Po žinios apie įtarimus Bartoševičiui politikams trūksta žodžių: tai šokiruoja

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis trečiadienį sakė negalintis įvardinti, kas pasiūlė Kristijoną Bartoševičių įtraukti į partijos sąrašą 2020 metų rinkimuose.

„Ne, nieko man žinomo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis G. Landsbergis, paklaustas, ar matė tokių signalų ir ar pastebėjo K. Bartoševičiaus bendravimą su vaikais.

„Nieko man žinomo“, – kartojo jis, klausiamas apie seksualiniu smurtu prieš vaikus kaltinamo K. Bartoševičiaus visuomeninę veiklą.

TS–LKD vadovas G. Landsbergis sakė negalintis pasakyti, kas pasiūlė K. Bartoševičių įtraukti į partijos sąrašą.

„Geras klausimas, negaliu dabar atsakyti į tai, nežinau. Yra procesai, per skyrius vyksta, žmonės siūlo, vyksta pokalbiai.. Daug žmonių tame dalyvauja. (…) Nemanyčiau, kad tai yra sietina“, – sakė G. Landsbergis.

Pasipylė reakcijos

Konservatorius Matas Maldeikis feisbuke trečiadienį rašė, kad K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai „sukrečia“.

„Labai tikiuosi, kad nukentėję vaikai gauna visą reikalingą paramą ir, kiek, tokioje situacijoje bendrai įmanoma, jaučiasi saugūs“, – socialiniame tinkle rašė konservatorius M. Maldeikis.

Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė teigė, jog yra prislėgta šiandienos žinių apie buvusį kolegą K. Bartoševičių.

„Esu prislėgta šiandienos žinių. Partija yra pareiškusi savo poziciją. K. Bartoševičius nebėra Seimo ir frakcijos narys. Viliuosi, kad teisėsauga atliks savo darbą ir įvykdys teisingumą. Tai šiandien yra svarbiausia“, – dėstė politikė, kurios komentarą Delfi perdavė frakcijos atstovė spaudai Raminta Keršytė.

Į žinią apie įtarimus K. Bartoševičiui sureagavo atstovė iš Seimo opozicijos, Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.

Ji sukritikavo buvusių K. Bartoševičiaus kolegų konservatorių laikyseną, kurie, kilus skandalui, užsimojo pradėti diskusijas apie Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimą.

„Jau praėjusi savaitė nunešė bet kokį amą. Bet šiandien šokiruoja ir galimas mastas, ir tai, kad viskas galimai vyko dar esant Seimo nariu, konservatorių frakcijos nariu, valdančiuoju.

O konservatoriams diskusijos dėl Seimo narių imuniteto panaikinimo yra viskas, ką jie šiuo momentu gali pasakyti? Čia imunitetas jų frakcijoje buvo ir yra pagrindinė problema? Ne moralė, ne atsakomybė, ne empatija aukoms? Tik imunitetas, kuris iš esmės užtikrino viešumą?“ – feisbuke kėlė klausimus A. Širinskienė.

Pareikšti įtarimai

Delfi primena, kad buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui trečiadienį pareikšti įtarimai dėl nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo ir jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Įtariama, kad nusikalstamas veikas K. Bartoševičius įvykdė būdamas Seimo nariu, jam paskirtos kardomosios priemonės. Teigiama, kad K. Bartoševičius buvo apklaustas.

Trečiadienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad ikiteisminiame tyrime, pradėtame 2022 m. lapkričio 15 d. dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 153 straipsnio 1 dalyje, buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai pagal nurodytus straipsnius, įvyko jo apklausa.

Už nepilnamečio asmens seksualinį prievartavimą gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties meties, už mažamečio asmens seksualinį prievartavimą – laisvės atėmimas nuo trejų iki trylikos metų.

Už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą gresia laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu.

Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais. Detalesnė informacija apie galimai įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, laiką, vietą, ryšį su įtariamuoju ir kitas teikiama nebus, siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į konfidencialumą.

Prokuroro nutarimu įtariamajam paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis bei dokumentų paėmimas. Įtariamajam bei jo gynėjui pasirašytinai uždrausta teikti tretiesiems asmenims informaciją apie tyrimą ir jo duomenis nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo tikslais.

Primename, kad šių metų sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę–Nielsen informuodama apie minimą ikiteisminį tyrimą ir prašydama inicijuoti neeilinės Seimo sesijos sušaukimą, kurios metu būtų kreipiamasi į Seimą dėl leidimo patraukti vieną šios kadencijos Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises Seimo statuto 23 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kristijonas Bartoševičius

© DELFI / Tomas Vinickas

Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo interesais, teikiant šį prašymą buvo laikomasi griežto konfidencialumo principo, todėl šiuo raštu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen buvo informuota tik apie ikiteisminio tyrimo faktą, jo pradėjimo datą bei Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos buvo pradėtas šis tyrimas.

Vėliau, Seimo Pirmininkei pasiteiravus, ar Seimo narys K. Bartoševičius, pranešęs viešai apie savo sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato, yra tas pats asmuo, kuris minimas atsiųstame rašte, ir įvertinus, kad šioje situacijoje tokios informacijospateikimas yra reikalingas Seimo Pirmininkei priimant sprendimus, buvo išsiųstas patikslinimas, kuriame įvardintas konkretus Seimo narys.

Sausio 25 d. Vyriausiajai rinkimų komisijai patenkinus 2023 m. sausio 20 d. pateiktą Kristijono Bartoševičiaus prašymą panaikinti jo Seimo nario mandatą, teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūros poreikis tapo nebeaktualus, todėl, suderinus su K. Bartoševičiaus pasirinktu gynėju apklausos laiką, šiandien K. Bartoševičiui buvo pareikšti įtarimai.

Delfi primena, kad Seimo nario mandato nusprendęs atsisakyti K. Bartoševičius anksčiau tikino, jog tai daro ne dėl pradėto tyrimo, o dėl asmeninių priežasčių, pablogėjusios psichologinės sveikatos.

K. Bartoševičius aiškino, kad Generalinės prokuratūros mesti kaltinimai dėl nepilnamečių seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo – nepagrįsti.