Po Ž. Ilgausko atvejo D. Grybauskaitė nusiteikusi ryžtingai

Seimas pradėjo svarstyti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamas Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, turėti ir kitos valstybės pilietybę.

Ketvirtadienį prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė, pristatydama šalies vadovės teikiamus pakeitimus, atkreipė dėmesį, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimo principas, tačiau jis nėra absoliutus.

„Šio projekto parengimą paskatino tai, kad pagal šiuo metu galiojantį Pilietybės įstatyme nustatytą reguliavimą, užsienio valstybės pilietis, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, gali išimties tvarka įgyti Lietuvos pilietybę, neprarasdamas turimos kitos valstybės pilietybės. Tuo tarpu ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, kuris įgyja kitos valstybės pilietybę, negali Lietuvos pilietybės išsaugoti. Toks skirtingas reguliavimas, nustatytas dviejų minėtų asmenų kategorijų atžvilgiu, laikytinas nepagrįstu ir objektyviai nepateisinamu“, – teigė Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Pasak jos, projektu siūlomos Pilietybės įstatymo pataisos atitinka Konstituciją, nes jomis yra užtikrinama, kad dviguba pilietybė netaps masiniu reiškiniu.

Projektu taip pat siekiama įtvirtinti nuostatą, kad asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris anksčiau turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, bet po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būtų sugrąžinta neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės.

Pagal įstatymo projektą, sprendimą abiem šiais atvejais priimtų Lietuvos Respublikos Prezidentas, išnagrinėjęs asmenų prašymus ir individualiai įvertinęs visas su konkrečiu asmeniu susijusias aplinkybes. Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei, kaip tai yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, būtų laikoma Lietuvos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

Po pristatymo už pataisas balsavo 41 Seimo narys, prieš – 10, susilaikė 24 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose.

Prie šio klausimo svarstymo Seimo plenariniame posėdyje parlamentarai planuoja sugrįžti per pavasario sesiją.

Siūlo automatiškai išsaugoti

Seimo narys liberalas Arminas Lydeka siūlo, kad užsienyje gimę lietuviai automatiškai išsaugotų Lietuvos pilietybę. Jiems nebebus prievolės sulaukus 21 metų rinktis, kurią – Lietuvos ar užsienio valstybės – pilietybę išsaugoti.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė tai numatančioms Pilietybės įstatymo pataisoms. Už jas po pateikimo balsavo 57 Seimo nariai, susilaikė 12.

„Jei norime, kad lietuvių būtų ne trys, o daugiau kaip trys milijonai, tam yra bene vienintelis kelias – plačiau įteisinti dvigubą pilietybę. Dėl to reikia žengti bent pirmąjį žingsnį – užtikrinti Lietuvos pilietybę Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, JAV ir kitose šalyse gimusiems lietuvių vaikams. Tai yra mažiausia, ką šiandien galime padaryti“, – teigia A. Lydeka.

Atsižvelgiant į liberalo pasiūlymą, užsienyje ar mišriose šeimose gimę lietuvių vaikai automatiškai išsaugotų dvigubą pilietybę, o rinktis vieną iš dviejų pilietybių turėtų ne pirmoji, bet antroji ir vėlesnioji emigracijoje gimusi karta – užsienyje gimusiųjų vaikai ir vaikaičiai.

„Užsienyje jau išaugo lietuvių jaunimo karta, kuriai pagal dabartinius įstatymus artėja apsisprendimo metas, todėl pataisos šiandien ypač aktualios. Gerai, kai lietuvybė yra širdyse ir galvose, bet mums reikia ir lietuvių pasuose. Jei galime išsaugoti nors kelis šimtus Lietuvos piliečių – turime tai padaryti“, – teigia A. Lydeka.

Pagal dabar galiojančias Pilietybės įstatymo nuostatas,užsienyje gimę ir 21 metų sulaukę Lietuvos piliečiai – lietuvių vaikai – turi apsispręsti, kurią pilietybę – Lietuvos ar kitos šalies – pasirinkti.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės sulaukė ir Prezidentės paramos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat palaiko idėją organizuoti referendumą dvigubos pilietybės klausimu. Tačiau šalies vadovė pabrėžia, kad tokiam referendumui būtina atsakingai pasiruošti ir išvengti bet kokių manipuliacijų.

„Manyčiau, kad mūsų visuomenė jau subrendo, ir mums reikia pasiruošti kalbėti su žmonėmis atvirai, aišku, labai atsargiai formuojant referendumo klausimus, kad pilietybės gavimas netaptų visiškai nekontroliuojamu procesu. Didelė dalis mūsų tautos yra išvažiavusi, atimti jiems teisę likti lietuviais, Lietuvos piliečiais, nėra gerai, ir aš tikrai remčiau. (...) Beveik kas antra Lietuvos šeima yra paliesta emigracijos, todėl, manyčiau, Lietuva bręsta referendumui“, – ketvirtadienį viešėdama Pabradėje, kur stebėjo karines pratybas, žiniasklaidai sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė pabrėžė, kad referendumui dvigubos pilietybės klausimu privaloma puikiai pasiruošti, surengti plačią diskusiją, o su šalies žmonėmis, anot jos, būtina kalbėti atvirai.

Organizuojant paskutinius referendumus, pasak šalies vadovės, visuomenę pasiekė daug netiesos, didelė dalis informacijos buvo nuslėpta, vyko manipuliacijos. Šįsyk to privaloma išvengti.

Prezidentė priminė pateikusi Pilietybės įstatymo pataisas, kurios šiek tiek praplėstų galimybę gauti pilietybę išimties tvarka.

„Bet tai praktiškai viskas, ką leidžia dabartinė Konstitucijos formuluotė“, – pabrėžė ji.

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė referendumą, kuriame šalies piliečiai apsispręstų dvigubos pilietybės klausimu, yra siūliusi surengti kartu su 2016 m. Seimo rinkimais. Tokiai minčiai pritaria ir valdančiosios koalicijos partnerių lyderiai – Premjeras Algirdas Butkevičius ir „tvarkiečių“ vadovas Rolandas Paksas.