Po to, kai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad „valstietės“ A. Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, ir jos išvados yra neteisėtos, valdančiosios koalicijos Seime partneriai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, atkreipdami jo dėmesį į tai, kad pasikeitus Konstitucinio Teismo įstatymui, Dainiaus Žalimo, kaip Konstitucinio Teismo pirmininko, įgaliojimai negalėjo būti pratęsti.
Dar daugiau A. Širinskienė viešai iškėlė klausimų dėl galimo konservatorių poveikio KT.
„Nes kaip paaiškėjo, vyksta reguliarūs susitikimai su KT pirmininku, kur, panašu iš pačių konservatorių darytų protokolų, yra aptarinėjamos potencialios bylos KT, kurias tas pats pirmininkas galbūt nagrinėtų, jeigu įvyktų kreipimasis į KT. Tokie veiksmai demokratinėje visuomenėje yra negalimi“, – sakė A. Širinskienė.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos politikai ragina A. Širinskienę trauktis iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pareigų. Šios partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad A. Širinskienė savo elgesiu diskredituoja teisininko vardą.
„Tai, ką mes matome šiandien – kreipimasis į prezidentą dėl pono Žalimo – ar jis teisėtai vadovauja KT, yra dar grubesnis veiksmas. Aš jį pavadinčiau paskutiniąja „valstiečių“ kova prieš rinkimus, skirta įveikti, sudoroti KT.
Dažnai kalbėjome, kad buvo bandoma pažaboti ir visuomeninį transliuotoją. Tikėtina, kad KT lenkišku pavyzdžiu atsiras kažkur taikiklyje. Tai yra ataka prieš KT. Tikiuosi, kad prezidentas nesudalyvaus šitame mūšyje, ir nepasiduos tokiai provokacijai, nes tai jau grėstų valstybingumo pamatams“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Delfi“ pasiteiravo dviejų konstitucinės teisės ekspertų, buvusių Konstitucinio Teismo teisėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus ir Vilniaus universiteto teisės profesoriaus Egidijaus Šileikio, kaip reikėtų vertinti KT pirmininko pokalbius su politikais, jeigu tokie vyko, nes kol kas tai patvirtinta tik A. Širinskienės teiginiais, ir, kaip yra vertintinas valdančiųjų kreipimasis į šalies vadovą.
- Kiek KT teisėjai arba pirmininkas gali susitikinėti su politikais ir aptarinėti aktualius klausimus?
V. Sinkevičius. Aš neturiu jokios informacijos apie KT pirmininko susitikimus su politikais, nieko negaliu vertinti. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą, visi KT teisėjai turėtų vengti kalbėtis ir išsakyti ankstesnę nuomonę apie bylas, kurios yra nagrinėjamos KT. Tačiau nei teisėjams, nei KT pirmininkui, nėra draudžiama susitikti su Seimo nariais. Ypač, jeigu jie prašo pasikalbėti kitais klausimais, kurie nėra susiję su bylomis. Tarkime, žurnalistai arba politikai kviečia KT pirmininką, gerą tarptautinės teisės specialistą, profesorių, pasiaiškinti situaciją, kas vyksta Rusijos Dūmoje, jeigu jie priims nutarimą panaikinti 1989 m. nutarimą, kuriuo pripažino, kad pažeidė tarptautinę teisę, ir pripažino, kad Molotovo Ribentropo paktas yra niekinis. Tokie susitikimai nėra smerktini, žmogus tiesiog turi specialių žinių .
Vienintelis dalykas, kas kyla iš Konstitucijos ir įstatymų, kad KT teisėjas negali iš anksto reikšti nuomonės dėl tos bylos, kuri gali būti arba yra nagrinėjama Teisme. Jeigu kyla bet kokių abejonių dėl jo šališkumo, giminystės ryšių, dar kažko, jis tiesiog nusišalina nuo bylos nagrinėjimo. Bet aš dar kartą kartoju, kad neturiu jokios informacijos apie pirmininko susitikimus su politikais.
E. Šileikis. Į šitą klausimą galimas atsakymas dviem požiūriais – siauresniu, kuris yra iš dalies formalus, ir – platesniu, kuris yra sisteminis ir labiau konceptualus. Pirmuoju, siauresniuoju ir iš dalies formaliu požiūriu, pagal KT įstatymą, bet kuris teisėjas, įskaitant KT pirmininką, viešai pareiškęs savo nuomonę dėl bylos esmės (pavyzdžiui, ar prieštarauja ginčijamas aktas Konstitucijai), yra šališkas, ir turi arba nusišalinti, arba būti nušalintu.
Šiuo požiūriu gautųsi, kad, jeigu bet kuris teisėjas, įskaitant pirmininką, gatvėje sutinka politiką, tebūnie pasirašiusį Seimo narių grupės kreipimąsi į KT, jis gali vieną arba kitą teiginį išsakyti, persimesti mintimis, jeigu nėra narpliojama bylos esmė – prieštaravimas arba neprieštaravimas Konstitucijai. Šis požiūris yra visiškai formalus, ir jis mums užkerta kelią gilintis į pačią kalbėjimosi su suinteresuotu asmeniu apie bylą problemą.
Pagal teisėjų etikos standartą, teisėjui yra draudžiama tiek gatvėje, tiek savo privačioje valdoje, su asmeniu, kuris yra suinteresuotas bylos pradėjimu arba jos pabaigimu, apskritai ką nors kalbėti apie tą bylą. Tada čia reikia to antro požiūrio, jis yra platesnis ir daugiau konceptualus. Jeigu, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas susitinka su advokatu, kuris kažką bando kalbėti apie ikiteisminį tyrimą, tas STT vadovas būtų iškart pakabintas kaip žieminis paltas ant vinies, jeigu kas nors įrašytų tą pokalbį. Todėl aš suprantu, kodėl STT vadovas pradėjo tą „puolimą“ prieš tris advokatus, nes kažkas iš jų pradėjo kalbėti apie tam tikrą tyrimą.
Šitą reagavimo standartą aš perkeliu į bet kurio aukščiausiojo teismo pokalbio gatvėje arba kavinėje apie bylą standartą. Prisiminkime teisėją Viktorą Aiduką, kuris buvo priverstas palikti Aukščiausiąjį Teismą anksčiau laiko , nors iki pensijos buvo likę gal metai. Jei jau kalbi kavinėje arba gatvėje apie to teismo nagrinėjamą bylą su kuriuo nors net ir nesuinteresuotu prokuroru, tai jau yra problema.
Būtinai prisiminkime Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko „precendentą“. Jeigu jis tikrai kalbėjo net ir su nesuinteresuotu „Vijūnėlės dvaro“ istorijoje asmeniu, kuris galbūt buvo tarpininkas, tai mes žinome, kad valstybė taip reagavo, kad atleido teisėją E. Laužiką iš pareigų. Dar yra ikiteisminis tyrimas. Taigi baudžiamoji byla gali būti nagrinėjama teisme.
Net, jeigu teisėjas civilinėje arba administracinėje, baudžiamojoje byloje nepasako savo nuomonės apie esmę – pavyzdžiui, ar asmuo yra kaltas ar nekaltas, gresia trys ar keturi laisvės atėmimo metai, ar bus ten piniginė bauda, jeigu jis kalbasi su pakankamai suinteresuotu asmeniu, tai jau yra problema.
Šiuo požiūriu bet kuris KT teisėjas, juo labiau pirmininkas, apskritai negali kalbėti su politikais arba Seimo nariais, prezidentais apie buvusį, rengiamą ar jau esamą kreipimąsi į KT, jo tobulinimą, doktrinos nurodymą arba perteklinės doktrinos išėmimą. Tai sakydamas, aš remiuosi ne KT įstatymu, o sisteminiu požiūriu, kaip valstybė reaguoja, jeigu STT vadovas vienareikšmiai reaguoja į advokatą, tebūnie jis studijų draugas, kuris prakalbo apie tam tikro tyrimo baigtį. Arba – kaip reaguojama į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kurie prakalba neoficialiai apie galimą būsimą tyrimą arba baudžiamąją bylą. Šiuo požiūriu, mano manymu, reikėjo laikytis ne formalaus, siauro požiūrio, o platesnio, sisteminio ir konceptualaus požiūrio.
Faktinių aplinkybių dėl D. Žalimo aš nežinau, ir negaliu žinoti. Aš neturiu leidimo dirbti su valstybės paslaptimis ir nerenku gandų. (…) Aš tik žinau, kad berods jūsų portale nuskambėjo ta informacija, reikia palaukti ir sužinoti, kas tai buvo – gimtadienis, bendra stovyklavietė, klasės draugų susitikimas? Bet sutikite, tai, kur tas vyksta, nekeičia esmės. Tik išgirdęs, kad teiraujamasi nuomonės apie bylą, teisėjas turi įvertinti, su kuo jis bendrauja.
Jeigu jis bendrauja su buvusiais teisėjais arba su teisės mokslininkais, kurie nuoširdžiai rašo mokslinius darbus ta tema, neturi jokių interesų, nenori kreiptis į KT, čia yra kas kita. Pavyzdžiui, nematau problemos, jeigu susitikus buvęs KT teisėjas paklausia: „ką šiuo metu nagrinėjate“? Bet irgi reikia atsakyti taip, kad asmuo neužsigautų, bet reikia vengti konkretybių. Bet, jeigu sutinki Seimo narį arba prezidentą, kuris svarsto, ar reikėtų kreiptis į KT, tai net į klausimą, ką šiuo metu veikia KT, reikia atsakyti labai išmintingai. Jeigu dar paklausiama, kaip čia būtų geriau patobulinti galimą kreipimąsi, tai žinoma, kad KT teisėjas, juo labiau pirmininkas, turi atsakyti, kad jis konsultacijų tokiais klausimais neteikia. Priešingu atveju jis turėtų nusišalinti arba būti nušalinti.
- Kaip vertintumėte valdančiųjų kreipimąsi į prezidentą dėl KT pirmininko įgaliojimų?
V. Sinkevičius. Pirmininko įgaliojimų niekas nepratęsė. Pagal įstatymą, KT teisėjas eina savo pareigas tol, kol į jo vietą bus paskirtas kitas teisėjas. Žinome, kad kovą baigėsi ankstesnių trijų teisėjų įgaliojimai. Seimas nepaskyrė naujų teisėjų, ir Seimas nepriiminėja jokių nutarimų pratęsti ar nepratęsti įgaliojimus, tai savaime kyla iš įstatymo. Teisėjo įgaliojimai pratęsiami tol, kol į jo vietą bus paskirtas naujas teisėjas.
Vadinasi, KT pirmininkas turi visus teisėjo įgaliojimus. O principas yra toks, KT pirmininkas eina pirmininko pareigas tol, kol jis eina teisėjo pareigas. Teisėjas išsaugo visas teises, kol į jo vietą bus paskirti kiti nauji teisėjai. Konstitucinės teisės vadovėliuose rašoma, kad KT pirmininko įgaliojimų laikas sutampa su jo kaip teisėjo įgaliojimų laiku.
Dabar paklauskime, ar turi D. Žalimas teisėjo įgaliojimus? Aišku, kad turi, nes taip įstatyme parašyta. Ir niekam net klausimo dėl to nekyla. Jo kaip pirmininko įgaliojimai nutrūks, jeigu į jo vietą bus paskirtas kitas teisėjas. Ir tada jis jau turės savo potvarkiu paskirti laikinai asmenį, kuris vadovauja KT, kol prezidento teikimu Seimas nepaskirs nuolatinio KT pirmininko.
Čia taisyklės yra visiškai aiškios, bet negalima nematyti kito dalyko. Per visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo tokio spaudimo KT. Nei viena politinė valdžia nedrįso menkinti KT autoriteto, ir jį pulti taip, kaip puola šita valdžia. Užmirštama, kad toks spaudimas, (o tai yra tiesioginis spaudimas teismui) pagal Konstituciją yra negalimas. Šiuo atveju valdantieji peržengia visas ribas. Menkindami KT autoritetą, mėgindami pasėti abejonę jo ir pirmininko veiklos teisėtumu, jie kėsinasi į valdžių atskyrimo principą. Jie kėsinasi į teismų nepriklausomumo principą, bando pajungti sau ir teismus. Tai yra didžiausias blogis, koks tik gali būti.
E. Šileikis. Aš nieko nežinau apie tą kreipimąsi į prezidentą, bet aš žinau, kaip reglamentuojami su tuo susiję santykiai. Tai pagal KT įstatymą, ne tik pirmininko, visų teisėjų įgaliojimai prasitęsia, jeigu į jų laisvas vietas nepaskirtas teisėjas. Šiuo metu tiek V. Miliaus, tiek G. Mesonio, tiek D. Žalimo įgaliojimai yra prasitęsę pagal įstatymą.
Jeigu galvotume, kaip turėtų būti – tai tarptautiniuose teismuose yra tam tikrų modelių. Galbūt pirmininko pareigas galėtų eiti vyriausias pagal amžių arba kitas asmuo, bet, kol įstatymas nepakeistas, tai, ką čia daug svarstyti – visų teisėjų įgaliojimai prasitęsia, kol jų vietos bus užimtos.
Jeigu teirautumėtės apie tai, kiek gali būti aktyvūs tie trys teisėjai, tai vėlgi čia yra du požiūriai – formalus siaurasis ir platesnis. Pagal pirmą požiūrį, tie trys teisėjai yra tikri teisėjai. Reiškia jie turi visus įgaliojimus. Konceptualiu požiūriu, žinoma, jie yra pakabinti ore. Jų kadencija pasibaigė. Jie kaip kadenciją bebaigiantis JAV prezidentas lyg tam tikros „raišos antys“, nes legitimacija baigiasi, bet dėl objektyvių dalykų ji yra išimties tvarka pratęsta.
Tai yra amžinas galvos skausmas. Galima kritikuoti, kad toks KT, kuriame trys teisėjai baigia kadenciją, nagrinėja labai reikšmingas bylas, ir formuluoja kažkokius fundamentalius, doktrininius dalykus. Formaliai jis gali tai daryti, bet konceptualiai turėtų to vengti. Turėtų būti einamieji reikalai: naujų prašymų priėmimas, tarptautinių ryšių palaikymas, kiti mandagumo gestai. Bet aš pripažįstu, kad pagal pirmą, tai yra formalų požiūrį, jis gali pradėti nagrinėti naujas bylas, kurios yra nepaprastai reikšmingos, pavyzdžiui, apie tą parlamentinį tyrimą, kurį atliko Seimas.
Bet aš tame galiu matyti ir kerštavimo galimybių. Jeigu Seimas būtų paskyręs visus tris pasiūlytus kandidatus, galbūt KT tonas būtų sušvelnėjęs toje byloje dėl parlamentinio tyrimo. Tačiau tai yra tik mano hipotezė, nes aš to negaliu įrodyti.
- Kiek Konstitucinis Teismas yra pažeidžiamas politiniam spaudimui?
V. Sinkevičius. Toks kreipimasis ir tokie demaršai, komentarai, nedera su Konstitucija. Jie nedera su pagarba kitai valdžiai, užmirštama, kad KT yra tylusis teismas. Jis negali eiti diskutuoti su politikais, aiškinti jiems, kad jie ne taip supranta KT nutarimus. O jie (politikai – „Delfi“) paprasčiausiai juos iškreipia. Štai – imant ir paskutinį nutarimą, sako: „tai dabar neleis tirti Landsbergio verslo“, „neleis Mokesčių inspekcijai veikti“. VMI bet kada gali tirti klausimus ir be Seimo ir komisijų nurodymų. Jie turi savo įstatyme numatytus įgaliojimus.
Aš matau dar vieną bandymą nukreipti dėmesį nuo savo antikonstitucinių veiksmų, priimant įstatymus, kurie prieštarauja Konstitucijai, kuriant komisijas, kurios, akivaizdu, buvo antikonstitucinės. Prieš pusantrų metų esu publikavęs straipsnį tema: „ar ne per plačiai užsimota su A. Širinskienės komisija?“. Tegul pasižiūri į kitų KT analogiškus sprendimus. Mūsų KT elgiasi lygiai taip pat kaip visi Europos teismai. Jis pasako, kad politikai, Seimas turi daug galių, bet jis nėra visagalis. Jis turi paklusti Konstitucijai. Kai Teismas pasako, kad Seimas nepaklūsta Konstitucijai, pažeidžia ją, tada bandoma smogti atgal KT. Taip yra griaunami teisinės valstybės pamatai.
E. Šileikis. Ji yra labai pažeidžiamas. Dabartinis įtampos variantas akivaizdžiai atsiskleidė, kai KT pripažino parlamentinio tyrimo sudarymą, o tai reiškia, kad ir išvadą, antikonstitucine. Tai aišku, kad šitas dalykas įgauna naujus negatyvius postūmius. Bet kur yra pagrindinė problema? Jeigu prezidentas neteikia šioje pavasario sesijoje pakartotinai tos pačios arba naujos kandidatūros į KT teisėjus, tai reiškia, kad lieka dabartinis KT pirmininkas.
Aš nesakau, kad būtent jis lieka. Jeigu aš atsimenu, tai Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasiūlė D. Žalimo kandidatūrą prieš devynerius metus. Bet, jeigu Seimas nepatvirtina Seimo pirmininko teikiamos A. Kabišaičio kandidatūros, tai reiškia, kad galbūt tam tikrai frakcijai palankus dabartinis KT pirmininkas gali strategiškai vadovauti KT iki kitų Seimo rinkimų, tikintis, kad Seimo rinkimus galbūt laimės kitokia politinė grupuotė.
Kai trys teisėjai bus paskirti, iš jų, tai yra iš naujos KT sudėties, prezidentas teiks kandidatą į KT pirmininkus. Man labai liūdna, kad visos diskusijos, kurios dabar vyksta dėl trijų teisėjų, yra neišplečiamos labai svarbia įžvalga, kad po rotacijos turi vykti KT pirmininko paskyrimas. Mano požiūriu esminė kova dabar vyksta ne tik dėl trijų naujų teisėjų paskyrimo, bet dėl būsimo KT pirmininko paskyrimo.
Ką siūlys prezidentas į KT pirmininkus, yra neaišku. Galime tik politologiškai apie tai samprotauti. Bet, kol vilkinama rotacija, tol tęsiasi dabartinio KT pirmininko įgaliojimai. O tai yra svarbiausia figūra tarp tų visų devynių teisėjų. Formaliai pirmininkas yra tik pirmas tarp lygių, bet žinant dabartinio pirmininko charakterį, jo ambicijas, ir jo ankstesnę politinę praeitį, jo ilgametę narystę tam tikroje partijoje, iš kurios jis išstojo likus metams iki tapimo KT teisėju, tikrai galima su nerimu žiūrėti į dabartines įtampas ir Seimo narių reiškiamus priekaištus, kad galbūt buvo kažkokie susitikimai su kitų pažiūrų Seimo nariais.
Aš nežinau faktinių aplinkybių, bet aš noriu pabrėžti, kad analitikai, analizuojantys unikalų rotacijos krizės standartą Lietuvoje, turėtų matyti, kad kova vyksta ne tik dėl trijų naujų teisėjų, bet dėl būsimo KT pirmininko, kurį pasiūlys prezidentas. Visi blokavimai, delsimai, gali būti susiję su noru prailginti dabartinio pirmininko įgaliojimus iki naujų Seimo rinkimų. Bet čia galiu būti ir per daug įžvalgus.
Sureagavo ir Prezidentūra
Į šias parlamentarų diskusijas sureagavo ir Prezidentūra. Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis Delfi perdavė, kad konstitucinė krizė – itin neatsakingas žingsnis.
„Prezidento nuomone, kiekviena valstybės institucija turi atsakingai veikti savo įgaliojimų ribose. Kiekvienos iš jų darbas turi būti nukreiptas į pasitikėjimo valstybės institucijomis stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą. Visos institucijos turi dėti pastangas, užtikrinančias teisingumą vykdančių subjektų nepriklausomumą. Stūmimas į konstitucinę krizę yra itin neatsakingas žingsnis“, – rašoma A. Bubnelio komentare.
Jo teigimu, šalies vadovui nekyla jokių abejonių.
„Jei Seimo nariams kyla klausimų dėl atitinkamų įstatymų atitikties Konstitucijai bei kaip turėtų būti suprantami Konstitucinio Teismo nutarimai, jie gali imtis priemonių toms abejonėms pašalinti, tai yra kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą. Prezidentui tokių abejonių nekyla“, – rašoma Delfi perduotame komentare.