Reikia palaukti

Atsargos majoras Darius Antanaitis laidoje teigė, jog situacija karo fronte Ukrainoje – stabilus.

„Ką mes matome šiandien fronte – jis yra stabilus. Daugiausiai nedideli pasistūmėjimai užimti namą, fermą, nedidelį kaimelį. Bet iš principo, tai dabar rusai pajėgumų nebeturi, tos raketos irgi baigėsi. Nes rusai prieš antžeminius taikinius pradėjo naudoti priešlėktuvines raketas, kas yra yra visiška nesąmonė ir labai keista.

Ukrainos pusė irgi nėra sukaupusi tos persvaros, gyvos jėgos taip pat jie neturi neišsemiamų klodų. Ko gero, tokia situacija ir toliau bus, kol viena ar kita pusė nepribręs arba nesukaups pakankamos jėgų persvaros“, – sakė atsargos majoras D. Antanaitis.

Jis teigė, jog šią dieną telieka laukti – kada ukrainiečiai įgaus pakankamai didelį technologinį proveržį ir rusų kariuomenę galės atstumti.

„Tiesiog reikia išlaukti, kol ukrainiečiai įgis technologinę persvarą“, – sakė Žinių radijo pašnekovas.

Atsargos majoras D. Antanaitis laidoje teigė, jog karinėmis priemonėmis šis karas baigtis didelės tikimybės neturi.

„Manau, kad vienintelė galimybę, jog šis karas užsibaigtų, ne ateitų taiką, o ukrainiečiai laimėtų ir tada ateitų taika, yra jeigu Rusija pradėtų byrėti iš vidaus. Tai yra, kada vidinės problemos ir vidiniai kariai dėl valdžios, civilinis karas ir būtų išeitis visam pasauliui“, – Žinių radijo eteryje sakė jis.

Ragina nenusileisti

Ukrainos sostinėje besilankantis Seimo narys Žygimantas Pavilionis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog nuotaikos Kyjive – prieštaringos.

„Vakare laukiama kažkokios rimtesnės atakos, bet jau buvo daug pranešimų. (…) Rusai pereina į desperaciją, jų ginklai nebetikslūs, jų jie nebeturi daug, motyvacijos nebėra. Tik ar mes sugebėsime ištverti tą ilgą karą, aukštas kainas, vidinius debatus. Mūsų tiek laisvė yra susijusi, tiek ir ateitis – jeigu mes nusileisime ir padarysime blogą taiką, kurią daug kas jau padarė iš baimės 2014 metais, tai žinome, kad po 5–6 metų tokie vaizdai, kokie dabar Bučoje, bus Vilniuje.

Tikiuosi, kad mums tos išminties užteks atiduoti viską iš savo kišenių, nes tai maža dalis komforto, palyginus su tuo, ką patiria ukrainiečiai“, – kalbėjo Seimo narys.

Kada įvyks persilaužimas?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas laidoje teigė, jog šis karas kitoks.

„Šitas karas yra žiaurus, nes keičiasi pati karo koncepcija. Anksčiau karas reiškė, jog stovi vyras prieš vyrą, matomas priešas. O čia labai daug ką lemia artilerija ir žiaurus dalykas, bet labai dažnai, laidojant karius laidoja tik jų gabaliukus. Žmogaus kūno praktiškai nelieka, jeigu artilerija pataikė. Šiame kare ne mažiau svarbus dalykas nei valdyti ginklą valdyti turniketą ir sugebėti sau atlikti pirmą medicinos pagalbą“, – kalbėjo A. Medalinskas.

Jo teigimu, lietuvius šis karas išmokė to, kad pasaulis yra nesaugus.

„Ypač turint tokį kaimyną. Karas nėra kažkas tokio, kas yra tik istorijos vadovėlyje, ar nėra tik tai, kas vyksta Azijoje ar Afrikoje. Išmokome, kad karas gali vykti ir Europoje – praktiškai ant mūsų slenksčio. Tai išmokę, tą praktiką supratę ankstesnių suprantame, kad karą geriausiai yra stabdyti kitos šalies teritorijoje, pagelbėti, kai yra įmanoma. Ir kad karas neateitų į mūsų teritoriją“, – sakė politologas.

Antroji šio Rusijos sukelto karo pamoka Lietuvai, anot jo, yra rūpestis savo pačių saugumu.

„Nes kaip pamatėme, nors mes esame NATO nariai, skyrėme gynybai lėšas, bet nebuvo atlikti kai kurie mūsų pačių namų darbai dėl mūsų saugumo. O dėl jo turime rūpintis visų pirma patys, o tada ir kiti ateis į pagalbą“, – pabrėžė jis.

Paklaustas, ar karas po truputį netampa „įšaldytu“, MRU politologas A. Medalinskas teigė, kad proveržio ukrainiečiai nepasiekia, nes jiems tiesiog trūksta ginkluotės.

„Ukrainai ir toliau trūksta ginkluotės. Tos pačios artilerijos, tas labai jaučiasi Donbase. Ukrainai trūksta ir tolimojo nuotolio raketų, tada galima tikėtis dalinio lūžio kaip tokio. Gal aviacijos – jeigu vakarai peržengs šią raudoną liniją ir atsiųstų naikintuvus į pagalbą“, – svarstė jis.

Didysis persilaužimas kare, anot jo, gali įvykti ir tada, kai Ukrainą grįš vakaruose rengiami kariai kovoti su naujausia technika.

Kelios karo pamokos

Karybos ekspertas Deividas Šlekys Žinių radijo eteryje teigė, jog ginklai šiame kare – labiau naikinantys savo sprogstamąja galia, pataikymo tikslumu.

„Sunkioji ir liūdnoji žinia yra tai, kad karai niekur nėra dingę, ar vykstantys kažkur ten, kur yra kitos kultūros. (…) Karas gali būti Europoje, niekada nežinai – o taika yra trapi. Ir jos išlaikymas yra kruopštus kiekvienos dienos darbas“, – apie šio karo pamokas kalbėjo karybos ekspertas.

Kita pamoka, anot jo – Ukrainos tautos elgesio pavyzdys karo akivaizdoje.

„Gali turėti kokią tik nori kariuomenę: gerą, prastą, lygiai taip pat ir politinius lyderius – gerus arba prastus. Bet jeigu visuomenė nėra nusiteikusi priešintis, tai net ir geriausia kariuomenė pralaimės. Turbūt visus labiausiai ir nustebino ne Ukrainos karo genialumas, bet tai kaip visa tauta kilo ir pasipriešinimo nuo pirmųjų valandų“, – sakė D. Šlekys.

Karas Ukrainoje

Žinių radijo laidos pašnekovas teigė, jog Lietuvoje iki karo buvo vangiai užsimenama apie visuomenės įtraukimą į krašto saugumą ir gynybą.

Dabartinę situaciją Ukrainoje karybos ekspertas įvardijo taip – tokia pati, kokia buvo rytų fronte iki vasario 24–osios, invazijos į Ukrainą.

„Kur vyko kovos veiksmai, abi pusės tarsi tokiose pat pozicijoje ir viena kitą vargina, žmones nukauna, sužeidžia, resursus naudoja. (…) Jeigu norime, kad Ukraina darytų rimtą kontrpuolimą, tam reikia tikrai nemažo kiekio karių. Ir tą karių kiekį reikia parengti. (…) Čia apimtis reikia didinti – čia mes turime kalbėti ne apie tūkstančius, ne apie dešimtis tūkstančių, bet apie šimtus tūkstančių karių rengimo, jeigu mes norime rimto proveržio. Jiems reikia masės, reikia tuos karius paruošti“, – Žinių radijo eteryje tikino karybos ekspertas D. Šlekys.