-Urbonavičienės, menama trijų kandidatų lyderystė turi savo specifiką. Jeigu esant vienam favoritui svarbu neprarasti pozicijų, esant dviem - neprarasti ir apšmeižti kitą, tai esant trims - politikas turi būti dar išmintingesnis.
„Kai yra trys, reikia stengtis neprarasti savo pozicijų, bet, iš kitos pusės, nederėtų apšmeižti oponentų, nes tai gali atsiliepti antrame ture“, - tikino ji.
Jos manymu, šie rinkimai išsiskiria dar ir dėl to, kad vienas iš menamų lyderių - S. Skvernelis - kandidatuoja į prezidento postą jau eidamas aukštas pareigas. Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, šis sprendimas nebūtinai kandidatui išėjo į naudą.
„Teoriškai tai turėtų būti kaip pranašumas, bet panašu, kad tam tikra dalimi tapo ne teigiamos, o neigiamos nuomonės poslinkio priežastimi. Iš vienos pusės, užtikrintas didesnis matomumas, iš kitos pusės, matomumas su tais dalykas, kurie formuoja neigiamą nuomonę (apie jį. - ELTA). Tad matomumas tapo kenkiančiu dalyku“, - tikino politologė.
Jei, dėstytojos manymu, šis veiksmas pakenkė pačiam premjerui, tai VDU profesorius L. Bielinis pažymėjo, kad tai gali atsiliepti ir visai Lietuvos politinei kultūrai. Jo manymu, premjerystės ir kandidato pareigų „suplakimas į vieną“ buvo klaida.
„Manau, kad S. Skvernelio ėjimas į prezidentus būnant premjeru yra klaida Lietuvos politinio stabilumo, politinės ateities prasme. Toks premjeravimo ir kandidatavimo, prezidentinių ambicijų suplakimas į vieną yra nesveika Lietuvai, tai nesektinas pavyzdys. (...) Tai savotiškas gudravimas, bet politinės demokratijos, valdžios atskyrimo prasme gali atsiliepti mūsų kultūroje negatyviai“, - teigė pašnekovas.
Kaip vieną svarbiausių šios kampanijos akcentų MRU docentas V. Dumbliauskas mato ir kitus „valstiečių“ sprendimus. Pasak jo, partijos lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimai, kad, jei bus nebalsuojama už juos, šalį, esą užvaldys konservatoriai, yra gąsdinimas, primenantis R. Pakso laikus.
„S. Skvernelio komanda, prisidedant R. Karbauskiui, naudoja tokius metodus... gąsdina žmones. Čia R. Paksas gąsdino 2002 metais, primena jo metodiką. Gąsdina, kad, jeigu neišrinks S. Skvernelio, bus blogai. Žiūrint blaiviai, šneka nesąmones. Tokie dalykai nepuošia kampanijos, nei štabo, nei politinės sistemos“, - tikino V. Dumbliauskas.
Politologas L. Bielinis išskyrė dar kelis akcentus, - jo manymu, svarbu paminėti kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos sąmoningą sprendimą nesieti savęs su jokia partija. Profesorius pažymi, kad toks sprendimas buvo, esą neeilinis.
„G. Nausėdos posūkis, kada ryžtingai pareiškė, kad eis atskirai ir nesiglaus prie jokios partijos, buvo įspūdingas. Šis veiksmas ir siekis pademonstruoti norą elgtis savarankiškai galbūt ir apsunkino jo rinkimų kampaniją, bet tuo pačiu atlaisvino nuo partinių priklausomybių. (...) Tuomet jis pradėjo formuoti savo palaikymo struktūrą per visą Lietuva, kas yra be galo sunku. Aš tik galiu įsivaizduoti, kaip žmogus yra pavargęs“, - teigė L. Bielinis.
VDU profesoriaus teigimu, įdomu stebėti ne tik vadinamojo „pirmojo ešalono“, bet ir kitų kandidatų tarpusavio dvikovas.
„Antrame plane matome labai ryškių kandidatų. Kalbėti apie juos kaip apie nevykusius būtų negražu ir nekorektiška. Vytenis Povilas Andriukaitis, Mindaugas Puidokas, Arvydas Juozaitis veikia aktyviai, kiek leidžia jų resursai, supratimas ir energija. Jie tarpusavyje labai stipriai rungiasi. Rinkimai įspūdingi“, - sakė L. Bielinis.
Kartu, profesorius teigia, šioje kampanijoje labiau nei kiti sublizgėjo Mindaugas Puidokas. Politologas mano, kad jam pavyko atrasti savo rinkėją.
„Kartais vietomis gana naiviai, arogantiškai, bet vis dėlto pademonstravo tokį jauno žmogaus siekį atrasti savo vietą politikoje ir, tiesą sakant, aš manau, tą vietą jis atrado. Taip, jis nelaimės rinkimų, taip - susipyko su valstiečiais, bet jis atrado savo vietą, už jį bus balsuojama ir Seimo rinkimuose. Jis iš tikrųjų po keleto metų, vienos-dviejų kadencijų subręs galutinai ir taps išties labai rimtu, atsakingu ir, svarbiausia, nebijančiu kritiškai vertinti situacijų politiku“, - teigė politologas.
Tuo metu MRU docentą V. Dumbliauską kitas kandidatas - Naglis Puteikis - nustebino iš blogosios pusės. Politologas tikina, kad po pastarųjų dienų pareiškimų, esą jo šalininkai turėtų balsuoti už kitus kandidatus, pakeitė nuomonę apie Seimo narį.
„Nerimtai atrodo - lyg prekiavimas turguje tuščiais buteliais. N. Puteikį laikiau aukštesnio lygio. Nors bebūtų kiek marginalus, jis turi savo nišą, kritikuoja elitą, garsiai šneka tai, ką reikia šnekėti. Atrodė, kad viskas su N. Puteikiu gerai, toks jis reikalingas ir, mano galva, Seime turi būti, bet dabar šie jo „bajeriai“... Krito mano akyse, nerimtai pasirodė“, - sakė docentas.
Penktadienis - paskutinė išankstinio balsavimo diena. Gegužės 12-ąją Lietuva rinks prezidentą. Į šalies vadovo postą kandidatuoja 9 politikai: Valentinas Mazuronis, Valdemaras Tomaševskis, Ingrida Šimonytė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Arvydas Juozaitis, Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda, Naglis Puteikis ir Mindaugas Puidokas.