Konservatoriai VTEK skundžia šešis teisėjus: Vilniaus universitete dirbančius Egidijų Bieliūną, Praną Kuconį, Egidijų Šileikį, Algirdą Taminską, Dainių Žalimą bei Mykolo Romerio universitete dėstančią Tomą Birmontienę. D. Žalimas užkliuvo dar ir dėl to, jog jo žmona Skirgailė Žalimienė yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentė.
„Negali būti paneigta tikimybė, kad šioje byloje priimdami sprendimus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai, dirbantys valstybinėse aukštosiose mokyklose, vadovavosi ir savo privačiais interesais“, - teigiama politikų kreipimesi į VTEK.
Šiuos teisėjus bandyta nušalinti dar bylos svarstymo metu, tačiau Konstitucinis Teismas prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Įstatymas numato, kad teisėjas nusišalina arba gali būti nušalinamas, jei yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta nagrinėjama byla arba yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu, taip pat bylose dėl giminaičių.
Kreipimąsi į VTEK pasirašė konservatoriai-krikdemai Paulius Saudargas, Kazimieras Kuzmunskas, Justinas Urbanavičius bei Liberalų sąjūdžio atstovai Algis Kašėta ir Erikas Tamašauskas.
„Mums kyla abejonių, ar šeši konstitucinio teismo teisėjai, nagrinėdami konstitucinės justicijos bylą dėl Mokslo ir studijų įstatymo konstitucingumo, nesupainiojo viešų ir privačių interesų, mat šie teisėjai darbo santykiais yra susiję su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis – VU arba MRU, yra akademinės bendruomenės nariai bei iš dalies materialiai nuo jų priklausomi, vadinasi, ir galimai suinteresuoti vienokia ar kitokia konstitucinės justicijos bylos baigtimi“, - DELFI teigė kreipimąsi pasirašęs parlamentaras P. Saudargas.
V.Nekrošius: apskųsti KT teisėjų VTEK neįmanoma
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, profesorius Vytautas Nekrošius savo ruožtu teigia, kad VTEK nėra ta institucija, kuri būtų įgalioja nagrinėti Konstitucinio Teismo teisėjų viešuosius ir privačius interesus.
„Manau, kad neįmanoma apskųsti, nes jie nėra subjektai. Žinoma, linkime jiems didelės ir nepakartojamos sėkmės, bet VTEK'e etikos klausimai yra sprendžiami tik tada, kai kalbama apie valstybės tarnautojus ir pareigūnus, o čia yra specialus statusas, teisėjai nelaikomi valstybės pareigūnais“, - DELFI sakė V. Nekrošius.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, šalia politikų, valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų, karių ir kitų asmenų, laikomi ir teisėjai.
Tačiau tas pats teisės aktas nurodo, jog šios įstatymo laikymosi kontrolę atlieka ne tik VTEK, bet ir „atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovai bei jų įgalioti atstovai“ , taip pat „kitos valstybės institucijos įstatymų nustatyta tvarka“.
Bylos baigtis naudinga VU?
Kreipimąsi į VTEK pasirašę Seimo nariai laikosi nuomonės, kad dėl darbo santykių, pavaldumo, bendradarbiavimo, lojalumo savo institucijai bei turimų pažinčių universitetuose skundžiami teisėjai galėjo būti suinteresuoti bylą išspręsti ne objektyviai, o kurios nors aukštosios mokyklos naudai.
Parlamentarai pabrėžia, jog esama bylos baigtimi buvo ypatingai suinteresuotas Vilniaus universitetas, kuris nevykdė Mokslo ir studijų įstatyme numatytos valdymo reformos ir laukė Konstitucinio Teismo nutarimo.
„Esminiai klausimai, dėl kurių Vilniaus universitetas turėjo tiesioginį suinteresuotumą šioje konstitucinėje byloje, buvo išspręsti palankiai Vilniaus universitetui, tai yra apribota valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo pertvarka ir iš esmės apribotos Vilniaus universiteto (ir Mykolo Romerio universiteto) konkurentų (privačių aukštųjų mokyklų) galimybės konkuruoti su šiomis ir kitomis valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis dėl valstybinio finansavimo“, - teigiama kreipimesi.
Politikai pažymi, kad skundžiami Konstitucinio Teismo teisėjai dirbo akademinį darbą prieš ateidami į Konstitucinį Teismą, tęsia šį darbą dabar ir, tikėtina, jog norės jį dirbti pabaigę savo kadencijas.
„Tai patvirtina ilgalaikius, stiprius ir įvairiapusius šių asmenų ryšius su aukštosiomis mokyklomis ir ypač Vilniaus universitetu“, - rašo politikai.
„Akivaizdu viešųjų ir privačių interesų konfliktą šioje situacijoje dar labiau sustiprina tai, kad minėti teisėjai sprendžiant tiesiogiai su jų darbovietėmis susijusius klausimus konstitucinėje byloje sudarė absoliučią daugumą“, - piktinasi parlamentarai.
DELFI primena, kad Konstitucinis Teismas paskelbė, jog Seimo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nes įpareigoja universitetus suformuoti tarybą, kurios narius per pusę skiria akademinė bendruomenė bei švietimo ir mokslo ministras. Teismo nuomone, toks aukštųjų mokyklų valdymas sudarytų prielaidas valstybei paneigti jų savivaldą bei autonomiją.
Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta ir nuostata, jog studentų rezultatai, pagal kuriuos jiems skiriamas arba neskiriamas valstybės finansavimas, vertinami tik kas dvejus metus, o ne kas semestrą.