„A. Nugaraitė - žinomas vardas, bet ji yra žurnalistė, komunikacijos specialistė, tad labai keista, kad ji bus atsakinga už vidaus politiką. Neaišku, kaip ji sugebės vienaip ar kitaip paveikti vidaus politiką“, - svarstė J. Novagrockienė.
Politologas Alvidas Lukošaitis savo ruožtu teigia manąs, kad D. Grybauskaitės užnugariui trūks vieningos politinės mąstysenos, kurią jis įvardija tiesiog „politiškumu“. Nepolitinė komanda, anot A. Lukošaičio, gali susilpninti D. Grybauskaitės ryžtą įnirtingai įsitraukti į vidaus politiką.
Komanda pritaikyta D.Grybauskaitės dominavimui?
Mokslininkė J. Novagrockienė primena, kad tik laimėjusi rinkimus ir klausiama apie komandą D. Grybauskaitės visuomet atsakydavo, jog sprendimus vis tiek priims ji pati, tad komanda nėra pats svarbiausias dalykas.
Tai gali paaiškinti, kodėl į komandą buvo surinkti žmonės, kuriuos J. Novagrockienė įvardija „ne žvaigždėmis“, nors politologė pripažįsta, kad jie gali būti puikūs savo srities specialistai.
„Vaizdas toks: labai nežinomi vardai – neužsiangažavę, nelaikomi ypatingais ekspertais, nors visai įmanomas dalykas, kad savo sritį išmano, yra kompetentingi. Pasirinkti žmonės, kurie nėra kažkokios žvaigždės, nors gal jie geri specialistai“, - DELFI sakė mokslininkė.
J. Novagrockienė teigia iš visų žmonių geriausiai žinanti A. Nugaraitę, o kiti vardai ir pavardės, pasak jos, žinomi mažiau.
„Komanda bent kol kas neatrodo stipri. Švietimo, ekonomikos srityje negaliu nieko komentuoti, kiek žinau, Virginija Būdienė ilgai dirbusi ir tikrai žino savo sritį. Galbūt, A. Nugaraitė – žinomas vardas, bet ji yra žurnalistė, komunikacijos specialistė, tad labai keista, kad ji bus atsakinga už vidaus politiką“, - nuomonę dėstė politikos mokslų ekspertė.
Pašnekovė sakė mananti, kad vidaus politikos patarėjui būtų buvę galim paskirti ir labiau šią sritį išmanantį žmogų. A. Nugaraitės pasirinkimą ji pavadino „truputėlį keistu“.
„Vidaus politikoje, atrodo, kad gal reikėjo labiau patyrusio žmogaus, kuris labiau susigaudo tuose santykiuose tarp institucijų, politinių partijų ar panašiai. Truputėlį keistas pasirinkimas, kad žurnalistas pasirinktas, o ne koks nors politologas, galų gale istorikas ar dar kas nors“, - sakė J. Novagrockienė.
Dėl nepriklausomumo neabejoja
J. Novagrockienės nuomone, surinkta prezidentės komanda atrodo esanti nepriklausoma nuo bet kokių grupuočių. Pasak jos, kai patarėjais pasirenkami žmonės, susiję su politinėmis partijomis ar kitomis grupėmis, natūralu, kad tokie asmenys būna pernelyg veikiami juos rekomendavusios institucijos ar partijos.
„Pirmas įspūdis, išgirdus šių žmonių pavardes - buvo siekiama surinkti nuo įvairių įtakų laisvų žmonių komandą. Kitaip tariant, kai sudaroma komanda, kuri yra susijusi su kažkokiomis institucijomis, grupuotėmis, politinėmis partijomis, natūralu, kad tie žmonės turi kažkokių vienokių ar kitokių įsipareigojimų“, - svarstė politologė.
„Juos rekomenduojant tikimasi, kad jie darys palankų spaudimą prezidentui, nes patarėjai, siekdami paveikti prezidento priimamus sprendimus, daug ką gali pateikti tendencingai“, - pridūrė J. Novagrockienė.
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas A. Luošaitis teigia, kad nepriklausomumas gali būti ir žalingas, mat iš skirtingų sričių surinkti ir vieningu politiniu mąstymu nepasižymintys patarėjai gali būti itin silpnas D. Grybauskaitės užnugaris.
A.Lukošaitis: prezidentės komanda nebus stiprus jos užnugaris
A. Lukošaičio teigimu, visos šios skirtybės gali būti trukdžiu naujai valstybei vadovei siekiant daryti esminę įtaką vidaus ir užsienio politikai.
„Tokia situacija neleidžia prezidentui sukurti tvirto, vienodai mąstančių bendraminčių užnugarį, kuris būtų toks stiprus, kad galėtų atlaikyti didžiulį kitų valdžios institucijų pusės ir tos pačios visuomenės spaudimą“, - DELFI sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Dar viena problema, kurią įvardija A. Lukošaitis – komandos ištikimybė prezidentui. Jo nuomone, kai patarėjais paskiriami individualūs savo srities specialistai, neišvengiama dažnos patarėjų kaitos. Ši kaita priklauso nuo daugybės priežasčių – jos gali būti asmeninės, susijusios su karjeros posūkiais, asmeniniais poreikiais ir panašiais dalykais.
„Pamatysime, tai, ką jau matėme – tai yra tam tikras patarėjų ištikimybės valstybės vadovui problemas, kai jie kaitaliojasi dažniau nei reikia dėl pačių įvairiausių priežasčių - jos būna asmeninės, susijusios su karjera ir kitais panašiais dalykais“, - DELFI aiškino A. Lukošaitis.
Visos šios problemos, anot A. Luošaičio, kyla iš to, kad, remiantis Konstitucija ir nusistovėjusiomis nerašytomis taisyklėmis, Lietuvos prezidentas yra nepartinis asmuo ir dažniausiai deklaruoja net ir idėjinį nepriklausomumą, kuris suvokiama kaip privalumas.
„Globaliems, plataus masto uždaviniams neužtenka tiktai specialistų kompetencijos, kurią aš suprasčiau kaip gana menką privalumą, žvelgiant į mūsų valstybės vadovo institucijos vietą politinėje sistemoje. Tokios institucijos, kaip Prezidentūra, politika turėtų būti susijusi ne su siaurais kompetencijos klausimais, kas irgi yra svarbu, o su plačiom abstrakcijom: plačiu problemų suvokimu, gebėjimu kurti strategijas, braižyti orientyrus ad hoc sprendimams“, - sakė A. Lukošaitis.