Darbo partijai atstovaujantis V.Gedvilas interviu radijo stočiai "Svoboda" pareiškė, kad reikia derinti santykius su Rusija ir "pasirūpinti savo žmonėmis" bei pridūrė, kad Lietuva iš Rusijos perka labai daug dujų, tuo metu Jungtinės Amerikos Valstijos yra labai toli ir nuo jų dujų Lietuva neprisijungs.
"Net neabejoju, kad su visomis kaimynėmis turime siekti palaikyti draugiškus santykius, to nori kiekviena demokratinė valstybė ir mes nesam išimtis. Kita vertus, ilgalaikėje perspektyvoje draugiškų santykių neįmanoma grįsti pataikavimu, nuolaidžiavimu, nedarymu ar nepastebėjimu to, ką turi pastebėti demokratine save vadinanti šalis", - BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Arūnas Molis.
Pasak jo, kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų esanti Lietuva turi "įvairios patirties, gebėjimų, interesų ir poveikio priemonių, tačiau taip pat - moralinių ir teisinių įsipareigojimų".
"Visa tai ne tik verčia būti lanksčiais ir konstruktyviais (kas be abejo yra svarbu), bet ir daro unikaliais. Privalome šias savybes išnaudoti - tiek kurdami ekonominius ir kitokius ryšius, tiek gindami savo įsitikinimus ir vertybes nepriklausomai nuo to, patinka tai mūsų kaimynams ar ne", - teigė politologas.
Komentuodamas V.Gedvilo išsakytą mintį, jog "mes nuo Amerikos dujų neprisijungsime", A.Molis teigė, kad JAV vaidmuo pasaulinėje dujų rinkoje pastaruoju metu gerokai pasikeitė.
"Šiandien JAV - vienas didžiausių energetinių išteklių gamintojų su milžinišku eksporto potencialu. (...) Manau, tik laiko klausimas, kada JAV imsis eksportuoti skalūnines dujas suskystintų dujų pavidalu ir į Europą", - teigė jis.
"Matom iniciatyvų šiame kontekste prioritetą teikti nuo Rusijos energetiškai priklausomoms NATO šalims. Todėl ta prasme JAV jau nėra taip toli nuo Lietuvos", - kalbėjo A.Molis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) dėstanti Dovilė Jakniūnaitė BNS sakė, kad su V.Gedvilo išsakyta mintimi, jog reikia turėti gerus santykius su kaimynais, sunku ginčytis. Tačiau, pasak jos, nuolat reikia klausti, "kokia kaina bus bendradarbiaujama".
"Jei stebime pastaruosius 20 metų, kaip vystosi santykiai su Rusija, buvo labai mažai dienų, kai Rusija rodė norą būti geranoriška ar supratinga Lietuvos atžvilgiu. To niekada negalima užmiršti ir klausimas, kiek apskritai galima pasitikėti kita puse. Turėti gerus santykius reikia ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos noro", - sakė TSPMI atstovė.
Pasak D.Jakniūnaitės, idėja dėl santykių su Rusija perkrovimo yra oficiali Vyriausybės pozicija, tačiau V.Gedvilas "neturi daug patirties kalbėdamas apie užsienio politiką arba ją darydamas".
"Paprastas pavyzdys iš jo kalbos - jis sako, kad NATO yra NATO ir čia nereikia kišti Rusijos. Čia yra žmogaus, kuris tik paviršutiniškai gilinasi į užsienio ir tarptautinės politikos klausimus, kalbėjimas. Aš manau, jis yra žmogus, kuris nevisiškai išmano kai kurias realijas. Rūpintis Lietuvos užsienio politika nėra tiesioginė Seimo pirmininko funkcija. Šiuo atveju galbūt reikėtų tai palikti žmonėms, kurie tiesiogiai už tai atsakingi", - teigė ji.
Tuo metu A.Molis sakė iš principo teigiamai vertinantis, jog Seimo pirmininkas dėsto savo nuomonę ar poziciją užsienio politikos klausimais.
"Piliečiai turi žinoti ne tik Vyriausybės trumpojo laikotarpio planus, bet ir planuojamą užsienio politikos kryptį. Be to, šioje srityje tikrai esama daug iššūkių, todėl jei šiai sričiai valstybės vadovai ir Vyriausybė skirtų daugiau nei pas mus buvo įprasta dėmesio, jei naujai dirbti pradėję pareigūnai turėtų viziją ir užsibrėžtų tikslų siekti padedančią strategiją - būtų džiugu ir sveikintina. Viena, ko linkėčiau, tai neapsiriboti vien santykių su Rytų kaimynais "perkrovimu", deklaracijomis ir veikimu "po kilimu" ar darbu vardan darbo - visi mes tikimės strateginio požiūrio ir konkrečių rezultatų", - teigė VDU atstovas.