Po Ušacko sąskaitų paviešinimo – dar daugiau klausimų

Konservatorius Vygaudas Ušackas, minimas kaip vienas iš galimų pretendentų į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) partijos kandidatus būsimuose šalies prezidento rinkimuose skelbia jau priėmęs sprendimą dėl kandidatavimo.

Savo „Facebook“ paskyroje praėjusią savaitę galimas kandidatas paviešino didelį rezonansą visuomenėje sukėlusių jo „laiškų Lietuvos gyventojams“ spausdinimo ir platinimo paslaugų pirkimo sąskaitas – faktūras.

Tačiau turėjęs užmačias – skaidriai ir atvirai deklaruoti patirtas išlaidas, V. Ušackas, panašu, užlipo ant grėblio. Po paviešintųjų sąskaitų - faktūrų klausimų dėl politiko finansų kilo tik daugiau.

Laiškus platino dar neapsisprendęs, ar eis į rinkimus

„Iš viso laiškų išplatinta 608 200 + 1 500 (apytiksliai), kuriuos pasisiūlė žmonėms į rankas paduoti keletas bičiulių. Užmegzti ryšį ir paklausti nuomonės tiek žmonių ir šeimų, trunka mažiau nei 2 savaites. Laiško atspausdinimas kainuoja beveik – 1 ct/vnt. spausdinant tokį kiekį. Laiško išplatinimas – 1 ct/vnt. platinant tokį kiekį. Bendra suma 15 132 Eur + PVM. Iš viso – 18 309 Eur. Papildomų išlaidų nesusidarė. Ieškojau pigiausio būdo tai padaryti, o keliantiems abejones dėl kainų, verta susimąstyti dėl pačių leidžiamų, kaip taisyklė, mokesčių mokėtojų pinigų, efektyvaus panaudojimo“, – savo įraše teigia diplomatas V. Ušackas.

Daugiau nei šešis šimtus tūkstančių laiškų visoje Lietuvoje išsiuntęs V. Ušackas juose klausė, ar jam verta kandidatuoti būsimuose šalies prezidento rinkimuose, taip pat gyventojų prašė įvardinti opiausias problemas, kurias reiktų šalyje nedelsiant spręsti.

Ką labiau – nuostabą ar šypseną – kelia buvusio ES ambasadoriaus Maskvoje V. Ušacko aiškinimas, esą daugiau nei 18 tūkst. eurų (buvusiais litais – daugiau nei 63 tūkst. litų) nuosavų asmeninių uždirbtų lėšų jis lengva ranka išmetė į balą, nes dar esą net neapsisprendęs, ar kandidatuos pats ir ką jam patars Lietuvos žmonės, į kuriuos jis kreipiasi, bei kaip susiklostys vidiniai kandidato rinkimai pačioje konservatorių partijoje?

Oficialiai kandidatų debatai TS – LKD turėtų prasidėti rugsėjo antroje pusėje, o vidiniuose partijos rinkimuose nugalėjęs pretendentas tvirtinamas būtų lapkritį. Šiuo metu partijos skyriuose daugiausia iškeltos paties Ušacko, parlamentarų Ingridos Šimonytės, Žygimanto Pavilionio, iš SEB banko pasitraukiančio ekonomisto Gitano Nausėdos kandidatūros.

Ar tokia pono Ušacko asmeninė „investicija“ nerodo, kad politikas jau tvirtai apsisprendęs ir į rinkimus kandidatuos bet kuriuo atveju, net ir negavęs konservatorių partijos palaikymo? Apie tai pats V. Ušackas jau kalba ir viešai.

Beje, už tokias ir panašias kalbas bei susitikimus ir keliones po Lietuvą, apeinant vietos partijos skyrius, rugsėjo 4-ą dieną V. Ušacką svarstys TS – LKD partijos Prezidiumas.

Kur pradingo pusantro tūkstančio laiškų?

DELFI atidžiai išnagrinėjus V. Ušacko paviešintas sąskaitas už laiško spausdinimo ir platinimo paslaugas ir jose nurodomą informaciją, taip pat – atlikus nedeklaruotą apklausą tose pačiose bendrovėse dėl potencialaus pasiūlymo ir jo kainų, klausimų kilo daugiau nei ponas Ušackas pateikė atsakymų savajame komentare.

Tačiau, regis, būtent to politikas ir tikėjosi.

„Nuoširdžiai nesitikėjau tokio didžiulio atsakymų srauto, ypač aktyviai krentančio šiomis dienomis. Už išsakytas ir išsakomas mintis esu labai nuoširdžiai dėkingas. Jas apibendrinti bus labai svarbu. Lūkesčius viršijo ir sąmokslo teorijų kūrėjų fantazija: nuo slaptų šaltinių iki paslėptų nuolaidų. Nors nuoširdžiai paaiškinau savo tikslą, noras paklausti žmonių nuomonės kažką rimtai sukrėtė. Visgi, ir bijantiems teks su tuo susitaikyti“, – sako galimas konservatorių kandidatas į prezidentus V. Ušackas.

Kaip matyti iš paties V. Ušacko viešai patalpintų sąskaitų - faktūrų, politikui UAB „Kopa“ atspausdino 608 200 perforuotų vokų – laiškų su politiko kreipimosi tekstu.

Tokia pati laiškų vienetų suma įrašyta ir sąskaitoje – faktūroje už išplatinimo paslaugas, kurias politikas pirko iš UAB „Verslo spaudos centras“.

Tai, kad sąskaitoje nurodyti duomenys yra tokie, kokia buvo tiksliai suteikta paslauga ponui Ušackui, pokalbyje su žurnaliste patvirtino ir UAB „Verslo spaudos centras“ generalinis direktorius Nerijus Žygelis.

Tačiau pats V. Ušackas savo įraše teigia, kad „iš viso laiškų išplatinta 608 200 + 1500 (apytiksliai)“.
Lieka neaišku, kas minėtus pusantro tūkstančio laiškų atspausdino ir išplatino. Taip pat neaišku, ar V. Ušackas iš bendrovės „Kopa“ pirko ir laiško maketavimo paslaugas bei kiek tai kainavo.

V. Ušackas savo įraše „Facebook“ praėjusio ketvirtadienio rytą teigė, kad „gavau patvirtinimą, kad laiškai – sėkmingai išplatinti. Jei liko vienas kitas, tai savo adresatą jis pasieks šiomis dienomis“.

Tačiau praėjusio ketvirtadienio popietę su DELFI žurnaliste susisiekę Lazdijų miesto M. Gustaičio gatvės daugiabučio gyventojai sakė, kad politiko laiškų krūvą jie rado tik ketvirtadienio rytą – laiptinėje ant palangės, bet ne laiptinėje esančiose gyventojų pašto dėžutėse.

Nutylėjo ar nežinojo?

Kaip matyti iš paties V. Ušacko pateiktų sąskaitų – faktūrų, spausdinimo paslaugų bendrovė „Kopa“ išankstinę sąskaitą apmokėjimui pateikė šių metų rugpjūčio 9-ą dieną. Sąskaitoje nurodoma, kad pinigai – iš viso 8 374, 80 Eur, turi būti sumokėti tą pačą dieną, t.y. rugpjūčio 9-ąją. Priešingu atveju, užsakovui, t.y. V. Ušackui, nuo kiekvienos pradelstos dienos būtų skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai nuo nesumokėtos sumos.

UAB „Verslo spaudos centras“ sąskaitą už platinimo darbus V. Ušackui pateikė rugpjūčio 13-ąją, su nurodymu pinigus – 9 934,95 Eur - apmokėti iki rugpjūčio 14-os dienos.

DELFI paklaustas, kada ir ar buvo sumokėta minėta suma bei kas ją ir kokiu būdu apmokėjo, platinimo bendrovės generalinis direktorius N. Žygelis žurnalistei teigė negalinis to atsakyti, nes „tai konfidenciali informacija tarp įmonės ir kliento“.

Paklaustas, ar sutartyje su politiku yra įrašyta tokia sąlyga, juolab, kad sąskaitą ir jos turinį išviešino pats Ušackas, N. Žygelis teigė, kad tokios sąlygos sutartyje nenumatyta.

Beje, nors viešai prieinamoje informacijoje UAB „Verslo spaudos centras“ skelbiasi turinti 21 darbuotoją, tame tarpe – ne mažiau vieną buhalterį, sąskaitą V. Ušackui išrašė pats generalinis direktorius N. Žygelis. Tai matyti iš paties V. Ušacko paviešintos informacijos.

DELFI paklaustas, ar bendrovėje tokia praktika – kai buhalterines sąskaitas išrašinėja ne įmonės finansininkas ar apskaitininkas, o pats įmonės vadovas – yra įprasta, N. Žygelis negalėjo atsakyti.
Paklausus, ar minėta sutartis su V. Ušacku buvusi kaip nors išskirtinė iš kitų klientų sutarčių (apimties dydžiu, nuolaidomis ir kt.), UAB „Verslo spaudos centro“ generalinis direktorius N. Žygelis atsakė, jog ne: „Tai buvo sutartis, kaip sutartis. Kas dėl (apimčių), tai čia mums ne kokia naujiena, mes tokių užsakymų turime dažnai“.

Apie tai, kad Lietuvos žmonėms išsiuntė daugiau nei pusė milijono laiškų, V. Ušackas viešai pranešė rugpjūčio 16-ąją.

DELFI politiką apie laiškus, sumas už paslaugas bei jo susitikimus su verslininkai ir „uždarą renginį“ su asociacijos „Vieningoji Europa“ direktorių Tarybos nariais Užutrakio dvare, Trakų rajone, kalbino rugpjūčio 22-ąją.

Tą dieną V. Ušackas DELFI sakė: „Bus tarp penkių ir šešių šimtų tūkstančių tų laiškų, tikslaus skaičiaus dar negaliu pasakyti. Tai paaiškės, kai gausime sąskaitas apmokėjimui. Turėtų būti apie 15 tūkst. eurų suma už paslaugas“.

Politikas taip pat teigė, kad tai bus jo asmeniniai pinigai. „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija matys reikalinga šią sumą deklaruoti kaip rinkimines išlaidas, aš tą ir padarysiu“, – sakė V. Ušackas.

Sekančią dieną, rugpjūčio 23-ąją, atsakydamas į jo padėjėjai (taip pokalbio metu V. Ušackas įvardijo Kauno technologijos universiteto Europos instituto, kuriam pats vadovauja, projektų koordinatorės Gerdos Vaičiūnaitės pareigas – aut. past.), žurnalistės siųstą užklausą, V. Ušackas rašė: „Preliminariai, išplatintų laiškų kiekis turėtų siekti 600 tūkst., o vieno laiško kaina neturėtų viršyti 3 ct/vnt. Bet galutinis išplatintų laiškų skaičius ir šios paslaugos kaina bus aiški užbaigus platinimą šios savaitės pabaigoje, kitos savaitės pradžioje. Laiškų siuntimas bus apmokėtas iš mano asmeninių santaupų, o ši suma bus deklaruota Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“.

DELFI publikaciją apie V. Ušacką išspausdino rugpjūčio 24-ąją. Ją galite skaityti čia.

Ar gali būti, kad kalbėdamas su DELFI, V. Ušackas dar nežinojo apie prieš beveik dvi savaites ne tik išrašytas, bet ir jau turėtas apmokėti sąskaitas ir jų turinį? Jeigu taip, tuomet ar galėjo sąskaitos už paslaugas būti išrašytos ir apmokėtos kito fizinio ar juridinio asmens vardu? O tik vėliau, kilus sujudimui dėl V. Ušacko veiklos skaidrumo ir finansų kilmės – perrašytos jau paties politiko vardu?

Ir kodėl kandidatas į kandidatus savo atsakymuose kalba būsimąja nuosaka, jei buhalterinės apskaitos oficialūs dokumentai, o ir bankiniai ar grynųjų pinigų apmokėjimai vyko prieš beveik dvi savaites?

Deklaracijų nepateikia

18 309,75 euro – tiek V. Ušackas sumokėjo spaustuvei bei platintojams už savuosius laiškus Lietuvos žmonėms. Bent taip viešai skelbiama. Pats politikas sakė, kad tai yra jo asmeninės lėšos. Ar turėjo V. Ušackas minėtą sumą grynais ar sukauptą banke – įsitikinti ir patikrinti neįmanoma.

V. Ušackas viešai neteikia nei savo, nei savo šeimos pajamų, turto ir interesų deklaracijų. Tai matyti patikrinus viešai prieinamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) duomenų bazes.

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymai apibrėžia, kokias pareigas užimantys asmenys privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruoti gaunamas pajamas ir valdomą turtą.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas taip pat apibrėžia, kas privalo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai deklaruoti savuosius interesus, dėl kurių pagal užimamas pareigas gali kilti konfliktas.

Tačiau minėtų įstatymų formuluotės iš esmės leidžia interpretuoti, o aiškių ir konkrečių išaiškinimų dėl aukštųjų mokyklų padalinių vadovų būtinybės deklaruoti interesus, pajamas ir turtą – rasti nepavyko.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė, LVŽS frakcijos atstovė Aušra Papirtienė įsitikinusi, kad V. Ušackas pagal einamas pareigas turėtų deklaruoti ir tą, ir kitą.

„Kauno technologijos universitetas, kuriame ponas Ušackas dirba vieno iš padalinių – Europos instituto direktoriumi, yra valstybės valdoma viešoji įstaiga, kurios steigėjas yra valstybė, t.y. Švietimo ir mokslo ministerija. Tai sekant logika, deklaruoti tiek interesus, tiek pajamas ir turtą minėtas asmuo privalėtų“, - DELFI teigė Seimo narė A. Papirtienė.

V. Ušackas dirbti į VšĮ Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktoriaus pareigas pakviestas pernai spalį. Universiteto interneto svetainėje nepavyko rasti viešai skelbiamų įstaigos atlyginimų pagal pareigybes vidurkių.

Portalo Rekvizitai.lt skelbiama informacija rodo, kad šių metų liepą Kauno technologijos universiteto atlyginimų vidurkis buvo 1 174,22 Eur.

Pasiūlyme – beveik tris kartus didesnė suma

Dar iki V. Ušackui paviešinant minėtas sąskaitas – faktūras, DELFI žurnalistė iš sugalvoto elektroninio pašto adreso parašė kreipimąsi spaudos darbais bei reklamos platinimu užsiimančioms atsitiktinai internete pasirinktoms bendrovėms, prašydama atsiųsti potencialų pasiūlymą – kiek kainuotų panašaus dizaino ir kiekio kaip V. Ušacko vokų atspausdinimas bei platinimas. Tokios užklausos tikslu laikėme sužinoti vidutinę šalies bendrovių teikiamų šių rūšių paslaugų kainos medianą.

Iš visų bendrovių gauti atsakymai buvo skirtingi, tačiau visi jie, kai kurie - net kelis kartus, skyrėsi nuo tų įkainių, kurie įrašyti V. Ušackui pateiktose sąskaitose – faktūrose už paslaugas.

V. Ušackui bendrovė „Kopa“ spausdinimo darbus įkainojo 8 374,80 Eur suma, vieno voko atspausdinimas kainavo 0,0113 Eur arba, anot V. Ušacko – „nepilnai 1 ct spausdinant tokį kiekį“. Privati bendrovė, į kurią kreipėsi žurnalistė, atsiųstame pasiūlyme 600 tūkst. analogiškų vokų siūlėsi atspausdinti beveik tris kartus brangiau – po 0,0313 Eur už vnt. arba už bendrą daugiau nei 19 tūkst. eurų sumą. Ir čia tik spausdinimo darbai, be platinimo.

UAB „Verslo spaudos centras“ 608 200 vnt. neadresuotų vokų išplatinimą į, kaip viešai skelbiama bendrovės puslapyje - daugiau nei 670 tūkst. „taškų“, t.y. butų ir individualių namų visoje Lietuvoje, įvertino bendra 9 934,95 Eur suma arba po 0,0135 Eur už vieno voko nunešimą. Iš atsitiktinės privačios bendrovės gautame pasiūlyme tokį kiekį daugiabučiuose išplatinti būtų atsiėję panašiai – 9 731,2 Eur, tačiau jeigu reklama būtų platinama nuosavuose namuose – tai atsieitų beveik 14 tūkst. eurų.

Valstybės įmonė „Lietuvos paštas“, kaip viešai skelbiama, vieną voką Lietuvoje pristatytų vidutiniškai už 0,49 Eur, kas yra daugiau nei 40 (!) kartų brangiau nei privačiose bendrovėse.
Tiesa, čia reiktų atkreipti dėmesį, ar valstybės bendrovė šiuos įkainius taiko ir neadresuotos siuntos pristatymui, nes pristatymo ir siuntų versle privačios bendrovės adresuotai ir neadresuotai korespondencijai taiko skirtingus tarifus.

V. Ušacko laiškai privačios bendrovės buvo vertinti kaip neadresuota korespondencija, kas yra pigiau nei adresuotos reklamos ar korespondencijos platinimas.

Renkant ir lyginant kainas, objektyvumą žurnalistei apsunkino faktas, kad nei vienoje iš atsitiktinai pasirinktų bendrovių viešai nebuvo skelbiami jų paslaugų įkainiai. Tai neleido nustatyti ir galimų suteikiamų nuolaidų, kas irgi lemia kainos dydį.

Paklaustas, kodėl jo bendrovė neskelbia viešai savo įkainių, UAB „Verslo spaudos centras“ generalinis direktorius N. Žygelis sutriko ir teigė, kad „lyg turėtų būti skelbiama“. Patikinus, jog ne, sakė, kad tokia „informacija yra jautri konkurencijai“.

Verslininkas taip pat teigė negalintis pasakyti, ar buvo - ir kokia, nuolaida suteikta konkrečiai V. Ušacko užsakymui. Tai jis įvardijo komercine įmonės ir kliento verslo paslaptimi.

Konkurencijos įstatymas ir Europos Komisijos direktyva, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva, griežtai apibrėžia kainų dempingavimo (dirbtinio sumažinimo) rinkoje galimybę, taip užtikrinant rinkos stabilumą ne tik atskirose Bendrijos narėse, bet ir visoje ES.

Viešai nepavyko rasti informacijos, ar LR Konkurencijos taryba yra atlikusi spausdinimo paslaugų ar siuntų bei reklamos platinimo verslų paslaugų kainos tyrimą ir kokie yra to rezultatai, todėl liko neaišku, ar ši verslo sritis veikia sąžiningai ir konkurencingai, o viešai neskelbiant kainų - nepiktnaudžiaujama nuolaidomis ir įkainių už paslaugas dydžiais.

Viešajam sektoriui siūlomos kainos - didesnės

Daugiau nei 600 tūkst. reklamos laiškų išplatinti V. Ušackui įsipareigojusi bendrovė „Verslo spaudos centras“ viešai skelbiasi turinti 21 darbuotoją. Vidutiniškai imant, išeitų, jog vienas darbuotojas, jei net į platinimą įsijungtų įmonės vadovybė ir pagalbinis personalas, turėtų išnešioti po beveik 29 tūkst. V. Ušacko vokų.

Tačiau bendrovės generalinis direktorius N. Žygelis teigia, kad bendrovė naudojasi platintojų, kurių visoje Lietuvoje turi apie 300, paslaugomis.

„Žmonės su mumis bendradarbiauja turėdami individualios veiklos pažymas. Taip mes ekspedijuojame reklamą į mūsų punktus regionuose, o platina minėti paslaugų teikėjai, kuriuos mes samdome“, - DELFI sakė N. Žygelis.

DELFI Lazdijuose surado vieną asmenį, kuris buvo besusigundantis minėtu darbu, tačiau pasiskaičiavęs būsimas išlaidas ir mokesčius, jo atsisakė.

„Esu bedarbis ir vietos darbo biržoje į akis pakliuvo skelbimas, kad reikalingi platintojai. Pasiskambinau, paaiškino, kad reikės savo lėšomis susimokėti mokesčius nuo individualios veiklos. Per mėnesį tai sudarytų ne mažiau kaip po 36 eurus Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, o papildomai – 28,8 procentus nuo gautų pajamų tektų sumokėti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Už vieno tūkstančio reklaminių skrajučių ar vokų išplatinimą firma man sumokėtų 6 eurus. Per mėnesį užsakymų būtų galima gauti iki 13 tūkst. vienetų, t.y. uždirbčiau 78 eurus. Čia geriausiu atveju. Tai atmetus mokesčius, dirbčiau už maždaug 40 eurų per mėnesį. Nežinau, kas gali sutikti su tokiomis sąlygomis, nebent dirbtumei nelegaliai“, - sakė pašnekovas.

Dar vienas dalykas, kuris rengiant šį tyrimą atkreipė žurnalistės dėmesį, tai faktas, jog tos pačios privačios bendrovės viešajam sektoriui – savivaldybėms, jų įmonėms, valstybės įstaigoms ir pan., siūlo ženkliai didesnius įkainius nei privatiems užsakymams.

Tai pamatėme iš viešai Viešųjų pirkimų tarnybos duomenų bazėje skelbiamų sutarčių. Pavyzdžiui, ta pati UAB „Verslo spaudos centras“ Ukmergės rajono savivaldybės įmonėje „Ukmergės šiluma“ laimėjo konkursą, pasiūlydami vieną korespondencijos siuntą pristatyti už 0,0445 Eur, „Tauragės vandenims“ – už 0,47 Eur, Kauno miesto savivaldybės administracijai 110 tūkst. informacinių lankstinukų išnešios už po 0,20 Eur/vnt. ir pan.

Dar brangiau viešasis sektorius už platinimo ir pašto paslaugas sumoka valstybės įmonei „Lietuvos paštas“, turinčiai monopolinį platinimo skyrių tinklą šalies regionuose, t.y. mažesniuose miesteliuose ir kaimuose. Čia kainos už vieno paprasto voko nunešimą gali siekti ir 0,56 Eur plius PVM.

Intriga: ar Ušackui reiks deklaruoti minėtas išlaidas?

Kalbėdamas apie išleistas asmenines lėšas už vokų spausdinimą ir platinimą, V. Ušackas DELFI teigė, kad jeigu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) matys reikalingomis šias išlaidas įtraukti į būsimos rinkimų kampanijos išlaidas, politikas tai padarysiąs.

Rinkimų įstatymas apibrėžia, kokios lėšos turi būti laikomos rinkimų kampanijos išlaidomis ir įtraukiamos į tokių išlaidų deklaracijas. Politikai ir politinės partijos, ypatingai paskutiniu metu – valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), skaudžiai pajuto šio įstatymo veikimą, kai prieš rinkimus partijos mokėti atlyginimai rinkimų sąrašo „žvaigždėms“, tame tarpe – ir dabartiniam premjerui Sauliui Skverneliui, buvo pripažinti rinkimų išlaidomis, o už įstatymo pažeidimą LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis buvo teismo nubaustas administracine bauda.

Apie tai galite skaityti čia.

Iš karto po to, kai buvo baigtas VRK tyrimas dėl LVŽS įdarbintų rinkimų sąrašo asmenų, LVŽS kirto atgal, ir pirmiausia griebėsi savo politinių oponentų – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) partijos, kuriai priklauso ir V. Ušackas.

Šiuo metu VRK nagrinėja, ar įdarbinant konservatorių partijoje buvusį Seimo narį Tadą Langaitį bei dabartinę Seimo narę Moniką Navickienę ir buvusią TS – LKD partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio padėjėją Europos Parlamente, nebuvo pažeistas įstatymas, kai atlyginimai šiems asmenims buvo mokami ne iš specialiosios partijos rinkimų sąskaitos.

Apie tai galite skaityti čia.

Nors patys konservatoriai teigia, kad šie asmenys buvo įdarbinti dar neprasidėjus oficialiai rinkimų kampanijai, tačiau LVŽS pirmininkas R. Karbauskis bei jo bendrapartietė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė jau pateikė išankstinį vertinimą, esą tokias išlaidas VRK turėtų pripažinti buvusias rinkiminėmis.

Jeigu VRK, kuriai vadovauja „valstiečių“ paskirtoji pirmininkė Laura Matjošaitytė, nuspręstų būtent taip, kaip mato „valstiečiai“, tai būtų pagrindas ir V. Ušacko išlaidas laiškams Lietuvos žmonėms laikyti būsimomis būsimos šalies prezidento rinkimų kampanijos išlaidomis. Tokiu atveju, politikui iškiltų keblumų dėl naujos paramos savo rinkimų kampanijai, mat įstatymas aiškiai reglamentuoja maksimalią kandidato sau pačiam galimą skirti paramos dydį, kuris šiuo atveju beveik idealiai sutaptų su jau patirtomis - daugiau nei 18 tūkst. eurų, kuriuos jis sumokėjo dviem privačioms bendrovėms už paslaugas.

Konservatorių rinkėjui - Rusijos laivyno admirolo vizitas Lietuvoje?

Valstybės saugumo departamentas (VSD), šiemet pristatydamas Nacionalinių grėsmių šalies saugumui analizės ataskaitą, įspėjo, kad artėjantys rinkimai Lietuvoje, ypatingai – šalies Prezidento rinkimai, itin domina Rusiją, kuri ataskaitoje įvardijama kaip grėsmė nacionaliniam Lietuvos saugumui. Žvalgybos ataskaitoje nurodoma, kad Rusija bandys kištis į rinkimus ir, tikėtina, net turės sau palankų kandidatą.

Nors pats V. Ušackas viešai dar nepatvirtino savo apsisprendimo, o vidiniai konservatorių partijos rinkimų rezultatai dėl būsimo kandidato į prrezidentus paaiškės tik lapkritį, būtent V. Ušacko – buvusio ES ambasadoriaus Maskvoje pastarųjų savaičių veiksmai kelia įtampą ne tik pačioje konservatorių partijoje, bet ir Lietuvos visuomenėje bei, DELFI šaltinių teigimu, Aljanso sąjungininkų gretose.

Lietuva ir jos rinkėjai dar nepamiršo buvusio Europos Sąjungos ambasadoriaus Maskvoje V. Ušacko krepšinio rungtynių su tuometiniu Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovu Sergejumi Ivanovu 2015-ųjų sausio 25-ąją.

„Draugiškas rungtynes“ vienoje komandoje su S. Ivanovu oficialusis ES ambasadorius Rusijoje V. Ušackas tuomet sužaidė praėjus lygiai parai po Mariupolio miesto užpuolimo Ukrainoje, kur Rusijos karinių pajėgų remiami separatistinės Donecko liaudies respublikos teroristai „Grad“ sistemomis apšaudė Mariupolio miestą. Atakos metu žuvo keliasdešimt civilių, per šimtą žmonių, tame tarpe – ir vaikų, buvo sužeisti.

Mariupolio puolimas vyko 2015-ųjų sausio 24-ąją, o sausio 25-ąją V. Ušackas savo Facebook paskyroje pasigyrė: „Krepšinio diplomatija Maskvoje. Žaidžiau vienoje komandoje su S.Ivanovu, A.Novaku ir kitais. Būtų gerai jei suprastume vienas kitą politikoje taip, kaip krepšinio aikštelėje“.
Po tokių įrašų V. Ušackas sulaukė visuotinio pasmerkimo.

Krepšinis Maskvoje, stebėtinai palankios sumos už paslaugas Lietuvoje, kurios kitiems klientams atsieitų žymiai brangiau, pusiau slapti susitikimai Trakuose su įtakingais Europos energetikos politikais ir verslininkais, kurių pažinčių ir verslų gijos driekiasi į Putino Rusijos valstybines kompanijas – diplomatas ir akademikas V. Ušackas, panašu, yra pasirengęs bristi ir dar giliau.
DELFI turi žinių, kad jau spalį galimas konservatorių kandidatas į šalies prezidento rinkimus Lietuvoje, pajūryje, organizuoja dar vieną renginį – taip vadinamąją Nidos konferenciją.
DELFI toliau domėsis ne tik šios konferencijos svečiais, turiniu, bet ir lėšomis, iš kurių ji organizuojama.

Tiesa, tai šiek tiek pavojinga, mat po to, kai žurnalistė V. Ušacko paklausė apie konferenciją Trakuose, politikas pratrūko grasinimais „neatidarinėti Pandoros dėžės“.

Tačiau būtent toji dėžė ir jos turinys ir yra tai, ką DELFI mano esant viešuoju interesu ir jos, kaip žiniasklaidos priemonės misija – informuoti visuomenę.

Ypač kai, turimomis žiniomis, vienu iš būsimos konferencijos pranešėjų yra kviečiamas artimas V. Putino aplinkos žmogus, atsargos admirolas, buvęs Rusijos Kaliningrado sritis gubernatorius ir Rusijos Baltijos laivyno vadas Vladimiras Jegorovas.