„99 procentai jos turinio yra labai pozityvaus ir aš tikrai linkėčiau tai perkelti į mūsų teisinę bazę, tačiau yra keletas aspektų, apie kuriuos kalba visas pasaulis, kurie kelia nerimą“, – laidoje „Delfi diena“ sakė Seimo narys.
„Tai yra konvencija, skirta smurtui prieš moteris, prieš žmones artimoje aplinkoje, vaikus, visa tai tikrai reikia tobulinti“, – kalbėjo jis.
Tačiau P. Saudargas sako, kad jam užkliuvo nuostata dėl lyties. Esą konvencijoje apie ją kalbama kaip apie socialinį konstruktą – kad žmonės ją laisvai gali pasirinkti.
„Tokių sąvokų įvedimas per konvenciją man kelia didelį nerimą. Priėmus konvenciją toks teisės aktas tampa aukštesnis už mūsų teisės aktus ir tu privalomai turi įdiegti į savo visus įstatymus įdiegti konvencijos normas ir apibrėžimus“, – aiškino P. Saudargas.
Jis teigė matantis galimas reikšmingas pasekmės visuomenei, įstatymams ir švietimo sistemai.
„Mes turėsime mokyklose diegti ugdymą vaikams apie socialinę lytį, laisvą pasirinkimą, ar nori būti vyras, ar moteris, nes konvencijoje aiškiai parašyta, kad lytis yra socialiai susiformavę vaidmenys“, – sakė Seimo vicepirmininkas.
„Konvencija radikaliai keičia požiūrį į tai, kas yra šeima, kas yra lytis“, – pabrėžė jis.
Raskevičius: tai dėmesio nukreipimas nuo realios problemos
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad diskusijos apie sąvokas nukreipia dėmesį nuo realių problemų.
„Stambulo konvencija sukelia daug diskusijų ir perkelia mūsų dėmesį nuo realių problemų sprendimo iki paviršutiniškos diskusijos, kur įvairios oponuojančios pusės baugina ir gąsdina visuomenę“, – sakė T. Raskevičius.
„Aš norėčiau kalbėti ne apie sąvokas, o tikras problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos žmonės. Mano manymu, smurtas artimoje aplinkoje mūsų visuomenėje vis dar yra epidemija ir mūsų visų pareiga yra padaryti viską, kad ji liautųsi“, – pridūrė jis.
Seimo narys tikisi, kad kai Seimą per pavasario sesiją pasieks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, bent jau joms pritars ir Stambulo konvencijos oponentai.
„Matome, kad Lietuvos teisinėje bazėje reikalingi tam tikri patobulinimai, pavyzdžiui, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, kurios leistų įvesti taip vadinamą apsaugos orderį, kad asmenys, susiduriantys su smurtu artimoje aplinkoje, iškart galėtų būti atribojami nuo smurtautojų. Šios pataisos SADM jau yra parengtos, jos atvyks į Seimą kovo–balandžio mėnesį“, – sakė T. Raskevičius.
Kalbėdamas apie diskusijas šiuo metu taip pat keliantį Partnerystės įstatymo projektą, T. Raskevičius prabilo ir apie asmeninę patirtį.
„Mano paties biologinis sūnus auga dviejų moterų šeimoje ir aš turiu unikalią galimybę dalyvauti tų žmonių gyvenime, stebėti jį iš labai arti. Aš matau, kaip tie žmonės vienas kitu rūpinasi, kaip jie vienas kitą palaiko, ką jiems reiškia tas santykis, kuriame jie yra.
Aš tikrai kovosiu visomis jėgomis, kad šitie žmonės galėtų mūsų valstybėje gyventi oriai, nes aš noriu, kad mano vaikas augtų šeimos aplinkoje, o ne aplinkoje, kurią reglamentuoja Jungtinės veiklos sutartis“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo Seimo narys.
