„Konservatoriai galbūt labiausiai yra išreikšta kaip vertybinė partija, visais klausimais ji atstovauja vertybines linijas. Iš tos pusės jiems ši situacija yra dvigubai sudėtinga“, – LNK žinioms sakė „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas.
Naujienų portalo Delfi užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa užčiuopė dar tik skandalo pradžią. O konservatoriai reitingų lyderystę jau praranda – rikiuojasi trečioje reitingų lentelės vietoje, po dviejų opozicinių jėgų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“.
Palyginus su gruodžiu, pasitikėjimas TS–LKD yra sumažėjęs 2 procentais, tai paklaidos ribų neperžengia.
Ši apklausa buvo atlikta sausio 18–27 dienomis. Apie Kristijoną Bartoševičių visuomenė sužinojo sausio 23 dieną.
„Jau matome ne visai palankias visuomenės reakcijas, kai patys blogiausi dalykai dėjosi tik po to“, – LNK žinioms sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas.
O po to prasidėjo antra skandalo dalis – politinis. Kai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen gynėsi, jog kai kurių susitikimo su generaline prokurore Nida Grunskiene detalių ji žiniasklaidai nepasakė, nes „nebuvo tokio klausimo“, premjerė Ingrida Šimonytė tikino, jog miega ramiai, o TS–LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė patvirtino, kad tai ji K. Bartoševičiui skambino į Čilę.
Po to, tą pačią dieną, sausio 20, jis nusprendė atsisakyti Seimo naio mandato, o jau sausio 23 dieną generalinė prokuratūra pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus.
„Čia yra muilo burbulas“, – apie šią istoriją praėjusią savaitę sakė ir TS–LKD lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Konservatorių lyderis G. Landsbergis pasiėmė atostogų ir valdantieji ketvirtadienį Seime užblokavo tyrimų komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui.
„Man būtų įdomu sužinoti, kur ten tie atsakymai slypi, nes aš tikrai jų neturiu. Manau, kad dauguma Lietuvos žmonių turi labai daug neatsakytų klausimų. Ir toks konservatorių mėginimas viską nuslėpti yra nelabai veiksmingas“, – LNK sakė politologas K. Girnius.
Dar TS–LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis pareiškė, kad aiškinantis galimą informacijos nutekinimą K. Bartoševičiui reikėtų tirti ne Seimo, bet ir prokuratūros atstovus, kuriuos jis lygino su čekistais.
„Bet daug žmonių žinojo. Pirmiausia, tie patys vaikai, ar paaugliai. Tai apie ją jų klausinėja – tai ką tau dėdė Kristijonas sakė, ką jis darė, ar jis tave lietė kaip nors. Juk jų apie tai klausinėjo. Ar tiems vaikams koks nors čekistas uždraudė papasakoti? O juk tėvai tai žino“, – vasario 10 dieną interviu LRT sakė V. Landsbergis.
Politologas K. Girnius LNK žinioms sakė, kad šių pareiškimų komentuoti jis nenori.
Politologai mano, kad nauja apklausa tik problemų pradžia, ir tikrosios dar tik laukia.
„Aš manau, kad jie įklimpo į bėdą ir pasirinko tokią politiką, kad mes tylėsime, gal žmonės užmirš. Manau, kad neužmirš. Ir jie dėl to nukentės. Mes to tučtuojau nepamatysime, manau, kad pamatysime per Seimo rinkimus“, – kalbėjo politologas K. Girnius.
Anot politologo K. Girniaus, nuo Sąjūdžio laikų ištikimi konservatorių rinkėjai juos rems ir toliau. Bet nusigręžti gali jaunimas ir svyruojantys. Savivaldos rinkimams nacionaliniai skandalai įprastai daug įtakos neturi.
„Ypatingai, kai merai dabar yra renkami tiesiogiai, koncentruojamasi į asmenybes. Tiesioginės tos įtakos neturi“, – sakė sociologas I. Zokas.
Anot politologų, pasijus ir Liberalų sąjūdžiui. Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen yra šios partijos pirmininkė ir ji savo versijas keitė ne kartą. Be to, liberalai neturi tokio ištikimo rinkėjo.
Politologas I. Kalpokas dar pastebėjo, jog atėjo laikai, kai Laisvės partija atrodo rimčiausia ir solidžiausia koalicijos grandis.
„Šitoje situacijoje nėra labai aukšta kartelė būti solidžiausiu koalicijos partneriu. Tereikia tiesiog nesikasti sau duobės“, – LNK sakė VDU politologas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
