„Manau, kad tai rodo, jog kada iškyla iš tiesų svarbus klausimas, susijęs su krizių valdymu, tai valdantieji parodė, jog gali susitelkti ir surasti reikiamą daugumą Seime norimiems sprendimams priimti“, – ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės, valdantieji šį balsavimą įvertino kaip testą, „kai nori patvirtinti ir sau, kad tu tą valdančiąją daugumą turi, kad sugebi susitelkti“.
Kita vertus, pasak jos, didelės pastangos sutelkti balsus parodo, kad valdančioji dauguma yra trapi.
Seimas ketvirtadienį atmetė tris prezidento veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems arba koronavirusu nepersirgusiems darbuotojams, parlamento nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje ir prievolės aplinkosaugininkams reaguoti į visus pranešimus apie galimus pažeidimus.
Signalas Prezidentūrai
Pasak R. Vilpišausko, atmestas veto dėl mokamų testų pirmiausia yra ženklas apie besiskiriančius požiūrius į pandemijos valdymą. Kita vertus, ši situacija parodo, jog Prezidentūra turėtų geriau apgalvoti savo argumentus.
„Tai signalas pirmiausia prezidentui, kad jis ir jo komanda turėtų geriau apgalvoti savo argumentus, kada nusprendžia vetuoti Seimo priimtus įstatymus ir ypač tais svarbiausiais su krizių valdymu susijusiais klausimais, be to ir darbas Seimo frakcijose prezidento patarėjų yra svarbus“, – pastebėjo ekspertas.
Politologas tvirtino, kad nors prezidentą remia opozicija, nuolatinės paramos jis tarp politinių partijų neturi, kas dar labai aktualizuoja darbo Seime svarbą.
R. Urbonaitė sakė nemananti, kad šiuos veto galima laikyti principiniu bandymu prezidentui kažką įrodyti. Ji neatmetė galimybės, kad tai rodo tiesiog išsiskyrusius požiūrius.
Nors, jos teigimu, galima įžvelgti grėsmę, jog veto atmetinėjami iš principo, tam reikėtų stebėti, kaip toliau klostysis valdančiųjų ir prezidento santykiai.
„Jeigu mes ateityje matysime visiškai identiškas situacijas ir kiekvienam veto bus bandoma pasakyti „ne“ be jokių išlygų ir neinant į jokius kompromisus, tada jau mes galėsime kalbėti, kad mūsų šie nuogąstavimai turėjo pagrindo“, – teigė R. Urbonaitė.
Vis dėlto jeigu ši versija pasitvirtintų, pasak politologės, tai būtų „labai bloga situacija“ ir toks požiūris būtų „nevalstybiškas“.
Siūlo nesureikšminti
Tiek R. Vilpišauskas, tiek R. Urbonaitė sako, jog nuomonių išsiskyrimo savaime nereikėtų sureikšminti.
„Manau, kad šie Seimo daugumos balsavimai tiesiog rodo tai, kas jau kurį laiką buvo matoma, kad kai kuriais klausimais valdančiųjų, Vyriausybės viena vertus ir kita vertus – prezidento požiūriai skiriasi. (...) Bet kartu nereikėtų jų sureikšminti, nes kaip rodo suderintos pozicijos, kaip reaguoti į paaštrėjusią situaciją pasienyje su Baltarusija, yra ir svarbių klausimų, dėl kurių sutaria prezidentas ir valdantieji ar apskritai Seimo dauguma“, – sakė R. Vilpišauskas.
Pasak jo, ateityje prezidento ir valdančiųjų santykiai greičiausiai priklausys nuo konkrečių klausimų.
R. Urbonaitės teigimu, įtampa tarp valdančiųjų ir prezidento veikiau jaučiama už Seimo salės ribų, tiek iš valdančiųjų, tiek iš prezidento patarėjų pasisakymų.