Ši idėja sulaukė didelio palaikymo DELFI vykusiame skaitytojų balsavime, tačiau ji „nukarūnuota“ po ekspertų ir visuomenės apklausos.

Šiuo metu 14 Europos Sąjungos šalių įtvirtinta vienalyčių porų santuoka, 8 – registruota partnerystė, o 6, tarp kurių ir Lietuva, vienalyčių porų šeimų niekaip nereglamentuoja.

Lietuvos gėjų lygos žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad kalbat apie šią problemą, reikia atskirti pripažinimo faktą ir pačia pripažinimo formą. Tam yra dvi galimybės – santuoka arba registruota partnerystė.

„Tam, kad būtų įteisintos tos pačios lyties santuokos, vienareikšmiškai reikia pakeisti 38 Konstitucijos straipsnį. Tą gali padaryti tik 94 Seimo narių dauguma. Atsižvelgiant į tai, koks dabar politinis klimatas ir diskursas parlamente, nemanau, kad artimiausiu metu tai įmanoma padaryti.

Kita vertus, gerai, kad apskritai keliamas toks klausimas ir matomas toks poreikis. Kad europiniame kontekste nebūtume izoliuota valstybė, atsižvelgtume į tai, kas vyksta kitose valstybėse, manau, Lietuvai būtina kuo greičiau pasirinkti jai priimtiną formą, kuri manau, šiuo metu būtų registruotos partnerystės institutas, ir suteikti tos pačios lyties poroms šeimos narių teises“, – sakė pašnekovas.

Tomas Vytautas Raskevičius
T. V. Raskevičiaus teigimu, siūlomos kitos alternatyvos, pavyzdžiui, jungtinės veiklos sutartys, yra nepriimtina. Jo nuomone, svarbu, kad kartu gyvenančios tos pačios lyties poros galėtų vadintis šeima.

„Pajuokaujant galima pasakyti taip: buvome paskutinė Europoje pagoniška šalis, gal būsime ir paskutinė Europoje, kuri įteisins tos pačios lyties šeimų santykius“, – ironizavo T. V. Raskevičius.

Valstybės jau pralaimi teismuose

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, advokatas V. Mizaras sako, kad šiuo klausimu tiek Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) būta reikšmingų pozicijų. Kol kas kalbant apie tos pačios lyties asmenų teisinių santykių šeimoje reguliavimą išsikristalizuoja dvi šiek tiek skirtingos sritys. Pirma – šeimos teisiniai santykiai kaip tokie, antra – dviejų tos pačios lyties asmenų kaip šeimos traktavimas migracijos tikslais.

Vytautas Mizaras
„EŽTT praktika aiški, pavyzdžiui, naujausios bylos prieš Kroatiją bei Italiją, abi jas minėtos valstybės pralaimėjo, nes tiek Kroatija, tiek Italija pažeidė konvencijos 8 straipsnį – pareiškėjų teisę į šeimos gyvenimą, neišduodamos leidimo gyventi kitos šalies piliečiui, kuris su pareiškėju sudaręs santuoką valstybėje, kurioje santuoka leidžiama“, – aiškina V. Mizaras.

EŽŽT yra aiškiai konstatavęs, kad šeimos sujungimas kaip pagrindas suteikti leidimą nuolat gyventi šeimos nariui kartu su kitu šeimos nariu apima ir tos pačios lyties sutuoktinį ir partnerį. Taigi, sako advokatas, vien tai, kad santuokoje arba partnerystėje abiejų sutuoktinių (partnerių) yra ta pati lytis, negali būti pagrindas migracijos tikslais asmenų nelaikyti šeima ir šeimos nariu. ES teisės aiškinimo tikslais jau dabar ES narių piliečiams, sudariusiems santuoką tarp tos pačios lyties asmenų, užtikrinama asmenų judėjimo laisvė visoje ES.

Tačiau naujoje ESTT nagrinėjamoje byloje situacija kiek kita. Čia kalbama apie sutuoktinį kaip šeimos narį, kuris yra ne iš ES valstybės narės (Belgijoje su amerikiečiu susituokęs rumunas negauna oficialaus leidimo kartu gyventi Rumunijoje). Generalinis advokatas šioje byloje pasiūlė teismui asmenų laisvo judėjimo srityje sutuoktiniu laikyti ir tos pačios lyties sutuoktinį.

„Jeigu ESTT atsižvelgs į šią generalinio advokato nuomonę, tai ES piliečiai galės bet kurioje valstybėje narėje be teisinių kliūčių gyventi ir laisvai judėti su savo tos pačios lyties sutuoktiniu, trečiosios šalies piliečiu, tarp jų ir tose valstybėse, kuriose reguliuojami tik skirtingos lyties santuokiniai šeimos teisiniai santykiai. Ir tos valstybės, į kurias jie atvyks gyventi, turės pripažinti sutuoktinį kaip šeimos narį.

Be to, Lietuvos Konstituciniame Teisme, žinia, yra beveik analogiška byla dėl Danijoje sudarytos Lietuvos ir Baltarusijos piliečių santuokos pagrindu sukurtos šeimos ir jos pagrindu prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje“, – sakė V. Mizaras.

„Reziumuojant, migracijos teisė ir asmenų judėjimo laisvė tiek EŽTT, tiek ESTT (tikėtina, ateityje ir trečiųjų šalių atžvilgiu), apima ir tos pačios lyties sutuoktinius kaip šeimos narius, dėl to leidimas nuolat gyventi tam tikroje valstybėje narėje turės būti suteikiamas kitam sutuoktiniui, kad jis ir tos pačios lyties, kaip šeimos nariui.

Bet truputį kita situacija, kai kalbame apie teisės santykių bendrąja prasme, kaip šeimos ar kitokių teisinių santykių, reguliavimą, pripažinimą tos pačios lyties asmenims sudarius santuoką arba kitokią civilinę sąjungą – partnerystę“, – pasakojo V. Mizaras.

Valstybės turi pareigą teisiškai sureguliuoti santykius

Tuo metu dėl partnerystės ar santuokos pagrindų atsirandančių šeimos santykių reguliavimo ESTT neturi kompetencijos pasisakyti. Čia kol kas remiamasi tik EŽTT jurisprudencija aiškinant Žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį. Kita vertus, Žmogaus teisių konvencija yra ES teisės dalis.

Įvertinęs tris 2013-2017 metų bylas V. Mizaras sako, kad EŽTT pasisako už pareigą valstybėms narėms reguliuoti šeimos teisinius santykius tos pačios lyties asmenims civilinės partnerystės pagrindu. Tuo metu nėra kol kas pripažintos pareigos reguliuoti įteisinant santuoką.

„Pagal konvenciją, valstybės narės turi reguliuoti teisinius šeimos santykius tarp tos pačios lyties asmenų partnerystės, bet neturi pareigos reguliuoti santuokos – pačių valstybių laisvė apsispręsti. Taip pat kol kas pačių valstybių laisvė apsispręsti, ar kitose užsienio šalyse sudarytas tos pačios lyties asmenų santuokas pripažins, registruos viduje, ar ne“, – aiškino V. Mizaras

Pagal galiojančią EŽTT praktiką, santuoka (Konvencijos 12 str.) apima santuoką tik tarp vyro ir moters. Tačiau teismas yra išdėstęs, kad šeimos gyvenimo kontekste valstybės narės turi pareigą ne tik gerbti faktiškai susiklosčiusį šeimos gyvenimą tarp tos pačios lyties asmenų ir turi pareigą sureguliuoti teisinius santykius, kad asmenys jaustųsi saugūs – partnerystės, o ne santuokos, pagrindu.

Lietuvos laukia keista situacija

Taigi kas laukia Lietuvos, kurioje vienalytės poros tarsi neegzistuoja?

„Lietuvos laukia labai unikali ir keista situacija. Manau, neabejotinai turėtų būti toliau keliamas klausimas dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, tie santykiai, bent jau partnerystės pagrindu, turi būti sureguliuoti, nes tai pirmiausia reikalinga valstybės viduje gyvenantiems žmonėms. Jiems tereikia teisinio saugumo ir apibrėžtumo.

Antra, tai reikalinga ir kitų šalių piliečiams, kurie, tikėtina, atvyks arba jau dabar atvyksta gyventi į Lietuvą pasirinkę savo partneriu arba sutuoktiniu tos pačios lyties asmenį ir nori čia kurti, dirbti, gyventi kaip bet kuris kitas visuomenės narys“, – kalbėjo VU profesorius.

V. Mizaro aiškinimu, jei migracijos tikslais šeimos nariu turime pripažinti ir tos pačios lyties sutuoktinį, natūralu, kad jų lūkestis iš valstybės – atitinkamas teises ir pareigas, atsakomybę reguliuoti kaip kitiems asmenims.

„Manau, kad tai neišvengiamas dalykas“, – sakė V. Mizaras. Tik taip, sako jis, bus užtikrintas tokiose šeimose gyvenančių žmonių saugumas, teisinis apibrėžtumas, tik taip bus laikomasi Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principo.

Taip pat, profesoriaus aiškinimu, turi būti darna tarp Lietuvos ir tarptautinės teisės. Beje, ir dabar galiojantis Civilinis kodeksas numato, kad užsienio valstybėje teisėtai sudaryta santuoka pripažįstama Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai abu sutuoktiniai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, santuoką sudarė užsienio valstybėje turėdami tikslą išvengti santuokos pripažinimo negaliojančia pagal LR įstatymus (kodekso 1.25 str. 4 d.).

„Tą padarius jokiu būdu nebus pakenkta kitų visuomenės narių interesams ir teisėms. Taigi pasiūlyta idėja plačiąja prasme gali būti suvokiama kaip šeimos teisinių santykių tarp tos pačios lyties reguliavimą, teisinio saugumo užtikrinimą ir pagarbą visiems mūsų valstybės ir kitų čia atvykstančių šalių piliečių teisėtiems interesams. Būtų užtikrinamas žmonėms bendroji pagarba ir orumas“, – kodėl reikia įteisinti vienalyčių porų partnerystę, aiškina V. Mizaras.

Profesoriaus aiškinimu, teisė nestovi vietoje ir turi žengti koja kojon su gyvenimu. Priešingu atveju, teisė gali tapti neveiksminga. Be to, visuose pasaulio žemynuose keičiasi supratimas apie santuoką, kaip kylančią iš vyro ir moters.