aA
Tragikomedijos pavadinimą „Kunigo naudą velniai gaudo“ nesunku pritaikyti artėjant savivaldos rinkimams, kurie Lietuvoje įvyks kovo 3 d. Tik kunigus suvilioti bando ne velniai, o politikai. Vis dėlto kalbėti apie dvasininkų įsitraukimą į politiką, panašu, nepatogu visoms pusėms.
© DELFI montažas

Radviliškio mero Antano Čepononio politinė reklama, kurioje naudojama kunigo Tado Rudžio nuotrauka ir padėka politikui, netruko išplisti socialiniuose tinkluose. Po kurio laiko iš A. Čepononio paskyros ji buvo pašalinta, o, kodėl susiklostė tokia situacija, Šiaulių vyskupijos kurija nedaugžodžiauja.

DELFI susisiekus su Radviliškio meru, kuris savo pusėn taip nusprendė palenkti tikinčiuosius, šis nebuvo patenkintas užduodamais klausimais ir bendrauti su žurnalistais apskritai nepanoro.

„Tai, žinokit, jau gal septintas ima tą komentarą ir kiekvienas rašo skirtingai. Jūs pasiimkite, kurį norite, aš sutinku, kurį komentuosite, nes vis tiek yra visiškai skirtingi. Mano komentaro dar neįdėjo nė vieno, kurį aš sakiau. Ačiū jums labai“, – sakė A. Čepononis ir padėjo ragelį.

Portalui 15min.lt anksčiau A. Čepononis teigė, kad su kunigo padėka merui išplatinta politinė reklama esą neturi nieko bendro su rinkimine kampanija.

„O padėkot... Kiekvieną sekmadienį klebonas visiems dėkoja, kas atėjo į bažnyčią. Aš tikrai nieko bendro nematau su rinkimine kampanija“, – dėstė kandidatas į merus.

Antanas Čepononis
Antanas Čepononis
© DELFI / Karolina Pansevič

Šiaulių vyskupija nedaugžodžiauja

Politinėje reklamoje A. Čepononis naudojo Radviliškio dekano kunigo Tado Rudžio nuotrauką ir citatą.

„Negaliu nedėkoti ponui Antanui už meilę Dievui ir žmogui, už ištikimybę šeimai, už rūpestingumą tarnyboje, už viltingą žingsnį į sunkumus, už neįkainojamas pamokas, už nemeluojamą draugystę“, – cituojama T. Rudžio padėka politiko rinkiminėje reklamoje.

Vis dėlto Šiaulių vyskupijos kurijos atsiųstame atsakyme DELFI teigiama, kad kunigas politinėje agitacijoje esą nedalyvauja.

„Susipažinome su situacija. Kunigas pasielgė neapgalvotai ir politinėje agitacijoje jis nedalyvauja. Kiekvieną kartą primename kunigams nedalyvauti rinkimų agitacijoje ir atsakingai reikšti savo nuomonę. Šiuo metu ši informacija jau yra pašalinta iš virtualios erdvės“, – rašoma atsakyme.

Šiaulių vyskupija į atsakymą, ar T. Rudys žinojo, jog jo citata ir nuotrauka bus panaudota politiniais tikslais, neatsakė.

Politinės kovos ginklai, apie kuriuos garsiai kalbėti nepatogu
© Facebook

Per mišias kunigas pasipiktino mero elgesiu

Kad panašios kunigų retorikos pasitaiko ir bažnyčioje DELFI teigė vieno Lietuvos didmiesčio gyventoja. Moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) žurnalistams pasakojo, kad prieš didžiąsias žiemos šventes nuvykusi pas priemiestyje gyvenančius tėvus kartu su jais nuėjo į bažnyčią ir liko nustebinta.

„Kunigas mišių pabaigoje pareiškė, kad visi bažnyčią su šventėmis pasveikino, o štai miesto meras ne. Esą jam nerūpi tikinčiųjų bendruomenė“, – kunigo politikavimu stebėjosi pašnekovė.

Radviliškio kunigo dalyvavimas politinėje reklamoje nėra pirmasis atvejis Lietuvoje, kai dvasininkai įsitraukia į skatinimus balsuoti už konkretų kandidatą. Per praėjusius savivaldos rinkimus 2015 m. regioniniame laikraštyje „Tauragės kurjeris“ pasirodė Socialdemokratų partijos politinė reklama, kurioje kunigas Mindaugas Dikšaitis pasisakė, kodėl balsuotų už kandidatą į merus ir tuometinį Tauragės merą Praną Petrošių.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad meras Pranas Petrošius yra „žodžio žmogus“ ir laikosi duotų pažadų ir įsipareigojimų“, – buvo rašoma laikraštyje išspausdintoje politinėje reklamoje, prie kurios puikavosi ir kunigo Mindaugo Dikšaičio nuotrauka.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, dvasininkų įsitraukimas į politines kampanijas – subtili tema. Anot jos, šiais metais skundų dėl kunigų vykdomos politinės agitacijos VRK nėra gavusi.

„Neatsimenu atvejų, kad būtume gavę raštu skundą, jog vyksta agitacija bažnyčioje. Nesam tokių situacijų nagrinėję, bet kartais tie gandai pasiekia Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad galbūt šventų mišių metu kunigai, naudodamiesi tuo, jog yra susirinkę daug parapijos rinkėjų, skleidžia tam tikrą žinią, kviečia palaikyti rinkėjus vieną ar kitą kandidatą“, – teigė L. Matjošaitytė.

VRK pirmininkė aiškina, kad jeigu tokie skundai komisiją pasiektų, kiekvienas atvejis būtų vertinamas atskirai.

Laura Matjošaitytė
Laura Matjošaitytė
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Kiekvieną kartą reikėtų vertinti situaciją individualiai, ar tai buvo informacijos pateikimas, ar buvo kažkas daugiau. Vertintume kiekvieną tą pasisakymą, ar tai buvo agitacija, ar tai buvo nuomonės išreiškimas, kaip tai buvo pateikiama. Ir kitas dalykas, jeigu pristatomas vienas kandidatas, tai galbūt ir kiti turėtų būti pristatomi, užtikrinamas kandidatų lygiateisiškumas“, – situaciją komentavo VRK pirmininkė.

Vyskupų konferencija: kunigai neturėtų dalyvauti aktyvioje politinėje veikloje

Kaip rašoma DELFI atsiųstame Lietuvos Vyskupų konferencijos atsakyme, aktyvioje politinėje ar politinių partijų veikloje dvasininkai dalyvauti neturėtų.

„Kunigai yra pašaukti skelbti Evangeliją ir tarnauti toms bendruomenėms, kurios jiems yra pavestos. Tad jie neturėtų aktyviai dalyvauti politikoje ir politinių partijų veikloje, nebent kompetetingos bažnytinės valdžios sprendimu tai būtų reikalinga Bažnyčios teisėms ginti ar bendram gėriui skatinti, kaip nurodo Kanonų teisės kodeksas (kan. 287, § 2)“, – rašoma atsakyme.

Vyskupų konferencija laikosi pozicijos, kad kunigai neturėtų išskirti jokių politinių įsitikinimų žmonių, tačiau gali skatinti lietuvius būti pilietiškus ir dalyvauti rinkimuose.

Politinės kovos ginklai, apie kuriuos garsiai kalbėti nepatogu
© DELFI / Domantas Pipas

„Kaip ne kartą kartojo vyskupai, kiekvieno laisvės ir demokratijos sąlygomis norinčio gyventi piliečio svarbiausia pareiga – dalyvauti rinkimuose ir per tai prisidėti prie visuomenės gerovės. Pagal krikščioniškąją sampratą pilietinė pareiga neatsiejama nuo pareigoms artimui ir bendrajam gėriui“, – rašoma atsakyme.

Vis dėlto, teigiame Vyskupų konferencijos atsakymuose, kartais patys tikintieji teiraujasi „apie kandidatus, paramą jiems“.

„Kai kurie klausia, kodėl bažnyčioje negalima agituoti už vienus ar kitus“, – teigiama gautame laiške.

Pasak Vyskupų konferencijos atstovų, politikai taip pat nesnaudžia ir rinkimų metu bando pasinaudoti bažnyčia ar dvasininkais. „Bažnyčia yra viena iš tų institucijų, kuria visuomenė pasitiki labiausiai, todėl vykstant rinkimams pasitaiko bandymų savireklamai naudoti Bažnyčios ar dirbančiųjų joje autoritetą“, – rašoma atsakymuose.

Lietuviai nenori, kad kunigai bruktų savo nuomonę

2011 m. DELFI užsakymu „Spinter“ tyrimų bendrovė atliko gyventojų nuomonės apklausą, kuri parodė, kad tautiečiai nepritaria Katalikų Bažnyčios dalyvavimui politikoje.

Gyventojų nuomone, kunigai neturėtų agituoti, už ką balsuoti rinkimuose. Klausiami, ar kunigai turėtų per mišias agituoti už konkrečią politinę partiją ar judėjimą, tąkart neigiamai atsakė 89,8 proc. žmonių, teigiamai – tik 3,5 proc, dar 6,7 proc. savo nuomonės neturėjo.

Politinės kovos ginklai, apie kuriuos garsiai kalbėti nepatogu
© Adobe Stock

DELFI primena, kad 2010 m. pabaigoje Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas paragino tikinčiuosius savivaldos rinkimuose nebalsuoti už tų partijų kandidatus, kurių atstovai Seime ignoravo Lietuvos vyskupų konferencijos prašymą nepriimti pataisų dėl alkoholio akcizo mažinimo ir prekybos laiko ilginimo.

Kauno arkivyskupas, metropolitas Sigitas Tamkevičius žengė dar toliau ir pasiūlė bažnyčių skelbimo lentose skelbti priešingai Katalikų Bažnyčios pozicijai balsavusių politikų pavardes, kai Seime balsuojama, ar liberalizuoti alkoholio prekybą, leisti ar drausti abortus, taip pat ar sudaryti sąlygas lytinių ląstelių donorystei bei embrionų šaldymui.

Prieš Europos Parlamento (EP) rinkimus 2009-ųjų gegužę Lietuvos vyskupai taip pat buvo išplatinę kreipimąsi, kuriuo į EP siūlė rinkti politikus, pasiryžusius „ginti šeimą, tėvų religiją ir tautinę kultūrą“, nors neigė, jog šiuo raginimu galėtų būti išsakyta parama valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Gydytojų gudrybė naciams įvarė panišką baimę: mirtinos ligos „protrūkis“ išgelbėjo tūkstančius (18)

Antrojo pasaulinio karo metais vienas žmogus kreipėsi į gydytoją Lenkijos Rozvadovo mieste dėl...

Šaulių sąjungos vadas: Rusijos agresija buvo žadintuvas mūsų visuomenei (381)

„Tai buvo lūžis mano gyvenime“, – šypsosi Lietuvos šaulių sąjungos ( LŠS ) vadas...

Kada santykiuose pereiti prie sekso ir kuri lytis turi dažniau jį inicijuoti? (127)

Kada santykiuose pereiti prie sekso ir kuri lytis turi dažniau jį inicijuoti? Į šį klausimą...

Netoli Gariūnų užsiliepsnojo atliekų rūšiavimo aikštelė ir miškas (25)

Šeštadienio vakarą Vilniaus pakraštyje, Kirtimų g., netoli Gariūnų, kilo gaisras. Ugniagesiams...

Fury neprireikė nė dviejų raundų, kad nokautuotų vokietį

Buvęs pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas 30-metis Tysonas Fury prieš savaitgalio dvikovą...

Trumpus lietus pakeis nauja šilumos banga (13)

Sekmadienio naktį Lietuvoje savo pozicijų dar stengsis neprarasti anticiklonas. Todėl didesnę...

Jėgų pusiausvyrą keičiantys NBA mainai: Davisas keliauja į „Lakers“ ir jungiasi prie LeBrono (8)

Šeštadienį vakare NBA rinką sudrebino Naujojo Orleano „Pelicans“ ir Los Andželo „Lakers“...

Mokslininkas Davidas Sweanoras: daugelis žmogaus gyvenimą prailginusių faktorių – labai paprasti ir nebrangūs (64)

Kanadietis David Sweanor tabako ir sveikatos politikos sferoje dirba nuo 1980–ųjų pradžios, o...

Kapinių sargo name užaugusio vyro prisiminimuose – mirusiųjų perlaidojimai: vaizdą atidarius karstą pamiršti nelengva (37)

Priešais Šideikių namo (dabar Tautinių kultūrų centras) langus buvo žvyruotas kelias (dabar...

Ieškomiausių nusikaltėlių sąraše – buvusį mylimąjį iš pavydo benzinu apipylusi ir padegusi palangiškė (118)

Europos ieškomiausių nusikaltėlių sąraše yra ir viena lietuvė moteris – Neringa...