aA
Populiariausia partija – „valstiečiai“, o Šimonytė krenta į trečią vietą. Kuo paaiškinti visuomenės palankumo pokyčius? Pagal naujausius reitingus aiškūs trys lyderiai būsimuose prezidento rinkimuose, tačiau sociologai nedrįsta spėlioti, kurie du iš jų pateks į antrąjį turą. Esą yra daug faktorių, galinčių lemti persiskirstymą reitingų lentelėje, o vienas pagrindinių – Kauno meras.

DELFI Dėmesio centre: politologas, Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis, sociologė, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė Rasa Ališauskienė ir sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

– Pone Gaidy, manau, naujausiuose „Vilmorus“ duomenyse įdomiausi du dalykai: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) populiarumo kritimas 4 proc. ir Sauliaus Skvernelio, kaip potencialaus kandidato, šuolis 6 proc. Tai apie pačius skaičius iš pradžių. Kuo jūs aiškinate TS-LKD kritimą? Ar suvedate tai su kokiais nors visuomenėje svarbiais įvykiais?

V. Gaidys: aš tų įvykių per daug nemačiau, bet gal kokios įtakos turėjo vaikų teisių tematika. Per daug nesekiau tos temos, bet ji visuomenėje labai jautri, tai šioje temoje ir dėl vieno žodžio gali daug prarasti. Pagal šiuos rezultatus matau, kad Lietuvoje šiuo metu yra dvi galingos partijos, o visos kitos žymiai labiau nuo jų atsilieka. Taigi yra dvi partijos ir tų partijų du kandidatai. Tiek tarp tų partijų, tiek tarp jų kandidatų skirtumas yra labai nedidelis.

– Pone Lieki, ar jūs matytumėte kažkokių įvykių, kurie galėjo lemti TS-LKD smukimą? Ar tai tik atsitiktiniai svyravimai, kurių taip pat pasitaiko?

Š. Liekis: atsitiktinių svyravimų tikrai būna ir mums juos identifikuoti tikrai sudėtinga. Tokių išsamių tyrimų neturime, o tie tyrimai, kuriuos ir kolegos sociologai atlieka, tikrai yra per reti ir į juos per mažai investuojama. Akivaizdu, kad galimas svyravimas, bet tai be abejonės galima siekti ir su Skvernelio pareiškimu, kad jis eis į prezidentus.

– Taip, tomis dienomis, kai vyko apklausa, Skvernelis buvo dėmesio centre, jis pranešė savo apsisprendimą..

Š. Liekis: taip, ir jis generavo „valstiečiams“ ir tam tikrą palaikymą, nes jis tos partijos kandidatas, nežiūrint į tai, kad nėra partijos narys.

– Ponia Ališauskiene, gali būti susijęs pareiškimas apie kandidatavimą ir partijos reitingo augimas?

R. Ališauskienė: žinoma, gali, nes tą patį matėme Šimonytės atveju. Prieš apsisprendimą jos buvo 10 proc. populiarumas, po pranešimo kilo 6-8 proc., taip pat kartu šiek tiek kilo ir TS-LKD reitingas. Žinoma, Tėvynės sąjungos atveju buvo šiek tiek kitaip, nes vyko dar vidiniai rinkimai ir iš pradžių nebuvo aišku, ar išeis Šimonytė, ar Ušackas. Dėl Skvernelio praktiškai nelabai buvo abejonių. Juk ir apklausose dažnai klausiame ne apie konkrečius kandidatus, kurie jau žinomi, o ką žmonės matytų prezidento poste. Taigi tose apklausose visada buvo ir Skvenelis, dar gerokai iki paskelbimo apie dalyvavimą rinkimuose. Jį apklausose žmonės minėjo jau nuo 2016 m.

– Kaip kandidatai į prezidentus atliepia partijų elektoratą? Kokių partijų rinkėjai linkę balsuoti už vieną ar kitą kandidatą? Pavyzdžiui, Gitanas Nausėda. Pone Gaidy, ar galėtumėte apibūdinti, kurių partijų rinkėjai linkę daugiausiai už jį balsuoti?

V. Gaidys: Nausėdos atžvilgiu apibūdinti kur kas sunkiau nei kitų dviejų pagrindinių kandidatų. Už Skvernelį labiau balsuotų kaimas ir rajonų centrai, žemesnės kvalifikacijos ir vyresni žmonės, o už Šimonytę labiau balsuos geresnio išsilavinimo, geresnių pajamų , didžiųjų miestų žmonės. Taip pat gal už ją balsuos nemažai liberalų rinkėjų. Nausėda sugeba ir iš „valstiečių“ elektorato, ir iš konservatorių elektorato po šiek tiek paimti, todėl ir lenkia kitus kandidatus.

R. Ališauskienė: ne iki galo sutikčiau su kai kuriais dalykais. Pagal mūsų duomenis, Šimonytė daugiausiai rėmėjų turi Tėvynės sąjungos elektorate, be abejonės, tačiau apie penktadalis šios partijos rėmėjų vis tiek rinktųsi Nausėdą. Taigi tikrai negalime sakyti, kad Šimonytė mobilizuos 100 proc. TS-LKD elektorato. O tarp liberalų rinkėjų, kiek jų ten beliko, dvigubai populiaresnis už Šimonytę yra Nausėda. Jeigu kalbėtume apie „valstiečius“, tai, žinoma, pirmauja Skvernelis, bet Nausėda ir čia apie penktadalį pasiima. Taigi Gitanas Nausėda yra toks tarsi visų partijų rinkėjams priimtinas kandidatas. Beje, tarp tų, kurie įprastai balsuoja už socialdemokratus, taip pat Nausėda yra populiariausias. Todėl jis ir yra pirmas, nes susirenka iš visų.

Žvelgiant į demografinius tyrimų aspektus, turbūt būtent išsilavinimas rodo didžiausią skirtį tarp pasirinkimų. Aukšto išsilavinimo rinkėjai renkasi arba Šimonytę, arba Nausėdą, o žemesnio - Skvernelį. Kiti rodikliai: miestas ar kaimas, amžius ir panašūs tokios skirties neturi. Skvernelis, pavyzdžiui, sulaukia palaikymo visose kategorijose: ir miestuose, ir kaimuose, ir tarp jaunų, ir vyresnių žmonių.

– Iš esmės situacija yra daugmaž prognozuotina, išskyrus Nausėdos atvejį, kuris gali pasiimti balsų iš visų elektoratų pusių?

R. Ališauskienė: taip, ir dar vienas įdomus dalykas, kad Gitanas Nausėda yra populiaresnis kaimuose ir mažuose miesteliuose nei didmiesčiuose. Tai, manau, yra kampanijos nuopelnas, nes, kiek suprantu, Gitanas Nausėda aktyviai važinėja po regionus. Ten jį tikrai gerai žino.

– Paskutinieji reitingai iš tiesų rodo tendencijas, kad net kas ketvirtas rinkėjas mano, jog Nausėda būtų geriausias prezidentas. Toliau rikiuojasi kiti.

Edmundas Jakilaitis
Edmundas Jakilaitis
© DELFI / Andrius Ufartas


– Pone Lieki, ar jūs matote šiuose reitinguose kažką netikėto? Kur galėtų slypėti kažkokia intriga?

Š. Liekis: matote, Prezidento rinkimai Lietuvoje apskritai nelabai ką bendro turi su žmonių įsivaizdavimu apie tą normalią politiką, ideologinę politiką. Kitaip sakant, net vienų ar kitų partijų rinkėjai palaiko vieną ar kitą kandidatą labiau pagal sociodemografinį kandidato profilį, kuris labiau atliepia rinkėjų lūkesčius. Na, tarkime, koks vyras Lietuvai gali geriau atstovauti? Turbūt aukštas – tai Nausėda jau tinka į tą kategoriją. Jei prezidentas turi būti empatiškas, tada jau tinka Šimonytė. Jeigu norisi tvirtos rankos – tada renkiesi dabartinį premjerą. Matyt, kad toliau kampanijai vystantis parama vienam ar kitam tipažui pliusuosis ir mes matysime, kad Skvernelio rėmėjai bus ir tie, kurie ėjo su Matijošaičiu ir palaikė Juozaitį. Ir galiausiai matysime, kad neigiami reitingai bus svarbūs.

– Ką jūs turite omenyje „neigiami reitingai“? Tai visuomenės apklausose turimas nepalankus vertinimo procentas?

R. Ališauskienė: iš dalies taip. Mes kartais savo apklausose netgi klausiame už kokį kandidatą tikrai niekada nebalsuotų.

– Kuris iš dabartinių kandidatų turi mažiausiai neigiamo krūvio?

R. Ališauskienė: šiuo metu, pagal mūsų kompanijos duomenis, tai Nausėda. Jį rečiausiai žmonės įvardina kaip tą, už kurį tikrai niekada nebalsuotų. O daugiausiai neigiamų vertinimų turi Šimonytė ir Skvernelis – iš esmės po vienodai tik iš skirtingų žmonių.

– Neigiamas reitingas iš esmės nurodo maksimalų kandidato potencialą antrame ture? Pavyzdžiui, žmonės turėdami rinktis tarp dviejų, kad ir ne savo favoritų, vis tiek tikrai nesirinks to, už ką sakė niekada nebalsuosiąs?

V. Gaidys: visi kandidatai turi savo lubas, bet šiuo metu kažkokios konfrontacijos aiškios aš nematau. Nevyksta jokio žūtbūtinė kova.

Š. Liekis: reitingai be abejo priklausys nuo to, kiek vienas ar kitas kandidatas norės aštrinti savo profilį: kaip jis yra matomas, kaip suvokiamas daugumos visuomenės. Gal, sakykime, tas pats Skvernelis norės būti dar aštresnis, griežtesnis – matysime ar jam tai pridės populiarumo, ar jis turėtų elgtis atvirkščiai – minkštinti savo laikysena.

– Aštrinimas tarsi mobilizuoja tavo elektoratą, bet didina atskirtį nuo visų kitų rinkėjų.

Š. Liekis: taip. Mes tai puikiai matėme JAV rinkimų metu. Trumpas aštrino situaciją, kiti kandidatai bandė elgtis kaip jis ir jiems tai nesisekė. Jeigu esi pakankamai minkštas kandidatas, kaip tarkime Šimonytė, tu turi tą liniją ir išlaikyti. Nereikia perimti savo oponentų ginklų ginant savo poziciją.

R. Ališauskienė: jeigu jau mes kalbame tik apie tuos tris, kuriuos žmonės dažniausiai mini, tai pakankamai maža tikimybė, kad tie žmonės, kurie dabar tvirtai palaiko Šimonytę, pakeis nuomonę ir balsuos už Skvernelį ir atvirkščiai. Visgi lieka ta „valstiečių“ ir konservatorių takoskyra.

– Dar nekalbėjome apie kandidatus. Pirmiausiai, akivaizdu, turėtume kalbėti apie Arvydą Juozaitį. Ar jis yra aiškiai tvirtas ketvirtas kandidatas?

V. Gaidys: manau, taip. Yra aišku, kas jis yra, į ką orientuotas ir yra apčiuopiamas jo elektoratas. Dar galimas jo reitingo augimas, jeigu jam palankiai susiklostys aplinkybės: gal kiti kandidatai padarys klaidų, gal kai kurie nesurinks parašų, gal kiti jam išreikš palaikymą.

– Iš tiesų parama iš šono gali turėti įtakos. Na, pavyzdžiui, Visvaldas Matijošaitis nusprendžia nekandidatuoti ir išreiškia savo paramą Skverneliui. Kas tada?

R. Ališauskienė: mes turėjome tokią situaciją. Kaip tik tuo metu darėme tyrimą. Jeigu pamenate, Rolandas Paksas parėmė Kazimirą Prunskienę prieš Valdą Adamkų. Kadangi tyrimas vyko kaip tik tuo metu, dalis apklausos buvo iki parėmimo, dalis jau po. Tai tuomet palaikymas Prunskienei šoktelėjo apie 12 proc. Kaip tik ketvirtadienį Paksas išreiškė paramą, nuo penktadienio apklausose Prunskienės reitingas pradėjo augti.

– Tai tie 9 proc., kuriuose dabar apklausa rodo Matijošaičiui, 8 iš jų galima perduoti tiesiog garsiai kažką parėmus?

V. Gaidys: aš jau kelintas mėnuo bandau suprasti, kam jis tuos balsus galėtų perduoti, kas juos pasiimtų. Ir man iki šiol nepavyko to padaryti. Jeigu kiti kandidatai tokie reljefiški ir aiškūs, tai Matijošaitis man yra sunkiai perprantamas kaip kandidatas.

– Jeigu Matijošaitis visgi paskelbia, kad dalyvaus rinkimuose, jo populiarume galima tikėtis panašaus efekto, kokį matėme Šimonytės ar Skvernelio atvejais?

R. Ališauskienė: tik nepamirškime, kad kai cituojame skaičius, mes kalbame apie visų Lietuvos rinkėjų simpatijas. Tai bet kuris procentas yra skaičiuojamas nuo visų rinkėjų, o balsuoti ateina ne visi. Net jei šie rinkimai bus aktyvūs, vis tiek aktyvumas greičiausiai nesieks daugiau kaip šešiasdešimt kelių procentų. Tuomet ir tie reitingai visai kitaip atrodo.

– Pone Lieki, žiūrint į dabartinius reitingus, sutiktumėte, kad esminis pirmojo turo dėmuo bus Matijošaičio parama, jeigu jis pats nekandidatuos, žinoma?

Š. Liekis: nereikia užmiršti, kad Matijošaitis yra savotiškas „valstiečių“ kandidatas Kaune savivaldos rinkimuose. LVŽS jį remia ir nekelia savo kandidato. Todėl labai mažai šansų, kad Matijošaitis prezidento rinkimuose remtų ką nors kitą, o ne Skvernelį. Žinant, kad Kauno meras Kaune turi apie 80 proc. reitingą, o dar Kauno rajone gyvena nemažai pasiturinčių kauniečių, tai jo parama tikrai yra milžiniško svorio, jeigu ne esminė.

– Ponia Ališauskiene, Kaunas ir kaimas gali išrinkti Lietuvai prezidentą?

R. Ališauskienė: dažniausiai ir išrenka.

– Jeigu žiūrėti iš šiandienos perspektyvos, kurie du kandidatai turi daugiausiai galimybių patekti į antrą turą?

V. Gaidys: aš norėčiau naudotis tik tuo, ką dabar turiu. Pagal dabartinius skaičius būtų aišku, kad tikrai į antrą turą išeina Nausėda. Kuris kitas išeina - tikrai negaliu pasakyti.

R. Ališauskienė: visų pirma reikėtų žinoti galutinį pretendentų sąrašą, nes gal dar ir ne visi pasiskelbę, gal kai kurie nesurinks parašų. Labai svarbus, manau, bus socialdemokratų balsas. Nors jie dabar nėra populiarūs, bet tai skaitlinga partija. Jie turi daug narių ir jų parama taip pat bus svarbi. Bent kol kas tarp visų trijų pirmaujančių skirtumas yra nedidelis, todėl tikrai sunku pasakyti, kaip galėtų dėliotis antras turas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Gaujų šaudynėmis ir laukinio kapitalizmo prabanga garsėjusi Kauno legenda sulaukė liūdnos pabaigos (21)

Laukinio kapitalizmo metais prabanga garsėjęs, Kaune, Jonavos gatvėje veikęs šešėlinio pasaulio...

Rusijos picų karalius užkariauja pasaulį: konkurentus lenkia dėl slapto ingrediento, kuris net nevalgomas (23)

Jei jau įsigudrini užsidirbti pristatydamas karštas picas Arktyje, kur sūrio blokai atkeliauja ant...

Ginekologė – apie Sinickio pasirinkimą pasidaryti vazektomiją: žmonai jis padarė paslaugą (538)

Daugiau vaikų su žmona nebeplanuojantis Tomas Sinickis garsiai pareiškė, kad jam yra atlikta...

Meksikos gatvėse – tikras karas: pareigūnai puolė „El Chapo“ sūnų, gatves nusėjo aibė lavonų po mūšio Guzmanas paleistas (107)

Šiaurinėje Meksikos dalyje įvyko intensyvūs susirėmimai, kai saugumo pajėgos sučiupo vieną...

Šio vaikino situacija ypač sudėtinga: ligos atvejis Lietuvoje – toks vienintelis, o prieinamo gydymo nėra (113)

Iš Pajūrio kilęs 18-metis Jonas (vardas pakeistas dėl asmeninio šeimos noro - DELFI) vengia...

Slėpkite paltus: šiluma nė neketina trauktis (1)

Šiandien per šalį keliaus mažai aktyvus atmosferos frontas. Lietaus jis atneš labai mažai,...

Lietuviškasis „Olympiakos“ nusileido Plazos „Zenit“, Giedraitis neišgelbėjo „Albos“ Barselonoje (10)

Antrąją nesėkmę Eurolygos pirmenybėse patyrė Pirėjo „Olympiakos“ (1-2) krepšininkai....

Teniso deive vadintos Suzanne Lenglen gyvenimas apgaubtas paslaptimi. Kaip ir mirtis (4)

Prieš 100 metų Suzanne Lenglen debiutavo Vimbldono turnyre ir iškart užkariavo ne tik teniso...

LNK: Kauno klinikose ligonei vietoje vaistų sulašino dezinfekcinio skysčio (365)

Absurdas Kaune – vietoje vaistų paauglei į veną sulašino dezinfekcinio skysčio, praneša LNK...

Proveržis vėžio gydymo srityje: nauja technologija net ir paslėptas vėžio ląsteles išduoda imuninei sistemai (18)

Imunoterapijos ateityje gali tapti efektyviausiu vėžio gydymo būdu. Paprastai tariant,...