„Turėjome kol kas vieną susitikimą ir sutarėme, kad esamą tekstą gerokai trumpinsime. Šiuo metu tai ir vyksta“, – Eltai teigė G. Kirkilas.

Politiko teigimu, po neformalaus Seimo frakcijų atstovų pasisėdėjimo, artimiausiu metu planuojama dar kartą susitikti ir toliau bandyti išjudinti įstrigusį užsienio politikos susitarimą.

„Turbūt dar šią savaitę susitikimą turėsime ir aptarsime sutrumpintą tekstą. Gal dar kažką pridėsime, gal, atvirkščiai, sumažinsime. Toks dabar planas“, – teigė ilgus dešimtmečius centro kairės partijas atstovavęs G. Kirkilas.

Nors praėjusią savaitę dėl G. Kirkilo dalyvavimo ieškant sutarimo taškų kilo nemažai skeptiškų reakcijų, pats politikas tikino, kad susitikimo metu nepajautė iš parlamentarų jo atžvilgiu sklindančio negatyvo.

„Niekas nekėlė klausimo dėl mano dalyvavimo (...). Kol kas niekas nereikalavo, kad aš nedalyvaučiau ar kažko panašaus“, – tvirtino buvęs premjeras.

G. Kirkilas svarstė, kad siekiant sutarimo dėl užsienio politikos, reikėtų iš naujo įvertinti tai, kaip dokumente turėtų būti apibrėžta Lietuvos laikysena dėl Kinijos. Pasak jo, Lietuvos politikų nuostatoms Pekino atžvilgiu išsiskiriant, reikėtų įvertinti įvairias formuluotes ar susitarimo opcijas.

„Veikiausiai susitarti dėl Kinijos nepavyks... Todėl, jei norime pasiekti susitarimą, tai, galbūt, reikėtų palikti tą pačią darbo grupę, kuri galėtų periodiškai šį susitarimą papildyti arba pakeisti.

Toks planas“, – sakė G. Kirkilas ir pripažino, kad dėl kai kurių susitarimo punktų ginčų tikrai bus.

Ž. Pavilionis užtikrintas: parašai po susitarimu tik formalumas

Tuo tarpu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis nepalyginamai optimistiškesnis. Ideologinį oponentą įsijungti į susitarimo gaivinimo procesą pakvietęs konservatorių politikas netgi stebėjosi žurnalistais, kurie rašo apie Lietuvos politikų nesutarimus dėl užsienio politikos.

„Gal čia yra ir žurnalistų polinkis gyventi lyg kažkokiame uždarame provincijos kaime, ieškoti mažiausių skirtumų tarp tų kaimiečių, kurie gyvena tame mažame kaime. Mielieji, atsibuskime“, – veikiausiai į žurnalistus didaktiškai kreipėsi Ž. Pavilionis.

„Esame jau 18 metų ES ir NATO nariai. Šiuo metu 30 kilometrų nuo mūsų prasideda karo zona. Artėja lemtingiausi susitikimai, kurie gali nulemti mūsų ateities kartų istoriją: liepos antrą savaitę vyks NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, o birželį vyks ES susitikimas, kur švedai bandys atverti kelius Ukrainai į Europos Sąjungą“, – tęsė Ž. Pavilionis ir dar kartą paragino Lietuvos žiniasklaidą dėmesį skirti ne politinių partijų nesutarimams, o artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

„Šiuo metu vyksta mūšis, jame dalyvauja visos opozicinės ir pozicinės Lietuvos jėgos. Siūlyčiau Lietuvos žurnalistams sekti kiekvieną mūsų žingsnį“, – ragino politikas.

Apskritai Ž. Pavilionis atmetė viešojoje erdvėje ganėtinai gają nuostatą, kad Seime yra kažkokių nesutarimų dėl užsienio politikos.

Tą, pasak jo, rodo praėjusios savaitės ketvirtadienį Seime vienbalsiai priimta rezoliucija, įtvirtinanti Lietuvos poziciją dėl liepos mėnesį Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

„Net Petras Gražulis pritarė“, – konstatavo Ž. Pavilionis.

Jis nebuvo linkęs sutikti ir dėl to, kad šiuo metu Lietuvos politikai turi nevisiškai suderinamus požiūrius dėl tinkamiausios politikos Kinijos atžvilgiu. Šiuo klausimu Ž. Pavilionis laikosi savo – minėta rezoliucija rodo, kad diskusijų dėl užsienio politikos nebeliko.

„Tai reiškia, kad Lietuva sutaria net ir dėl tų klausimų, kuriuos įvardinote, kad nesutaria. Nežinau, kodėl mūsų kaime bandoma ieškoti nesutarimų, kurių nėra. Mes visi sutariame. Tad siūlau šioje diskusijoje padėti tašką. Jei yra sutarimas užsienio politikoje, bus ir susitarimas. Tai logiška išvada“, – tašką diskusijoje padėjo Ž. Pavilionis ir pažymėjo, kad parašai po susitarimu tik formalumas.

„Būkime tikri, kad susitarsime dėl visko. Tai praktiškai tik formalizavimo reikalas“, – užtikrintai apibendrino Ž. Pavilionis.

Opozicija optimizmu netrykšta: nesutarimų užsienio politikoje yra

Visgi, minėtame susitikime sudalyvavęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Giedrius Surplys nebuvo toks užtikrintas. Pasak jo, akivaizdu, kad tarp politinių partijų vis dar esama nuomonių skirtumų dėl priemonių, kuriomis realizuojama šalies užsienio politika. Todėl, tęsė opozicinės partijos parlamentaras, susitikime, kuriame dalyvavo ir G. Kirkilas, sutarta tik kalbėtis.

„Mes sutarėme kalbėtis, bet nesutarėme sutarti. Viskas priklausys nuo to, koks bus tas tekstas. Kol kas teksto nėra. Buvome susirinkę tik vieną kartą maloniai pasišnekėti ir padiskutuoti apie esančią situaciją. Sutarėme kalbėtis, bet nebūtinai susitarti“, – aiškino „valstietis“.

Pasak jo, šiuo metu bent jau du aspektai neleidžia kalbėti apie Lietuvos užsienio politikoje sustojusią istoriją ar visišką požiūrių sinchronizaciją.

„Mano galva turime du nesutarimus. Pirmiausia, dėl to, kaip vykdoma Lietuvos užsienio politika. Ar gali būti taip, kad krašto apsaugos ministras ir užsienio reikalų ministras viešai kapojasi dėl vokiečių brigados? Ar gali būti taip, kad premjerė, prezidentas ir užsienio reikalų ministras nuolatos vienas kitam įkanda dėl EVT? Antrasis klausimas – Kinija ir Lietuvos požiūris į Pekiną. Visa kita yra harmoninga“, – sakė G. Surplys.

Panašiai kalbėjo ir socialdemokratas Gintautas Paluckas. Jis taip pat dalyvavo praėjusią savaitę vykusiame neoficialiame politinių partijų atstovų susitikime.

„Taktiniuose žingsniuose mes sutariame, tačiau yra dvi koncepcijos. Viena yra užtvarų statymas, kai statai tvorą ir sakai, kad vienoje pusėje yra draugai, o kitoje priešai. Tai pasaulio skirstymas į juodą ir baltą. O kita koncepcija yra daugiasluoksniškumas. Šiuo atžvilgiu ir skiriasi LSDP bei konservatorių požiūris. Tiek G. Landsbergis, tiek kiti konservatorių atstovai aiškiai pasakė: yra du pasauliai, vienas geras, o kitas blogas. Mes sakome, kad viskas kur kas sudėtingiau“, – teigė socialdemokratas ir nebuvo garantuotas, ar su G. Kirkilo pagalba pavyks iki NATO viršūnių susitikimo pasiekti susitarimą dėl užsienio politikos.

„Jokio proveržio ar inercijos nėra. Iki parašų dar ilga daina. Bet kiekvienas susitikimas ar bendravimas jis yra produktyvus“, – apibendrino G. Paluckas.

Kaip jau anksčiau skelbė ELTA, politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu.

Praėjusių metų spalį, G. Landsbergis paragino politinių partijų susitarimui dėl užsienio politikos leisti „ataušti“ ir diskusijas pabaigti po artėjančių savivaldos rinkimų. Ministras pabrėžė, kad valdantieji yra pasirengę diskutuoti ir su opozicija bandyti rasti kompromisus.

Po rinkimų Eltai pasiteiravus Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio, ar valdantieji planuoja grįžti prie diskusijų su opozicija, politikas leido suprasti, jog pastaruoju klausimu kol kas žymaus proveržio nėra. Visgi, jis tvirtino jaučiantis pozityvų nusiteikimą tiek parlamento daugumos, tiek opozicijos gretose.

Vėliau paaiškėjo, kad Ž. Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą Gediminą Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų, pažymėjo URK vadovas.

Seimo opozicija pastarąją idėją vertina itin kritiškai – pasak politikų, moderatoriaus ir lyderio vaidmens šioje situacijoje turėtų imtis pats šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją