„Šį šiandien įvykusį susitikimą pavadinčiau dialogo pradžia. Aptarėme kompleksiškai keletą žmogaus teisių klausimų. Kalbėjome gana išsamiai apie bendrų sąlyčio taškų, siekiant neįgalių asmenų integracijos visuomenėje. Ir taip pat didelį dėmesį skyrėme šiuo metu tobulinamam Partnerystės įstatymo projektui“, – sakė Seimo narys.
Jis teigė, jog susitikime buvo sutarta, kad visuomenėje reikia daugiau dialogo šia tema.
„Labai džiaugiuosi Prezidentūros kvietimu užimti ir tam tikro tarpininko vaidmenį, susodinant visas grupes prie stalo ir galbūt nuleidžiant tą įtampą visuomenėje ir ieškant konstruktyvių sprendimų“, – ketvirtadienį po susitikimo Prezidentūroje teigė T. V. Raskevičius.
Parlamentaras teigė, jog susitikime buvo sutarta, jog Partnerystės įstatymas yra reikalingas ne tik tos pačios lyties poroms, bet ir skirtingos lyties poroms.
Visgi, tos pačios lyties poros susiduria su labai gyvenimiškomis problemomis. Todėl susitikime kalbėta ir apie tai, kad šalies vadovas galėtų išgirsti tos pačios lyties porų istorijas ir sužinoti, su kokiais iššūkiais susiduria šie žmonės.
„Aš manau, kad šis susitikimas pozityvią žinią neša ne tik LGBT bendruomenei, bet ir visai Lietuvos visuomenei“, – sakė Seimo narys.
Mačiulis pasakyti, ar bus konkretūs susitikimai kol kas negali
Kaip po susitikimo sakė G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis teigė, jog susitikime buvo aptarta daug temų, ne tik Partnerystės įstatymas.
„Taip pat palietėme ir tautinių mažumų klausimą, kitas visuomenes grupes. Didžiausias dėmesys – kaip sureguliuoti bendro gyvenimo (klausimus, aut. p.) ir tai įteisinti įstatymais. Prezidentas nuosekliai laikosi pozicijos, jog šito sureguliavimo reikia, ne tik tos pačios lyties poroms reikalingas, o kur kas didesnei visuomenės daliai. Kokiu būdu tai padaryti, kuriant naujus įstatymus, ar Civilinio kodekso rėmuose yra diskusija dėl formos“, – tikino P. Mačiulis.
Jis priminė G. Nausėdos išsakytą poziciją, kad galbūt būtent Civilinio kodekso pakeitimas būtų teisingesnis kelias sprendžiant šį klausimą.
„Bet viską reikia palikti diskusijoms. Džiaugiuosi, kad tiek Seimo nariai, tiek kitos suinteresuotos pusės gali sėstis prie diskusijos, išdėstyti argumentus ir girdėti vieni kitus“, – tikėjosi prezidento patarėjas P. Mačiulis.
Jis pabrėžė, jog šalies vadovas yra kalbėjęs, jog būtina atsižvelgti į suinteresuotas grupes, skirtingas nuomonių grupes.
„Girdėti tiek mažumas. Nepabijokime išgirsti ir Vyskupų nuomonės, tiek kitų grupių, kad būtų rastas bendras vardiklis ir pasiektas to, ko Lietuvai tikrai reikia“, – aiškino prezidento patarėjas.
Jis pabrėžė, jog šalies vadovas yra kalbėjęs, jog būtina atsižvelgti į suinteresuotas grupes, skirtingas nuomonių grupes.
P. Mačiulis teigė, jog net neabejoja, kad sulauks kritikos ir po šiandienos susitikimo.
„Turbūt čia toks patarėjo darbas – bendrauti, išgirsti įvairias nuomones, susitikti su įvairiomis grupėmis. Ir tai, kad šiandien yra didelis susidomėjimas šiam susitikimui, nereiškia, kad šiandien neturėjome kitų susitikimų ir nekalbėjome kitomis Lietuvai svarbiomis temomis“, – kalbėjo šalies vadovo G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas.
Jis kalbėjo, jog prezidentas girdi ir bendrauja, problemas ir nuomones įvairiausias girdi.
„Bet ar bus kažkokie konkretūs susitikimai, tai aš tikrai nedėlioju dabar prezidento darbotvarkės ir negaliu pasakyti“, – teigė P. Mačiulis.
Pakarklytė: rezervo partnerystės palaikymui Seimo narių tarpe dar yra
Savo ruožtu Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigė, kad vasara yra tinkamas metas plėsti diskusiją dėl partnerystės projekto detalių.
„Matome, kad ta bendradarbiavimo perspektyva tik gerės.“, – sakė parlamentarė.
Ji pasakojo sulaukusi daug projektą palaikančių žmonių laiškų bei teigė besitikinti rudenį projektui sulaukti daugiau Seimo narių palaikymo.
„Diskusija vyks ir toliau, projektas toliau savo kelią rudenį tęs. Kalbėdami Seime iš kitų projektų patirties mes matome, kad tai užtrunka laiko. Su dekriminalizacijos projektu, jį pradedant gruodžio mėnesį, palaikytojų buvo mažai, šiuo metu pritarta net Teisės ir teisėtvarkos komitete. Matome, kad tas kelias nueitas, su partneryste analogiškai manau, kad tai padės. Pozicijos net ir politikų – ne visų, bet yra kintančios“, – pažymėjo I. Pakarklytė.
Laisvės frakcija, pasak jos, nesutiktų partnerystės prilyginti ūkiniams santykiams.
„Čia iš mūsų pusės yra tos raudonos linijos“, – paaiškino I. Pakarklytė.
Ji teigė, kad įstatymas jau dabar yra kompromisinis, o keistis galėtų teisinės detalės, tačiau ji pažymėjo, kad Seimo narių tarpe dar yra „rezervo“ – tų parlamentarų, kurie rudenį galėtų pakeisti nuomonę ir partnerystę palaikyti.
„Norėtųsi, kad partijos vykdytų savo rinkimų programas. Tai yra tam tikras rinkėjų apgaudinėjimas, kai tu programoje užsirašai, kad įteisinsi partnerystę, bet daugiau nei pusė tavo frakcijos balsuoja prieš. Tai tiesiog yra nesąžininga“, – kalbėjo Laisvės frakcijos seniūnė, turėdama omenyje partnerystės projekto nepalaikiusius socialdemokratus.
