Policininkai su baime laukia areštines užplūsiančių šeimoje smurtaujančių vyrų

Moterų visuomeninės organizacijos švenčia – 11 metų rengiamas įstatymas, smurtą šeimoje sutapatinantis su baudžiamuoju nusikaltimu bei suteikiantis apsaugą aukai, pagaliau priimtas. Smurtas šeimoje – latentinis nusikaltimas. Patiriančių smurtą moterų yra kur kas daugiau nei suvokiančių, kad prieš jas smurtauja, ar drįstančių apie tai pasiskųsti policijai. Policija, sulaukianti 30 tūkst. kreipimųsi, išnagrinėja tik 12 tūkst. atvejų, pradedama ikiteisminių tyrimų – vos 8 tūkst. ir vos keli atvejai pasiekia teismą.

O. Valiukevičiūtė: tie, kurie palietė mano šeimą, turėtų sėdėti cypėje, o ne būti paaukštinti

Anot koalicijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ atstovės Lilijos Henrikos Vasiliauskienės, Lietuva buvo paskutinė valstybė ES, kuri neturėjo tokio įstatymo. Visuomenininkė pažymėjo, kad tai didžiulė kovos už moterų teises pergalė bei akivaizdus žingsnis demokratijos link. Mat įstatyme įtvirtintos visos gerosios tarptautinės praktikos.

„Pagal diskusijas ir reakcijas Seime neatrodė, kad įstatymas bus vieningai priimtas. Manau, kad įstatymas – tik popieriaus lapelis su juodom raidytėmis. Kai visi pradėsime garsiai kalbėti, koks tai yra blogis, kai vyrai pradės apie tai kalbėti, kai iš mūsų kalbos dings juokeliai, kad jei myli, tai muša, tuomet bus didžioji pergalė. Dar svarbiau, kad kiekviena moteris, patirianti smurtą, suprastų, kad ji patiria smurtą, žinotų kur kreiptis, ir žinotų, kad jai privalo padėti“, - sakė Seimo narė Dalia Kuodytė.

Jos kolegė Seime Ona Valiukevičiūtė pridėjo, kad už įstatymą taip gerai balsavo vyrai ne tik todėl, kad jie nepalaiko smurto, bet ir todėl, kad puikiai dirbo moterys lobistės. Parlamentarė nevengė pasidalinti ir savo šeimos detalėmis. „Kai dalyvavau įvairiose konferencijose, vežiau gerąsias žinias į Lietuvą, niekada nemaniau, kad teks išgyventi kažką panašaus. Šiandien, tie, kurie palietė mano šeimos asmeninį gyvenimą, matyt, turėtų sėdėti cypėje, o ne būti paaukštinti pareigose. Taigi lyg ir asmeninį interesą turiu, galėdama pasidžiaugti šiandien priimtu įstatymu“, - sakė moteris.

Parlamentarės dukra, socialinės akcijos „Mes galim!“, kurios metu buvo surinkta 2 tūkst. parašų, palaikančių minėtą įstatymą, Giedrė Balutytė, buvo dar atviresnė: „Apie smurtą kalbėti reikia, nes įstatymas jo neišraus su šaknimis. Ir man visiškai ne gėda, kad aš tai patyriau, nes jei aš tai patyriau, toliau galiu kalbėti savo pavyzdžiu ir padėti kitoms moterims. Baisu, kai išsikvieti pareigūnus, kurie į tave žiūri su gailesčiu, tačiau pasako, kad negali niekuo padėti. Esą rašykite pareiškimą, bet šimtu procentų esame garantuoti, kad tyrimas bus nutrauktas“.

Priimti įstatymą trukdė Šeimos politikos koncepcija

„Šiandien katalikiškoje Lietuvoje, kur šeima yra svarbi ir labai sureikšminta, priimtas įstatymas prieš smurtą šeimoje. Deja, įstatymas turi keistoką pavadinimą – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Katalikų krašte žodžių priedanga norima išsaugoti šeimos šventumą ir tyrumą. Tačiau Lietuvos tikrovė įrodo, kad būtent šeimose tvyro vidinis psichologinis, fizinis, ekonominis smurtas, kurį Lietuvos moterų judėjimas, Lietuvos mokslininkės ir politikės pradėjo viešinti ir pavadino smurtą šeimoje užslėptu terorizmu ir visuomeniniu nusikaltimu“, - teigė parlamentarė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Lietuvoje pirmasis tyrimas, nagrinėjantis smurto šeimoje prieš moteris ir vaikus mastus, buvo atliktas prieš 15 metų. Taigi jau prieš 15 metų moterys atvėrė uždaros šeimos duris ir parodė tikrovę. Tuo tarpu Lietuvos politikai ėmė rengti apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymo koncepciją tik gavę Europos Komisijos raginimą tai padaryti – 2007 m.

„Tačiau čia ir susiduriame su nauja kliūtimi – konservatorių sukurta Šeimos politikos koncepcija, kuri teigia, kad šeima yra gerovė ir joje negali būti smurto kaip tokio. Teko praeiti tam tikrą etapą įrodinėjant visuomenei, kad kalbėti apie smurtą šeimoje yra būtina. Negalima dailinti ir gražinti šeimos gyvenimo, nes tik sakant tiesą apie šeimą, galima šeimą pagydyti.

Įstatymas gali likti tik popieriuje, jei nebus dedamos tam tikros pastangos. Visuomenė turi būti šviečiama, jai turi būti aiškinama smurto idėja, žmogaus teisių pažeidimo idėja, taip pat reikės didelių teisėsaugos, policijos, sveikatos darbuotojų, savivaldybių institucijų pastangų. Neišrovę smurto šeimoje, mes negalime kalbėti apie vyrų ir moterų lygybę, apie lygias galimybes, negalime sakyti, kad Lietuvoje žmogaus teisės ir laisvės yra apgintos “, - svarstė M. A. Pavilionienė.

Per metus nužudoma 20 moterų, bandančių nutraukti santykius su smurtautoju

„Iki šiol moteris, o 98 proc. nukentėjusiųjų šeimose sudaro moterys, turėjo pati kreiptis į policiją, tinkamai surašyti teismui pareiškimą, kurį teismas galėjo dėl netinkamos formos atmesti. Smurtautojas gaudavo nemokamą teisinę pagalbą, o auka – tik tuomet, jei jos finansinė padėtis atitikdavo tam tikrus kriterijus. Per teismo procesą auka likdavo gyventi su smurtautoju, nebent turėdavo, kur pabėgti su vaikais. Per tą laiką smurtautojas ją palauždavo – geruoju, manipuliuodamas vaikais arba grasinimais. Todėl policija skundėsi, kad pačios moterys nemoka atstovauti savo teisių, todėl su jomis tik vienas vargas“, - pasakojo koalicijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“, - atstovė Daiva Baranauskienė.

Anot jos, daugiausiai moterų nužudoma tuomet, kai jos bando nutraukti smurtinius santykius. Vos ne identiškomis aplinkybėmis per metus nužudoma apie 20 moterų.

„Konservatoriai teigia, kad smurtauja ten, kur nepašventintos santuokos, mūsų statistika rodo, kad yra netgi atvirkščiai. Policija kiek įsitempusi, sutrikusi, nes bijo papildomo darbo, tačiau manau, jie prisitaikys. Turėtų būti mokymai policijos pareigūnams – mes pasiruošusios bendradarbiavimui“, - tikino D. Baranauskienė.

Naujasis įstatymas nurodo, kad smurtautojas iš karto 24 valandoms policijos yra sulaikomas, per 14 parų jis iškeldinamas ir jam draudžiama prisiartinti prie aukos, o baudžiamasis procesas prasideda be aukos pareiškimo – valstybė pati įsipareigoja surikti visus įrodymus. Apie smurto atvejį policijai gali pranešti bet kas – nebūtinai auka. Tiesa, kaip teigė O. Valiukevičiūtė, policininkai įstatymo priėmimo išvakarėse prasitarė, kad jei jis bus priimtas, užsikimš areštinės. Įstatymo šalininkės tikina, kad būgštavimai perdėti.

Anot L. H. Vasiliauskienės, šiuo metu koalicija su Teisingumo ministerija diskutuoja dėl galimybės, kad smurtautojas gautų apyrankę, kuri nurodytų jo buvimo vietą – t. y. įspėtų pareigūnas, jei jis bandys prisiartinti prie aukos namų. Esą tai palengvintų ir pareigūnų darbą, kurie privalės užtikrinti įstatymo laikymąsi.