Politologai sutaria, kad šiuo Seimo sprendimu taškas istorijoje dar nėra padėtas, tačiau jau dabar kalba apie svarbias klaidas, kurios buvo padarytos aiškinantis valstybės užvaldymo peripetijas.
Politikos ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad NSGK tyrimo teigiamo poveikio mastą sumažino nutekinta tyrimo medžiaga ir NSGK narių komentarai, dar iki paskelbiant oficialias komiteto išvadas. Politikos ekspertai taip pat skeptiškai įvertino ir vienas kitam žarstytus politikų kaltinimus, kurie nuolat lydėjo NSGK tyrimo procesą.
Nors politologai pripažįsta, kad dėl NSGK kilusios aštrios diskusijos yra normalus ir neišvengiamas dalykas, vis dėlto neslepia nerimo, kad kilęs triukšmas ir politikų nesugebėjimas mąstyti valstybiškai gali neleisti priimti racionalių sprendimų.
Politologų nuomone, kaltinant oponentus lazdą perlenkę politikai galėjo apskritai diskredituoti NSGK tyrimą.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius neskubėjo apibendrinti NSGK tyrimo. Politologo nuomone, visas procesas yra tik pusiaukelėje, ir jis ragino laukti konkrečių sprendimų, kuriuos politikai šiame kontekste pasiūlys ir įgyvendins.
„Mes esame tik pusiaukelėje, tiriant valstybės užvaldymą bei politikų, verslo ir žiniasklaidos ryšius“, - sakė A. Krupavičius.
VDU profesorius pozityviai įvertino tai, kad NSGK tyrimas prisidėjo prie viešumo didinimo. Pasak A. Krupavičiaus, Lietuvoje dar nebuvo taip plačiai ir viešai analizuoti politikų ir verslo struktūrų santykiai.
„Tokio viešumo, aiškinantis verslo ir politikos santykį, Lietuvoje nebuvo. Netgi jei nusikeltume į 2003-2004 metus, kai vyko „paksogeitas“, ten istorija buvo kur kas mažesnės apimties ir kur kas siauresnė“, - kalbėjo A. Krupavičius.
Politikos ekspertas labai nesureikšmino apsižodžiavimų ir aštrių diskusijų, kurios kilo svarstant NSGK išvadas. Anot politologo, tokie ginčai yra tiesiog neišvengiami, susidūrus su tokiu sudėtingu procesu, kurį atliko NSGK.
„Tokie apsižodžiavimai tokiuose įvykiuose tarp politikų yra, sakyčiau, normalus, beveik neišvengiamas reiškinys. Jie ginčijasi, jie diskutuoja, jie svarsto. Kartais jų pasisakymai būna kategoriški, gali būti per griežti. Bet tai yra labai įtempto, sudėtingo proceso dalis“, - apibendrino profesorius.
Tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė buvo kur kas skeptiškesnė, vertinant NSGK išvadas ir politikų debatus, kurie piką pasiekė pastarąją savaitę.
Politologė pasigedo politikų sugebėjimo tokiose procesuose, kaip NSGK tyrimas, galvoti valstybiškai, atsiribojant nuo asmeninių ir partinių interesų. Pasak jos, galima sakyti, kad kai kurie politikai šio egzamino tiesiog neišlaikė.
„Panašu, kad kai kurių NSGK narių rankomis buvo diskredituota tai, kas šiame tyrime buvo gero“, - kalbėjo R. Urbonaitė, akcentuodama, kad pats tyrimo tikslas - atskleisti visuomenei plačiau verslo ir politikos santykius - yra sveikintinas.
MRU politologei užkliuvo Dainius Gaižausko pastarosiomis dienomis išsakyti komentarai, kuriuose politikas nevengia kaltinti opozicijoje esančių konservatorių, išskirdamas tik juos.
Jos nuomone, NSGK narys D. Gaižauskas savo pasisakymais prisidėjo diskredituojant NSGK atliktą darbą, nors gera komunikacija, svarstė R. Urbonaitė, galėjo tyrime esančias spragas šiek tiek net užglaistyti.
Politologė atkreipė dėmesį, kad tai, jog D. Gaižauskas akivaizdžiai perlenkė lazdą, rodo ir Vytauto Bako išsakyta kritika bendrapartiečiui.
MRU dėstytoja nebuvo tikra, ar, žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, Seimui pavyks priimti reikiamus įstatymus, kad politinės korupcijos apraiškos ateityje mažėtų.
„Reikės ir labai rimtos kompetencijos, ir profesionalumo, ir politinės valios. Tai yra dvi dedamosios, kurios dabartiniam Seimui, kaip ir daugeliui ankstesnių Seimų, nėra labai lengvai pasiekiamos“, - samprotavo R. Urbonaitė, pridurdama, kad „valstiečių“ dalis kol kas yra labiau linkę kalbėti apie tyrimų tęstinumą, bet ne apie konkrečių sprendimų priėmimą.
Apibendrindama politologė pažymėjo, kad šio tyrimo teigiamos pasekmės bus tada, kai matysime ne tik problemų išviešinimą, bet ir priimamus sprendimus joms spręsti.
Pasak jos, nors pati tyrimo iniciatyva yra sveikintina, tai, kaip ji buvo atliekama ir kokius atspalvius įgavo, didelio optimizmo kol kas nekelia.
„Seimas turėjo galimybę parodyti, kad jie geba profesionaliai atlikti parlamentinę kontrolę ir naudotis jiems suteikiamomis galiomis, tačiau kol kas daugiau keliamo triukšmo nei konstruktyvių pasiūlymų. Politinis procesas be šito niekada nevyks, tačiau vis dėlto pažanga įmanoma tik priimant racionalius ir apgalvotus sprendimus“, - pabrėžė R. Urbonaitė.
Profesorius A. Krupavičius taip pat išskyrė kelis didžiulį ažiotažą sukėlusio tyrimo trūkumus.
Politikos eksperto nuomone, į akis krinta du dalykai, kurie NSGK tyrimo procesą komplikavo ir sumenkino jo rezultato bei poveikio svorį.
Pirmiausia, A. Krupavičius išskyrė nutekintas tarpines NSGK išvadas bei NSGK komentarus, pačiam tyrimui dar nepasibaigus.
„Manau, kad netinkama praktika yra tai, kai tarpines išvadas pradeda komentuoti atskiri komiteto nariai. Kad ir kas tai darytų, to būti neturėtų demokratinėje valstybėje. Tol, kol išvados nėra oficialios, tol jokių išvadų projektų nutekėjimo negalėjo būti. Procedūriniu požiūriu, tokios praktikos neturėtų būti“, - aiškino A. Krupavičius ir pridūrė, kad politikų susilaikymas galėtų padėti mažinti politinius ginčus, kurie lydėjo NSGK tyrimą.
Antra NSGK atlikto tyrimo silpnybė, pasak profesoriaus, yra interesų konfliktai, kuriuose atsidūrė NSGK nariai.
A. Krupavičius, suabejojo, ar konservatoriai gerai pasielgė komitete palikdami Lauryną Kasčiūną, kurio pavardė figūruoja tarp asmenų, per kuriuos galėjo veikti koncernas „MG Baltic“.
Antradienį už Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pateiktą nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti parlamentinio tyrimo išvadoms, balsavo 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė.
NSGK savo tyrime nurodo, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams. Pateiktose siūlymuose NSGK pateikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms.
Tarp NSGK išvadose pateikiamų siūlymų yra civilinio turto konfiskavimo įstatymas, užuominos apie licencijų žiniasklaidai griežtinimą bei visuomenės informavimo priemonių koncentracijos mažinimą.
Taip pat keliama iniciatyva atlyginti valstybei žalą, kurią padarė neteisėtą įtaką naudojusios verslo įmonės. NSGK pasiūlymuose yra raginimas atsisakyti į NSGK atlikto parlamentinio tyrimo akiratį patekusių įmonių paslaugų valstybei strategiškai svarbiuose objektuose.
Tarp NSGK pasiūlymų yra iniciatyvos pasiūlyti priemones, kurios leistų efektyviai kovoti su nelegaliu politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu, ir pateikti pasiūlymus, užtikrinančius politinės reklamos skaidrumą.
Atkreipiamas dėmesys į būtinybę koreguoti lobistinės veiklos įstatymą, tobulinti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo tvarką bei iš naujo įvertinti, ar kuriant LEO LT nebuvo padaryta nusikalstama veika.