Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis teigia, kad ilgainiui politinės partijos gali siekti perimti visuomeninių judėjimų kontrolę, mat šie joms yra pavojingi. Anot politologo, į rinkimus atėję žmonės gali siekti tiesiog nubausti valdžioje esančias ar buvusias partijas, todėl tokiu atveju tiesiog rinksis nepartinius sąrašus.
„Nesvarbu, ar jis būtų pavadintas nepartiniu sąrašu ar kaip kitaip, bet tai sąrašas prieš visus. Emocine prasme į rinkimus atėjęs žmogus, norėdamas nubausti visas politines partijos, kurios buvo ar yra valdžioje, balsuos už nepartinius. Lygiai tas pats emocinis-psichologinis argumentas kaip ir balsuojant už Arūną Valinską“, - DELFI teigė L. Bielinis.
Plūsta į visuomeninius judėjimus
2011 m. vasarį vyksiantys savivaldybių tarybų rinkimai bus pirmieji, kuriuose savo kandidatūras galės kelti ir pavieniai žmonės. Jie taip pat turės galimybę jungti į koalicinius sąrašus. Tačiau, kaip teigia politologas L. Bielinis, realiai išeis taip, kad pavienius kandidatus vis tiek kas nors „globos“ – organizuos jų rinkimų ar reklamos kampanijas.
„Judėjimai negali kelti savo sąrašo savivaldybių tarybų rinkimuose, bet jie savotiškai užaugina visuomenės dėmesį ir tada jų globojamas vienas kitas kandidatas, kuriam galima organizuoti jei ne rinkimų, tai reklamos kampaniją, gali eiti, kur nori, bet iš tikrųjų jis atstovaus jį parėmusiam visuomeniniam judėjimui“, - teigė L. Bielinis.
Dėl šios priežasties galima tikėtis, kad pavienius kandidatus po savo sparnu burs eksparlamentaro, buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko įkurtas visuomeninis judėjimas „Taip“, taip pat verslininkus Visvaldą Matijošaitį, Tautvydą Barštį, dainininką ir architektą Algirdą Kaušpėdą bei Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentą Liutaurą Varanavičių vienijantis „Vieningas Kaunas“.
A. Zuoko pėdomis veikiausiai jau seks artimiausi jo sąjungininkai Vilniaus savivaldybėje, kurie paskelbė apie atsiskyrimą nuo liberalcentristų, nors realiai savo sumanymo dar neįgyvendino.
Politologas L. Bielinis teigia, kad politinių tikslų ilgainiui gali siekti ir Drąsiaus Kedžio šalininkai, šiuo metu išsiskaidę į keletą visuomeninių judėjimų „Drąsiaus kelias“ ir „Tiesos kelias“. Su jais ryšius palaiko kai kurie radikalesnieji politikai: Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka, Saulius Stoma. Visi jie dirba Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijoje, tik pirmieji du politikai yra iš tautininkų sparno, o S. Stoma į parlamentą pateko su A. Valinsko partija.
Nori kontroliuoti valdžią, kuriai pats priklauso?
„Šiaip stengiuosi su visais bendrauti. Kaune įvyko puikus dalykas ir visos visuomeninės organizacijos koordinuoja savo veiklą susibūrusios į neformaliai vadinamą „Vienybės forumą“. Tiesiog susieiname laikas nuo laiko ir jeigu turime bendrų minčių ir bendros veiklos, tai imamės veiklos. Nėra konkurencijos. Ir labai gerai, visuomeninės organizacijos – tai ne partijos, dėl balsuotojų konkuruoti nereikia“, - svarstė parlamentaras.
Jo teigimu, dalyvauti D. Kedžio šalininkų ir kitų judėjimų veikloje jį paskatino noras budinti žmonių bendruomeniškumą, pilietinį aktyvumą.
„Pagaliau atsirastų Lietuvoje partijų ir partijų atstovų, Seimo narių, valdžios ir visų pareigūnų visuomeninė kontrolė. Kai bus stiprios visuomeninės organizacijos, jos galės kontroliuoti politikus ir kitus galią turinčius žmones“, - pasakojo S. Stoma, kuris būdamas Seimo nariu ir valdančios koalicijos atstovu iš esmės siekia kontroliuoti pats save.
Partijos nusitaikė į visuomeninius judėjimus?
Tačiau formaliai politikams kelias tapti Jungtinio demokratinio judėjimo nariais buvo laisvas. Kai kurie šia galimybe ir pasinaudojo, bet K. Čilinskas teigia ėmęs jausti pernelyg didelę partijų įtaką, o partijoms priklausančių narių skaičius, jo tvirtinimu, priartėjo prie trečdalio – ribos, kai partiniai žmonės gali trukdyti priimti sprendimus.
„Partiniai pradėjo stoti į tą mūsų judėjimą labai gausiai. Buvę merai, valdininkai ir visi kiti partiečiai. Labai daug stojo iš valdančios partijos, iš konservatorių, nors buvo ir iš kitų partijų. Kai aš pamačiau, kad ten priartėjo prie trečdalio, tada supratau, kad viskas, nes pagal įstatus, jei neturi dviejų trečdalių balsų, tai negali nei ko keisti, nei sprendimų priimti“, - pasakojo K. Čilinskas, apkaltinęs valdančiuosius konservatorius-krikdemus siekiu užvaldyti judėjimą.
Pasak eksparlamentaro, iš pradžių jis su šalininkais mėgino priimti nuostatą, kad partijoms priklausantys politikai negalėtų priklausyti judėjimui, bet paskui nusprendė nesiginčyti ir atsiskyrę įkūrė naują organizaciją – Nepartinį demokratinį judėjimą (NDJ). Tuo tarpu Jungtinį demokratinį judėjimą, anot K. Čilinsko, norima likviduoti.
Teigia, kad nori pavogti vardą
K. Čilinsko pasakojimu, konservatoriai-krikdemai, kurių skaičius Jungtinio demokratinio judėjimo gretose yra didžiausias, pastaruoju metu aktyviai skuba pasivogti organizacijos vardą – esą kuria vietines Jungtinio demokratinio judėjimo asociacijas. „Dabar dar nepartinių yra dauguma kol kas, tai mes ketiname rinktis ir galvojame, kad priimsime sprendimą likviduoti tą senąjį judėjimą. O partijos, tai daugiau konservatoriai, skuba pasiimti tą vardą“, - aiškino teisininkas.
Pasak teisininko, neseniai jį pasiekė žinia, kad Nepartinio demokratinio judėjimo nariai gavo kvietimus atvykti į konservatoriaus-krikdemo Evaldo Jurkevičiaus biurą Klaipėdoje, kur neva bus rengiamas Klaipėdos Jungtinio demokratinio judėjimo asociacija.
„Vadinasi, valdančioji partija, neteisėtai nutarė pasisavinti praėjusiais metais įsteigto Jungtinio demokratinio judėjimo vardą ir juo prisidengus eiti į savivaldybių rinkimus”, - išvadą daro teisininkas.
Jo pasakojimu, panašios žinios jį pasiekia iš Kauno, kur Jungtinio demokratinio judėjimo Kauno skyriui vadovauja konservatorė Rūta Zabielienė. Anot K. Čilinsko, šioje veikloje taip pat aktyviai dalyvauja Kauno meras, konservatorius Andrius Kupčinskas, jo tėvas, Seimo narys Rytas Kupčinskas, taip pat G. Songaila, K. Uoka, S. Stoma. „Čia tie patys, kurie praktiškai dar įeina į D. Kedžio šalininkų frontą“, - sakė teisininkas.
Vilniaus skyrius esą flirtuoja su konservatoriais bei Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS), kuriai vadovauja Arvydas Akstinavičius. „Jungtinio demokratinio judėjimo vilniečiai žaidžia su pora partijų“, - aiškino K. Čilinskas.
Konservatoriai po JDJ vėliava norėjo dalyvauti rinkimuose
Pats Seimo narys E. Jurkevičius DELFI teigė jokių kvietimų steigti Klaipėdos Jungtinio demokratinio judėjimo asociaciją nesiuntęs ir nieko apie tai nežinąs. „Kas šitą paleido, turės atsakyti, todėl kad tokių dalykų neorganizuojama ir nėra buvę. Kai Jungtinis demokratinis judėjimas kūrėsi, buvau pirmajame steigiamajame susirinkime Klaipėdoje ir tiesiog esu užpildęs anketą, turbūt esu nariu, nežinau“, - kalbėjo parlamentaras.
Politikas aiškino visuomeninė organizacijos nariu tapęs dėl to, kad jam labai priimtini pasirodė jos tikslai, be to, E. Jurkevičius teigia, kad vienas svarbiausių Jungtinio demokratinio judėjimo uždavinių buvo nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ išardymas, o tai esą sutapo su jo partijos Vyriausybės deklaruojamais tikslais ir darbais.
Klausiamas apie Jungtinio demokratinio judėjimo byrėjimo priežastis, E. Jurkevičius aiškino, kad dalis narių paprasčiausiai norėjo dalyvauti su Jungtinio demokratinio judėjimo vėliava savivaldos rinkimuose, o K. Čilinsko šalininkai manė, kad judėjimas neturi tapti politinis.
„Aš palaikau tuos žmones, kurie savo tikslus siekia įgyvendinti per demokratiškus rinkimus atėję į valdžia ir gali kažką keisti. O gerbiamo K. Čilinsko pasisakymai garsūs prieš korupciją, prieš „Leo“, lieka tik kalbomis. Tai tuos darbus reikia įgyvendinti“, - aiškino E. Jurkevičius.
Parlamentaras S. Stoma subyrėjimo priežastis aiškino kiek kitaip. Jo nuomone, Jungtinis demokratinis judėjimas tapo itin nedemokratiškas, mat K. Čilinskas esą siekė įtvirtinti savo valdžią. „Jis norėjo būti vienvaldis lyderis, o kai atsirado daugiau veiklių žmonių, kurie norėjo demokratijos, tai jis rado gerą būdą atsikratyti dalies žmonių ir tiek“ – svarstė politikas.